Lietuvoje neįsitvirtinę legionieriai: kodėl užsienio žaidėjams kartais tampa per sudėtinga atsiskleisti mūsų šalyje?
II dalis (29)
Kiekvieną vasarą krepšinio klubai leidžiasi į medžioklę: laisvųjų agentų rinkoje jie tyko legionierių, kurie galėtų sustiprinti komandos pajėgas. Tik ši medžioklė sėkminga būna ne visada ir kartais grobis pasirodo esantis visai ne toks, kokio buvo tikėtasi.
Lietuvos ekipose taip pat yra pasitaikę labai įvairių legionierių – nuo neabejotinų šaltakraujų lyderių iki komiškai atrodančių pajuokos objektų.
Nusprendėme pasidairyti į Lietuvos klubuose per pastarąjį dešimtmetį rungtyniavusius užsienio žaidėjus ir panagrinėti, kodėl kai kuriems iš jų nepavyko pritapti mūsų šalyje.
Dėmesį skrisime tik tiems legionieriams, kurie žaidė pajėgiausiose Lietuvos komandose, mat vidutiniokių pirkinius objektyviai vertinti yra sunkiau. Tų žaidėjų sąskaitas papildo toli gražu ne tokios įspūdingos sumos, visi žino, kad jų vertė nėra aukščiausia, tad nežinia, ar būtų galima juos vadinti nusivylimais.
Šįkart pateikiame jums antrąją dalį legionierių, kurie Lietuvoje nesuspindėjo. Pirmąją dalį rasite ČIA.
Michaelas Bradley
2007 metų lapkritį amerikietis į Kauno „Žalgirio“ aprangą įšoko nusimetęs Berlyno ALBA marškinėlius. Vokietiją jis buvo priverstas palikti todėl, kad klubas jį atleido.
„Sezono pradžia man nebuvo sėkminga, gal klubo vadovai iš manęs tikėjosi kitokio žaidimo, o aš – kitokios situacijos“, – tada kalbėjo M.Bradley. Nors viltys ir buvo optimistiškos, ne tik sezono pradžia, bet ir pabaiga amerikiečiui sėkminga nebuvo.
Vos atvykęs į Kauną aukštaūgis sužibėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mače prieš „Šiaulius“, bet vėliau žaidimo kreivė ritosi tik žemyn. Eurolygoje jis solidžiau atrodė tik poroje rungtynių.
„Vienas pirmųjų rungtynių jis sužaidė gerai – gal buvo geros emocijos, o ir taiklumo netrūko. Bet Michaelo problemos būdavo po krepšiu ir gynyboje, ir puolime“, – dėstė amerikietį muštravęs treneris Rimantas Grigas.
Įsigyjant šį žaidėją, rodėsi, kad meistriškumo jam netruks, nes penkerių metų patirtis Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (nors amerikiečio vaidmuo ten ir buvo epizodinis) bei 17-asis naujokų biržos šaukimas, vargu, ar yra labai kuklus pasiekimas. Vis tik R.Grigas neslepia – M.Bradley Eurolygos kartelė buvo tiesiog per aukšta.
„Bradley buvo vidutinio lygio, o rungtyniauti Eurolygoje ir grumtis prieš „Lietuvos rytą“ jis buvo per silpnas“, – teigė specialistas, po trijų mėnesių darbo atsisveikinęs su legionieriumi.
Eurolygoje aukštaūgis tada per 17 minučių rinko po 7 taškus bei atkovodavo po 4,9 kamuolio. LKL pirmenybėse statistika buvo šiek tiek geresnė.
Matyt, ir pats amerikietis greitai suvokė, kad nėra pajėgus rungtyniauti tokiame lygyje, kokiame norėtų, mat vos sulaukęs 30-ties jis pakabino sportbačius ir pradėjo trenerio karjerą.
Kirilas Natiažka
Rubuilis ukrainietis neabejotinai yra vienas iš legendinių Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgių. Legendinių, žinoma, ne pačia geriausia prasme.
