Lietuva – Ispanija: trečiojo kėlinio sindromas, kritikus pritildęs J.Valančiūnas ir lemiama ataka, kuri galėtų būti kitokia
(20)
Lietuvos vyrų rinktinė garbingu pasirodymu pabaigė pasirengimo Europos čempionatui ciklą. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai Vilniaus „Siemens“ arenoje minimaliu skirtumu 78:79 nusileido Europos čempionams ispanams.
Portalas Krepsinis.net pateikia įdomiausius šio susitikimo momentus.
Trečiojo kėlinio sindromas?
Rungtynes su Ispanijos krepšininkais Lietuvos rinktinė pradėjo taip, kaip turėtų būti žaidžiama čempionate – išnaudojant savo stipriąsias puses ir tiksliai realizuojant planus puolime. Per pirmąją mačo dalį lietuviai suklydo vos kartą! Nenuostabu, kad taip rungtyniaudami jie neleido ispanams bėgti į greitas atakas, tuo pačiu kontroliuodami situaciją aikštėje. Po pirmųjų dviejų kėlinių šeimininkai atitrūko dviženkliu skirtumu (46:36).
Viskas iš esmės pasikeitė po didžiosios pertraukos. Į aikštelę sugrįžo kita Lietuvos rinktinė, kurią šiame pasirengimo cikle jau teko išvysti ne kartą. Toji Lietuvos rinktinė puolime priima keistus sprendimus, daro vaikiškas klaidas ir vos per kelias minutes išbarsto turėtą persvarą. Būtent taip nutiko ir šiandien, kai po 5 klaidų per 6 pirmąsias minutes Ispanijos krepšininkai rezultatą išlygino (52:52), o trečiąjį ketvirtį laimėjo 23:12.
Tai buvo jau ne pirmas kartas pasirengimo cikle, kai trečiąjį kėlinį rinktinė pradeda itin prastai. Identiška situacija buvo ir mače su islandais, kai antrąją mačo dalį trimis klaidomis paeiliui pradėjo Martynas Gecevičius, o trečiasis kėlinys kur kas silpnesniems varžovams buvo pralaimėtas 14:23. Teigti, jog Lietuvos rinktinė turi trečiojo kėlinio sindromą, kol kas būtų per drąsu. Pasirengimo cikle trečiuosius ketvirčius lietuviai pralaimėjo bendru rezultatu 172:181. Žaidimas po didžiosios pertraukos stojo dvikovose su lenkais (11:15), gruzinais (19:25), prancūzais (21:28), jau minėtais latviais bei šiandieniniais varžovais ispanais. Tiesa, būtent galingas trečiasis kėlinys dvikovoje su prancūzais Kaune (30:14) padėjo pamatus įspūdingiausiai pergalei pasirengimo cikle.
Kalnietis
Didžiulis rezervas – M.Kalniečio taiklūs metimai
Lietuvos rinktinės pagrindinis atakų organizatorius Mantas Kalnietis yra žmogus, kuriam varžovai suteikia bene daugiausiai laisvės, lyginant su kitais rinktinės žaidėjais. Tiek ispanai, tiek ir kai kurie kiti varžovai pasirengimo cikle (pavyzdžiui, latviai) gindamiesi prieš „pikenrolus“ su M.Kalniečiu renkasi taktiką, kuri suteikia jam patogų metimą iš tolimesnių distancijų – tiesioginis oponentas užtvaras apeina pro apačią. Tai yra didelė rizika, kuria stengiamasi naikinti įžaidėjo sąsajas su aukštaūgiais bei kitais komandos žaidėjais, aukojant patogų gynėjo metimą po driblingo. Ispanams rizika pasiteisino, nes M.Kalnietis realizavo vos 1 iš 5 tritaškių ir 2 iš 6 dvitaškių. Dauguma šių metimų buvo atlikta iš „pikenrolo“ situacijų.
M.Kalniečio taiklumas neblizgėjo ir susitikime su latviais (3/8 dvit., 1/5 trit.), ir mače su kroatais (1/4 dvit., 1/4 trit.). Pasirengimo cikle tritaškius jis realizavo 29,6 proc. tikslumu, o dvitaškius – 46,2 proc. Kodėl tai svarbu? Ne tik dėl to, jog M.Kalnietis yra vienas rinktinės lyderių. Tai labai svarbu dėl to, jog varžovams gynyboje rizikuojant, o M.Kalniečiui už rizikas nepriverčiant mokėti, daroma ženkli žala visam Lietuvos rinktinės puolimui: sumažėja „pikenrolų“ efektyvumas, neinicijuojamos gynybinės rotacijos, kurios atlaisvintų erdves metikams. Jei M.Kalnietis pradėtų užtikrintai pataikyti iš toli, Lietuvos rinktinei tai būtų milžiniškas impulsas. Žaidimas puolime taptų dar sklandesnis, o oponentų strategams tektų rimtai pasukti galvą, kaip sumažinti tikro rinktinės variklio įtaką.
