Lietuva–Belgija: problemos abejose aikštės pusėse, D.Motiejūno pasirodymas, nuvylę senbuviai ir kuo pavojingi čekai
(61)
Lietuvos rinktinė Europos čempionato atranką pradėjo visiškai ne taip, kaip tikėjosi gerbėjai – 65:86 beviltiškai pralaimėjo Belgijoje. Portalas Krepsinis.net pateikia įdomiausius mačo akcentus.
Neveikusi gynyba. Lietuviai viso mačo metu naudojo skirtingas gynybos sistemas: buvo bandoma likti su savo žaidėjais, buvo bandoma keistis ginamaisiais, bet niekas neveikė. Belgų veiksmai buvo gerai sustyguoti ir tai yra suprantama, kadangi ši komanda nesusirinko pirmadienį, o kartu žaidžia ne vienerius metus bei puikiai žino, kaip išnaudoti situacijas. Susikeitimo situacijose belgai puikiai sužaisdavo „vienas prieš vieną“ ir viskas baigdavosi Jonathano Tabu ar Retino Obasohano metimais, o jeigu varžovas prasiverždavo arčiau krepšio, pagalba visada vėluodavo ir likę 4 lietuviai tiesiog pavydžiai žiūrėdavo, kaip oponentai lengvai pelno taškus. Gynyboje problemos buvo tokios akivaizdžios, kad jos tiesiog gniuždė mūsiškius. Tuomet ir metimai pradėjo nekristi, kadangi atsirado nervingumas ir neužtikrintumas. Ne veltui sakoma, kad geras puolimas prasideda nuo geros gynybos, o kai pastarasis elementas neveikia, subyra visas kortų namelis.
Belgai atrodė kaip reikiant užsivedę. Galbūt jie paskaitė Dariaus Maskoliūno pasakymą apie tai, kad lietuviai yra geresni. Belgai pasitikėjimo įgavo, kai vienas po kito tritaškiai skriejo į lietuvių krepšį – per pirmą kėlinį jų pataikė net 5, kai per likusią mačo dalį – 8. 14 taškų skirtumu laimėtas ketvirtis užaugino sparnus belgams, o FIBA Čempionų lygos vidutiniokas R.Obasohanas ar su Edgaru Želioniu paskutinėje Prancūzijos komandoje žaidžiantis 34-erių J.Tabu atrodė tarsi būtų iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atvykę gynėjai. Verta išskirti ir vyr. trenerio Dario Gjergjos indėlį. Šis specialistas vadovauja ir Ostendės „Filou“ klubui, kuris vienoje grupėje žaidė su Panevėžio „Lietkabeliu“ ir abusyk nugalėjo mūsiškius bei pateko į kitą etapą. D.Gjergja vertinamas kaip geras treneris, kuris geba išnaudoti visas žaidėjų stipriąsias savybes bei labai geras motyvatorius. Akivaizdu, kad pastarojo dalyko penktadienį šeimininkams tikrai nestigo.
Europos čempionato atranka: Belgija – Lietuva (25 nuotraukos)
Tragedija puolime. Puolimas Lietuvos rinktinėje buvo daug prastesnis nei gynyba. Pirmiausia reikia pažvelgti į baudų pataikymą – 15 iš 24, kas yra 9 padovanoti taškai oponentams. Jau pirmajame kėlinyje Donatas Motiejūnas prametė pirmus 2, Mindaugas Kuzminskas dar pridėjo 2 pramestus iš 3. Būtent per pirmąsias 10 minučių tas kortų namelis ir subyrėjo. Kaip ir pažymėjo D.Maskoliūnas, blogiausia, kad lietuviai blankiausiai atrodė pirmajame ir trečiajame kėliniuose – pelnė atitinkamai 9 ir 10 taškų. Būtent prieš mačą ir po gautos pylos rūbinėje komanda turėtų sureaguoti bei žaisti su didesne energija, o viskas buvo atvirkščiai.
Nuo dvikovos pradžios planas išnaudoti Donatą Motiejūną buvo suprantamas ir logiškas, bet bėda ta, kad neatsirado kito žmogaus, kuris patrauktų komandą paskui save. Jeigu ne D-Mo 10 iš 13 rinktinės taškų, viskas galėjo būti dar liūdniau. Kiti žaidėjai atrodė pasimetę ir išsigandę, o kai Eimantas Bendžius meta tritaškį ir kamuolys neliečia lanko, daug norėti nereikia. Grįžtant prie D.Motiejūno pasirodymo, jis puolime buvo tikrai svarbus, bet gynyboje vėlavo prie savo oponentų, o blogiausia tai, kad jo fizinė kondicija yra prasta ir vos po 3–4 žaidimo minučių aukštaūgis pradeda tipenti po aikštę. Lygiavertės pamainos sudėtyje tiesiog nėra: Martynas Sajus buvo pabandytas, bet užteko 4 minučių tam, kad treneris pamatytų, jog centras šiam mačui nereikalingas. Laurynas Birutis sužaidė 62 sekundes, kurios buvo paskutinės mače, kai jau ir belgai metė ant parketo ir jaunuolį Harisą Bratanovičių.