Savo kūno formomis jis lygintis galėjo su Sofokliu Schortsaničiu, tačiau savo jėgos privalumu ukrainietis nepavertė ir tam, kad išvis galėtų žaisti, jis turėjo lieti prakaitą bei mesti nereikalingus kilogramus. Net ir būdamas geriau pasiruošęs K.Natiažka buvo retas svečias ant parketo, o galiausiai „Lietuvos ryto“ rungtynes stebėdavo įsitaisęs žiūrovų tribūnose.
„Visi matė, kad jis į „Lietuvos rytą“ atvyko visiškai nepasiruošęs – su antsvoriu. Mes turėjome duoti Kirilui apie du mėnesius, kad jis atsigautų, numestų svorio ir įgautų formą, – kalbėjo prie „Lietuvos ryto“ vairo tuo metu stovėjęs Virginijus Šeškus. – Per tą laiką labai gerai žaisti ėmė Kavaliauskas, todėl Natiažkai tapo sunku išsikovoti savo vietą. Gal ir buvo galima duoti Kirilui daugiau šansų, bet jis nei per rungtynes, nei per treniruotes manęs neįtikindavo, kad gali žaisti šiame lygyje“.
Dar tada, kai „Lietuvos rytas“ tik sukirto rankomis su K.Natiažka, Krepsinis.net susisiekė su Ukrainos žurnalistu, kuris užtikrintai tvirtino – Kirilas nedirba tiek, kad taptų aukščiausio lygio žaidėju ir turi problemų su darbo etika.
Kad ukrainietis pastangų ir dėmesio krepšiniui skiria ne tiek, kiek derėtų, išduoda ir skaičiai, pasirodantys jam atsistojus ant svarstyklių. Taip pat ir V.Šeškus sakė, jog K.Natiažka potencialo turi, bet pats yra kaltas dėl to, kad jo neišnaudoja.
„Dabar jam lyg sekasi neblogai, bet jis rungtyniauja Vengrijos, Kazachstano komandose. Kirilas turi neblogus duomenis, su kuriais galėtų rungtyniauti geresniame lygyje. Kas tam trukdo? Nesakyčiau, kad jis būdavo linkęs labai tingėsi – lyg stengdavosi, tačiau tikrai nepervargdavo, galima pasakyti taip“, – kalbėjo strategas.
43 – tiek taškų per penkis mėnesius „Lietuvos ryte“ LKL čempionate spėjo įmesti aukštaūgis. Zgoželeco „Turow“, Solnoko „Olaj“ ir Astanos „Astana“ – šioms komandoms vidurio puolėjas atstovavo nuo 2015 metų vasario, kada tarė „sudie“ Vilniui.
V.Štimacas taip atrodė atvykęs į Kauną
Vladimiras Štimacas
2005 metais, būdamas vos 17-os, serbas buvo įtrauktas į „Žalgirio“ sistemą bei apsivilko dublerių ekipos aprangą.
„Labai apsidžiaugiau, kad mano kelyje atsirado „Žalgiris“. Svajojau čia žaisti, nes Lietuvoje užaugo daug gerų žaidėjų“, – prieš dešimtmetį kalbėjo jaunas ir perspektyvus „centras“, užsiminęs ir apie NBA svajonę.
Jį treniravęs R.Grigas prisiminė, kad kaip būdamas tokio amžiaus, V.Štimacas turėjo nemažai privalumų.
„Į jaunimo komandą atvykęs jis turėjo nemažą arsenalą, buvo sumanus bei techniškas“, – vardino treneris, vieninteliu serbo barjeru, neleidusiu atsiskleisti pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje, įvardinęs tiesiog amžių.
„Vladimiras buvo atvežtas kaip jaunas žaidėjas. Kaune jis žaidė, tobulėjo ir nepasakyčiau, kad buvo blogas – paprasčiausiai jam reikėjo laiko, kad subręstų.
Tada akivaizdžiai matėsi, kad jo žaidimas yra tipiškas jaunam krepšininkui, sprendimai yra nepamatuoti. O dabar galime matyti, kad jis visai neblogai atrodo“, – lygino R.Grigas.
Tada LKL pirmenybėse septynerias rungtynes sužaidęs V.Štimacas rinko po 3,9 taško bei atkovodavo po 4,1 kamuolio per 13 minučių. Eurolygoje pasirodyti galimybę jis turėjo du sykius ir iš viso pelnė 8 taškus.