M.Grigonis ruošiamas įžaidėjo vaidmeniui
Rungtynės su ispanais parodė, kad M.Kalniečio dubleriu Europos čempionate galimai taps Marius Grigonis. Nors pats krepšininkas pripažino, jog nesijaučia tvirtai įžaidėjo vaidmenyje, trauktis nebėra kur. Rungtynėms registruotas Adas Juškevičius aikštėje nepasirodė, o M.Grigoniui perimti M.Kalniečio funkcijas buvo kur kas sunkiau nei dvikovoje su islandais. Nors jis vėl sugebėjo pasižymėti gynyboje, kai gudriai užtvėręs kelią, išprovokavo Sergio Rodriguezo pražangą puolime, kitoje aikštės pusėje M.Grigoniui ne viskas klojosi gerai.
Ispanams pajutus kraujo skonį trečiajame kėlinyje, Dainius Adomaitis paprašė minutės pertraukėlės. Grįžęs į aikštelę su trenerio nurodymais M.Grigonis jau pirmoje atakoje grubiai suklydo, kas Lietuvos rinktinei kainavo dar 2 lengvus taškus. Ketvirtajame kėlinyje gynėjas, kaip ir M.Kalnietis, sulaukė erdvės mesti iš toli, žaisdamas „pikenrolą“. Vis tik jo tolimas metimas skriejo pro šalį. Per 9 minutes vadovaujant rinktinės žaidimui M.Grigonis prametė abu tritaškius, neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo, dusyk suklydo, du kartus pažeidė taisykles ir dvikovą baigė su „minus 4“ naudingumo balais.
Valančiūnas
J.Valančiūnas tildo kritikus
Pasirengimo cikle Jonas Valančiūnas dažniausiai nebuvo tas žmogus, kurį galima būtų vadinti Lietuvos rinktinės lyderiu puolime. Rinktinės „centras“ rimčiau dominavo tik prieš Rumunijos rinktinę, kai per 12 minučių surinko 16 taškų ir atkovojo 7 kamuolius. Vis tik dvikova su ispanais aukštaūgio kritikams tapo įrodymu, kad J.Valančiūnas gali būti rimtas ginklas puolime ir prieš pajėgias priekines linijas.
Jau nuo pirmųjų minučių jis tapo didžiule jėga prie varžovų krepšio, kartodamas netaiklius komandos draugų metimus. Pirmajame ketvirtyje taip jis surinko 5 taškus. Prieš J.Valančiūną per kelis metrus nuo krepšio dažnai buvo bejėgis ir Willy Hernangomezas, ir Marcas Gasolis. Be to, aukštaūgis pademonstravo, kad gali nubausti taikliais metimais ir iš vidutinio nuotolio. Vienas toks metimas lemiamomis minutėmis padėjo Lietuvos rinktinei įgyti 4 taškų persvarą (75:71). J.Valančiūnas dvikovą baigė su 21 tašku (10/14 dvit., 1/1 baud.), 11 atkovotų kamuolių ir 27 naudingumo balais savo sąskaitoje.
Žinoma, galima būtų pirštais baksnoti į vėl išryškintas J.Valančiūno problemas gynyboje prieš iš toli atakuojančius varžovus. „Pikenpopų“ situacijose lietuvis nespėjo paskui Pau Gasolį, kuris taip susmeigė du tritaškius į Lietuvos rinktinės krepšį. Vis tik žaidėjų be trūkumų nėra, tad rinktinės treneriams teks ieškoti būdų, kaip maskuoti savo didžiausios jėgos baudos aikštelėje minusus. Pasirengimas parodė, kad J.Valančiūnas čempionate bus patikimiausias kovotojas dėl atšokusių kamuolių (taip pat ir kartojantis netaiklius komandos draugų metimus) bei žmogus, kuris kels milžinišką grėsmę gynybai per kelis metrus nuo krepšio. Jei jis kamuolį priima žemai, sustabdyti J.Valančiūną be pražangos yra labai sudėtinga.
