Lietuvos rinktinė be M.Kalniečio: kas taps pagrindiniais kūrėjais?
apklausa (27)
Būdamas 20-ies Mantas Kalnietis debiutavo Lietuvos vyrų rinktinėje 2006 metais pasaulio čempionate ir jau devynias vasaras paskyrė savo šalies nacionalinei komandai.
2007 ir 2008 metais jis nebuvo pakviestas į rinktinę, o 2014 metais liejo prakaitą ir buvo pasiruošęs rungtyniauti Pasaulio taurėje, bet prieš pat pirmenybių pradžią patyrė peties traumą ir iškrito iš rikiuotės.
M.Kalnietis rinktinės pagrindiniu ir nepamainomu įžaidėju tapo 2013 metais, kai Šarūnas Jasikevičius pasitraukė po 2012 metų olimpiados Londone. Nuo to laiko mes neįsivaizduojame, kaip atrodytų rinktinė, jeigu joje nebūtų Kalno, tačiau su tuo gali tekti susitaikyti jau šiemet.
„Turbūt pirmieji metai mano karjeroje, kai neturiu aiškaus plano dėl vasaros ir žaidimo Lietuvos rinktinėje, – 24sek.lt pripažino kirkšnies traumą šiuo metu besigydantis M.Kalnietis. – Žiūrėsiu, kaip klostysis sezonas ir sveikatos reikalai.“
2014 matėme, kaip atrodo mūsiškiai be M.Kalniečio – tada Šarūnas Vasiliauskas ir Adas Juškevičius bandė tvarkytis su savo pareigomis, o atakų organizatoriaus pareigas atlikinėjo ir Renaldas Seibutis. Nepaisant savo pagrindinio įžaidėjo netekties, tada mūsiškiai mažajame finale nusileido prancūzams ir liko per pakopą nuo bronzos medalių.
Labai panašu į tai, kad smulkių traumų kamuojamas atletas savo 31-ąjį gimtadienį rugsėjo 6-ąją sutiks ne rinktinėje, kaip kad tapo įprasta, bet su šeima. Ką tokiu atveju reikės daryti Dainiui Adomaičiui?
Džiuginti turėtų faktas, kad Kauno „Žalgirio“ varikliukas nuo suolo Lukas Lekavičius pastaruoju metu žaidžia puikiai ir jeigu iki šiol jam buvo piešiama užtikrintai antro įžaidėjo rolė, tai dabar šilališkis jau tampa pagrindiniu atakų organizatoriumi.
Dėl antro įžaidėjo klausimas lieka atviras, bet su mažai pasirinkimų – A.Juškevičius, Š.Vasiliauskas arba Mindaugas Girdžiūnas. Vargu, ar Žygimantas Janavičius, Vytenis Čižauskas arba Vaidas Kariniauskas gautų vietą dvyliktuke, kai neturi pagrindinio ginklo, reikalingo D.Adomaičio schemoms – tritaškių. Visi trys įžaidėjai yra prasti metikai iš toli.
Kūrėjų rinktinėje neturėtų stigti ir kitose pozicijose, kadangi maloniai stebina Marius Grigonis. Jis Tenerifės „Iberostar“ komandoje puikiai skirsto perdavimus – 2,5 per susitikimą. Treneris leidžia žaisti pikenrolą lietuviui su puikiai tai darančiais Franu Vazquezu ar Georgiosu Bogris. M.Grigonis pavojingas, nes gali tiek pats perduoti kamuolį, tiek užbaigti ataką, jeigu tik gauna erdvės metimui.
Kad žaidimą geba organizuoti R.Seibutis, tai matėme 2014 metais. Būtent šis gynėjas atliko daugiausiai perdavimų per visą čempionatą mūsų komandoje – 28. Tuo tarpu nominalūs įžaidėjai A.Juškevičius ir Š.Vasiliauskas kartu sudėjus atliko 24 rezultatyvius perdavimus.
Jeigu ieškotume dar kūrėjų, čia galima įrašyti dar vieną krepšininką – Martyną Gecevičių. Nuo 2010 metų pasaulio čempionato šio vilniečio rinktinėje nematėme, nes jis neįtiko J.Kazlauskui, tačiau gali sulaukti D.Adomaičio dėmesio. Juolab, kad šie vyrai kartu dirbo Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir D.Adomaitis puikiai žino snaiperio sugebėjimus.
Nors dabar Saragosos „Tecnyconta“ garbę ginančio snaiperio pagrindinis ginklas yra tritaškiai, jis visada išsiskirdavo geru aikštės matymu ir žaidimu „du prieš du“. „Lietuvos ryto“ gretose per du sezonus jo perdavimų vidurkis buvo 3,6 per susitikimą, pernai Ankaros „TED Kolejliler“ – 2,4, o šiame sezone Ispanijos pirmenybėse – 2,3.
M.Kalniečio pranešimą apie dvejones dėl rinktinės galima pavadinti pirmąja kregžde. Mažai galimybių, kad vasarą rungtyniaus Jonas Mačiulis, kuris poilsio stygiumi skundėsi jau pernai. Nuostolių turės ne tik Lietuva, bet ir kitos rinktinės, kadangi šis Europos čempionatas – vien prestižo reikalas, čia dėl jokių bilietų į jokias pirmenybes nebus kovojama, nes kitą vasarą visi krepšininkai turės ilgas atostogas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.