Nors vidurio puolėjui NBA svajonės įgyvendinti ir nepavyko, jis vėliau rungtyniavo tokiose komandose kaip Belgrado „Crvena Zvezda“, Malagos „Unicaja“, Miuncheno „Bayern“ ir kt.
Predragas Samardžiskis
Taip, straipsnyje tenka paminėti dar vieną visiems įsiminusį buvusį „Lietuvos ryto“ vidurio puolėją, sulaukusį nemažai pajuokos, bet Vilniuje išbuvusį gana ilgai.
Tai, kad nevikrus ir visiškai negrėsmingas makedonas „Lietuvos ryte“ praleido pusantro sezono, kai kuriuos tikrai stebino. Tačiau tik ne jį treniravusį Darių Maskoliūną. Pasak stratego, P.Samardžiskis nebuvo toks prastas žaidėjas, kokiu jį visi laikė.
„Negalėčiau sakyti, kad jis visiškai neįsitvirtino komandoje. Gal jis nedavė tiek, kiek iš jo buvo tikėtasi, tačiau „Lietuvos rytui“ jis buvo naudingas“, – tvirtino specialistas.
P.Samardžiskio nauda, įvardijant skaičiais, LKL pirmenybėse siekė 6,7 taško bei 4 atkovotus kamuolius per 16 minučių. Eurolygos fronte – 5,1 taško ir 3,3 atkovoto kamuolio per 15 minučių.
D.Maskoliūnas vis tik pastebi, kad kone kiekvienam bet kokioje komandoje neįsivirtinusiam legionieriui galima pritaikyti vieną konkrečią taisyklę. Žinoma, atmetant išimtis dėl tingumo ir kitų panašių faktorių.
„Prieš atvykdamas į Vilnių, Predragas atrodė tikrai gerai. Visada sakiau ir sakysiu, kad kiekvienam žaidėjui yra reikalinga terpė, kurioje jis galėtų atsiskleisti. Vienoje komandoje jis gali žaisti nuostabiai, o kitoje – visiškai kitaip. Niekada negali būti užtikrintas, kad vienur žibėjęs krepšininkas tą demonstruos ir kitur.
Legionieriams kartais trūksta ir laiko įsilieti. Juk kai jie atvyksta, iškart iš jų yra tikimasi gerų rezultatų. Jei to žaidėjai neparodo, kai kur jie yra paprasčiausiai keičiami.
Bet dabar jau tokie laikai, kai visi dažniausiai rašosi garantuotus kontaktus, dėl to atleisti žaidėjų nėra prasmės. Tai sukeltų klubui tik papildomas išlaidas, tad yra stengiamasi iš tų legionierių išspausti kuo daugiau naudos“, – dėstė specialistas.
P.Samardžiskis dabar rungtyniauja Turkijos pajėgiausioje lygoje, kur atrodo dar blankiau, nei atrodė Lietuvoje.
Marjanovičius
Bobanas Marjanovičius
2011 metais „Žalgirio“ krepšio ginti stojo 221 cm ūgio galingas „centras“ B.Marjanovičius. Į Kauną serbas atkeliavo iš Maskvos CSKA ekipos, kurioje neįsitvirtinęs jis buvo paskolintas.
Vis dėlto po krepšiais pasistumdyti B.Marjanovičius daug progų neturėjo bei sunkiai prigijo ir „Žalgiryje“.
„Visai komandai reikėjo taikytis prie jo, nes jis nebuvo greitas ir aktyvus žaidėjas, – teigė R.Grigas. – Nusipirkus tokį žaidėją, apie jį ir turi kurtis ekipos žaidimas. Tai padaryti „Žalgiriui“ buvo sunku. Kaip parodė Bobano pasirodymas kituose klubuose, jei žaidimas „statomas“ ant jo – gali žaisti ir jis, ir visa komanda“.
Tą puikiai iliustruoja praėjęs sezonas, kuomet serbas tiesiog dominavo „Crvena Zvezda“ komandoje. Jis Eurolygoje mesdavo po 16,6 taško, atkovodavo po 10,7 kamuolio bei rinkdavo net po 25,7 naudingumo balo per 27 minutes.
Pasak vidurio puolėją treniravusio R.Grigo, B.Marjanovičiaus privalumus – ūgį, ilgas rankas, tvirtumą – išnaudoti gali ne visi strategai.