Nudegti rizikuojant
Abiejų komandų gynybos plane buvo aiškiai išreikštos rizikos, su kuriomis jos buvo pasirengusios gyventi. Lietuviai visišką laisvę atakuoti iš tolimesnių distancijų suteikė Ricky Rubio. Šiam itin prastu metimu pasižyminčiam ispanų atakų organizatoriui didžiulė laisvė buvo suteikiama „pikenroluose“, taip pat jo metimas iš toli buvo aukojamas, siekiant apsunkinti gyvenimą arti krepšio kamuolį priėmusiam P.Gasoliui. Nenuostabu, jog rizika pasiteisino, nes R.Rubio realizavo tik 2 metimus iš 9 (1/4 trit.), tačiau paradoksalu, jog tas vienintelis tritaškis įkrito svarbiausiu metu. Priešpaskutinės ispanų atakos metu lietuviai „pikenrolo“ situacijoje taikė „stepoutą“, kas pareikalavo pagalbos apačioje. Į pagalbą nusileido R.Rubio prižiūrėjęs gynėjas, taip palikdamas ispaną be priežiūros. P.Gasolis į tai sureagavo labai tiksliai, perdavė kamuolį komandos draugui, o šis, nors ir ilgokai reguliavęs taikiklį, realizavo tolimą metimą, kas likus minutei, leido ispanams išsiveržti į priekį (77:75).
Tačiau jau kitoje atakoje Lietuvos rinktinė pasinaudojo rizika, kurią didžiąją rungtynių dalį taikė ispanai. Varžovų planas numatė, kad į pagalbas baudos aikštelėje būdavo siunčiamas žaidėjas iš silpnosios pusės (kitos pusės nei yra kamuolys). Ir nesvarbu, jeigu ten stovėdavo taikliausi Lietuvos rinktinės metikai. Rungtynėse pasitaikė situacijų, kai lietuviams žaidžiant „pikenrolą“ į pagalbą nusileisdavo M.Gecevičių ar Artūrą Milaknį palikę gynėjai. Taip Lietuvos rinktinės snaiperiai įgydavo progas atakuoti laisvi, tačiau ne visas jas išnaudojo.
Vis tik idealiai išnaudota buvo situacija, likus žaisti apie pusę minutės. M.Kalnietis veržėsi į baudos aikštelę, jo oponentui į pagalbą nusileido padėti Joną Mačiulį prižiūrėjęs žmogus. M.Kalnietis perskaitė šį veiksmą, atliko perdavimą komandos draugui ir ispanų krepšį skrodė taiklus tolimas metimas, sugrąžinęs Lietuvos rinktinei minimalų pranašumą.
Dvi situacijos paskutinę rungtynių minutę simboliškai išryškino abiejų komandų gynybinius sprendimus. Ir abiems vakaro varžovams tai kainavo po tritaškį.
Lemiama ataka
Paskutinės Lietuvos rinktinės minutės pertraukėlės metu D.Adomaitis ir jo trenerių štabas nesukūrė kažko ypatingo. Lemiama rinktinės ataka tapo paprasčiausia „pikenrolo“ situacija. Kaip veikiausiai numatė ir Lietuvos rinktinės treneriai, ispanai šią situaciją stabdė susikeitimu ginamaisiais, kas yra dažna praktika tokiomis situacijomis visų lygių krepšinyje. M.Kalniečio priežiūrą perėmė M.Gasolis. Lietuvos rinktinės atakų organizatorius paliko varžovų „centrą“ už nugaros, tačiau jo „floateris“ kaire ranka tikslo nepasiekė.
Nors atakos finišas nebuvo pats blogiausias, galima buvo tikėtis sudėtingesnės situacijos, kuri gynybai sukeltų daugiau galvosūkių. Ne paslaptis, kad D.Adomaičio asistentas Benas Matkevičius yra Bostono „Celtics“ komandos skautas, o šios ekipos žaidimui diriguoja Bradas Stevensas, kuris JAV krepšinyje laikomas išmetimo iš užribio situacijų specialistu. Be to, be jokios abejonės, M.Kalniečiui patogiau būtų veržtis į dešinę pusę ir užbaigti dešine ranka. Kur kas daugiau šansų, kad tuomet lemiamas metimas būtų pasiekęs tikslą.
Žinoma, tai tik detalės. Galbūt tikruosius ginklus lemiamoms akimirkoms Lietuvos rinktinės trenerių štabas pasiliko atakoms, kurios iš esmės kažką lems. Pralaimėjimas ispanams minimaliu skirtumu kontrolinių rungtynių ciklo pabaigoje nereiškia nieko daugiau nei ramesnių nervų, laukiant pirmosios čempionato akistatos su gruzinais.
Draugiškos rungtynės: Lietuva – Ispanija (61 nuotrauka)
Norėdami komentuoti prisijunkite.