D.Maskoliūnas nebeturėjo, ką daryti ir turėjo rungtyniauti penketuku, kur priekinėje linijoje buvo E.Bendžius ir Jonas Mačiulis. Tokioje situacijoje puolime niekas negalėjo pastatyti tvirtos užtvaros, o gynyboje tiesiog stigo jėgos, kai Maxime‘as De Zeeuw „vienas prieš vieną“ nugara į krepšį pranoko E.Bendžių. Trečiajame kėlinyje centru buvo panaudotas ir Gytis Masiulis, kuris per 6 minutes pataikė vienintelį tritaškį, bet neatkovojo nė vieno kamuolio. Turbūt Lietuvos rinktinė planavo geriau išnaudoti savo aukštus žmones, bet kai oponentai vieną po kito pylė tritaškius, reikėjo judraus penketuko, kur visi penki žaidėjai galėtų keistis ginamaisiais.
Mačiulis
Kur senbuviai? Buvo akivaizdu, kad rinktinės stuburą turėtų sudaryti senbuviai: Mantas Kalnietis, M.Kuzminskas ir J.Mačiulis, o jiems talkinti turėtų D.Motiejūnas. Gaila, bet trijulė nuvylė ir savo statistiką pasigerino, kai jau reikėjo mažinti atsilikimą nuo 30 taškų. M.Kalnietis klydo priimdamas sprendimus, o viską įrėmino, kai jį lygioje vietoje apvogė ir lengvus taškus pelnė J.Tabu. J.Mačiulis per 20 minučių pasižymėjo 3 taškais, bet padarė 3 klaidas ir jis įsiminė tik dėl surinktų 4 pražangų. M.Kuzminskas su 19 balų tapo naudingiausiu žaidėju ir rezultatyvumu (15 tšk.) nusileido tik D-Mo, bet 12 taškų jis surinko per paskutinę atkarpą, kai buvo akivaizdu, kad belgai iškovojo pergalę. Per pirmą mačo dalį M.Kuzminsko visiškai nematėme, o D.Maskoliūnas trečiąjį kėlinį pradėjo nebe su vilniečiu startiniame penketuke, o išleidęs J.Mačiulį. Kai per pirmus du kėlinius reikėjo žmonių, galinčių rinktinę patraukti paskui save, Pasaulio taurėje žaidęs trejetas kartu sukrapštė vos 6 taškus.
Labai nuvylė Žygimanto Janavičiaus pasirodymas. Klaipėdos „Neptūno“ atstovas per 4 minutes padarė 2 klaidas, dar keliskart vos neprarado kamuolio ir daugiau į aikštelę negrįžo. Greičiausiai mače sostinėje Rokas Jokubaitis taps M.Kalniečio dubleriu.
Per 16 minučių be taškų liko ir Panevėžio „Lietkabelio“ gynėjas Paulius Valinskas. Jo kolega Tomas Dimša žaidė net 28 minutes ir pasižymėjo 5 taškais. Beje, pastarieji du žaidėjai buvo vieni iš nedaugelio, kurie dar bandė žaisti agresyviai ir draskyti varžovų gynybą, o ne tik stovėjo ir laukė, kaip baigsis ataka. Arnas Butkevičius žaidė vos 15 minučių, kuris tikrai rodė kovingumą ir norą. Beje, Vilniaus „Ryto“ puolėjas užfiksavo didžiausią „plius/minus“ rodiklį – plius 4. L.Birutis per 62 sekundes turėjo plius 2, o kiti žaidėjai – neigiami. Galbūt A.Butkevičiaus sveikata neleido jam rungtyniauti ilgiau, nes puolėjas galėjo tapti geresne opcija nei blankiai atrodęs J.Mačiulis.
Pirmadienį – Čekija. Kitose grupės rungtynėse čekai 85:81 nugalėjo Daniją ir atvyks į „Siemens“ areną geresnės nuotaikos. Čekija neturi Tomašo Satoransky, Jano Vesely ar bent jau Ondrejaus Balvino, bet tai pavojingas varžovas todėl, kad kartu žaidžia ne vienerius metus bei komandą treniruoja tas pats strategas – Ronenas Ginzburgas. Šis specialistas buvo ir Nimburko ERA strategas, o sutapimas toks, kad prieš danus rezultatyviausiai žaidė būtent ERA klubo trejetas, kuris rungtyniavo ir vadovaujant minėtam treneriui: Jaromiras Bohačikas (17 tšk.), Martinas Peterka (14 tšk.), Martinas Križas (14 tšk.). Juoda diena buvo dar vienam Nimburko ekipos atstovui Vojtechui Hrubanui, kuris pataikė vos 1 metimą iš 14, bet tai žaidėjas, kuris gali pridaryti daug problemų. Pridėti reikėtų ir Tomašą Vyoralą, kuris rinktinėje gauna pasireikšti 20–25 minutes, tad turime penketuką žaidėjų iš vieno klubo, kuris yra puikiai susižaidęs ir jaučia vienas kitą.
Išvada. Lietuvos rinktinės pralaimėjimas Belgijoje turėtų būti labai gera pamoka ir šaltas dušas. Galbūt žaidėjai manė, kad lengvai užmėtys kepurėmis oponentus, galbūt stigo tarpusavio supratimo, o galbūt pasitaikė juoda diena, bet faktas, jog tokia nesėkmė tikrai garbės nedaro. Tai supranta ir rinktinės vyrai, kurie turėtų supykti ant savęs ir pirmadienį savoje arenoje parodyti kur kas geresnį žaidimą. Čekijos privalumas yra susižaidimas ir tarpusavio supratimas, todėl lengvo mačo tikėtis negalima, bet kartu ir negalima tikėtis, kad išvysime kažką panašaus kaip penktadienį. Lietuvos rinktinė pirmadienį turi nugalėti čekus, o jau su belgais bus šansas atsiskaityti lapkričio 29-ąją.
Norėdami komentuoti prisijunkite.