„Tokie žaidėjai turi rasti savo trenerius, kurie ruoštų viską pagal būtent „centro“ filosofija. Arba krepšininko ir trenerio filosofijos turi sutapti“, – nuomonę dėstė specialistas.
Sėkmingas sezonas Belgrade atvėrė 27-erių aukštaūgiui kelią į NBA. Dabar pajėgiausioje planetos lygoje B.Marjanovičius pelno po 5 taškus ir atkovoja po 3,5 kamuolio per 8 minutes. O dar prieš šešerius metus panašią statistiką jis turėjo LKL pirmenybėse.
Tuomet galbūt ne dažnas būtų galėjęs pagalvoti, jog „centras“ po kelerių metų pravers NBA duris. Tačiau R.Grigo tai labai nenustebino.
„Duomenis jis turėjo gerus: matėsi, jog jis aukštas, galingas vyras. Baudos aikštelėje žemesniems ir ne tokiems fiziškai stipriems būdavo problematiška su Marjanovičiumi tvarkytis. Atsižvelgus į jo ūgį, jis tikrai buvo gana judrus ir žaidimas NBA nebuvo nerealus“, – kalbėjo treneris.
Billy Baronas
Paskutinysis, bet tikrai ne prasčiausias šiame straipsnyje – praėjusį sezoną „Lietuvos ryto“ arenoje kamuolį į krepšį mėtęs B.Baronas.
Klubo vadovai 25 metų 188 cm ūgio amerikietį pirko tam, kad šis diriguotų ekipos atakoms. Tik B.Baronui atvykus į Vilnių paaiškėjo, jog šiam įžaidėjo pozicija yra svetima ir jis rungtyniauti pratęs atakuojančiu gynėju.
„Mes jį pastatėme į įžaidėjo poziciją, nors Baronas joje netiko. Iš bėdos žaisti buvo galima, bet Billy tikrai nėra „pirmas numeris“, – pripažino V.Šeškus.
Jau amerikiečiui žaidžiant Vilniuje buvo galima įžvelgti, kad talento jis turi. „Negaliu sakyti, kad buvau Baroną užmiršęs – ne, jis tikrai sužaidė gerų rungtynių“, – teigė V.Šeškus. Ir treneris yra visiškai teisus, nes būdavo dienų, kuomet B.Baronas galėjo smaigstyti vieną tritaškį po kito. Tik tokių dienų nebuvo tiek daug, kaip norima iš legionierių.
Kas tam trukdė? Tikrai ne darbo ar disciplinos stoka – to amerikietis turėjo apsčiai. Pirmamečio Europoje statusas veikiausiai buvo vienas iš lemiamų veiksnių, mano buvęs B.Barono treneris.
„Apie jį blogai kalbėti tikrai negaliu: Billy yra fainas bachūras, geras žmogus, su kuriuo mes „Lietuvos ryte“ sutarėme turbūt geriausiai, lyginant su visais legionieriais.
Baronui ir Moseriui pirmieji metai Europoje buvo sunkūs. Čia – kitas krepšinis. Kita vertus, ir man buvo sunku, nes su užsieniečiais iki tol nebuvau dirbęs. Gal jei būčiau turėjęs patyrusį legionierių, būtų buvę lengviau. O dabar tiek man, tiek jiems lengva nebuvo“, – tarp atsiskleisti amerikiečiui neleidusių veiksnių ir savo patirties stoką nuoširdžiai įvardino treneris.
Europos taurėje šį sezoną B.Baronas sužibėjo nepalyginamai ryškiau nei švietė pernai. Jo statistika nuo 6,1 taško išaugo iki 20,7 taško, o rezultatyvūs perdavimai nuo 0,8 iki 4,2. Žinoma, ir žaidimo laikas patrigubėjo.
Užbėgant už akių klausimams, kodėl pasirinkti buvo būtent šie žaidėjai, noriu pabrėžti, kad šiuose dviejuose straipsniuose buvo norėta parodyti toli gražu ne tik tuos, kurių meistriškumas neatitiko Lietuvos grandų lygio, bet ir tuos, kurių blankų pasirodymą lėmė įvairūs kiti faktoriai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.