Labiausiai nuvilianti LKL komanda: ar „Šiauliuose“ pribrendo permainos?

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezone sužaisti jau aštuoni turai ir neabejotinai labiausiai nuviliančios komandos titulas kol kas priklauso „Šiauliams“.

Apie 1,2 mln. eurų biudžetą turintis klubas ne tik kad neprogresuoja nuo praėjusio sezono fiasko ir nepatekimo į atkrintamąsias, bet dar labiau klimpsta LKL turnyrinės lentelės dugne – pasiekė vos 1 pergalę ir patyrė 7 nesėkmes.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dalį savo biudžeto „Šiauliai“ skiria moterų krepšinio komandai, tačiau vis tiek finansais lenkia „Gargždus“, Mažeikių „M Basket“, Pasvalio „Pieno žvaigždes“, Jonavos „CBet“ ar tą patį Kėdainių „Nevėžį-Optibet“, kuriam buvo pralaimėta pirmadienį 84:89. Labai panašiais ištekliais disponuoja ir Utenos „UniClub Casino Juventus“.

Po kelių nesėkmingų sezonų atrodė, kad 2021–2022 m. užimta ketvirta vieta „Šiauliams“ taps geru atspirties tašku stiebtis vėl aukštyn, tačiau praėjusiame sezone Antanas Sireika deklaravo tikslą būti ketverte, o liko devintoje vietoje, į priekį praleidus Kėdainių ekipą.

Dabar A.Sireikos vyr. trenerio poste neliko, bet „Šiauliai“ nutarė pasikviesti latvį Nikolajų Mazurą ir dar jam įteikė dvejų metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar sezonui. Derybos vyko ir su Žydrūnu Urbonu, kurio kandidatūrą palaikė buvęs bendražygis A.Sireika, tačiau buvo nutarta pasirinkti 43-ejų specialistą iš kaimyninės valstybės.

Nors N.Mazuro gyvenimo aprašyme yra keli Rusijos klubai, tačiau su jais nieko įspūdingo nenuveikta ir grįžimas dirbti į kuklų Uogrės klubą, o pernai iškovojo trečiąją vietą Latvijos–Estijos lygoje su Tartu ekipa.

„Šiauliai“ tarti išlaikė tęstinumą – N.Mazuras taip pat yra į puolimą orientuotas treneris, koks kad buvo A.Sireika. Kaip šiauliečiai prastai atrodė gynyboje pernai, taip prastai atrodo ir šiemet, o skaičiai yra praktiškai identiški – 86,4 taško praleidžiama praėjusiame ir 86,3 šiame sezone. Tik skirtumas puolime yra 5 taškai – 78 vietoje 83.

Tokiu žaidimu ir pačia situacija nepatenkinti nei klubo vadovai, nei klubo sirgaliai. Krepsinis.net žiniomis, jau kelios savaitės klube vyrauja permainų nuotaikos ir N.Mazuro kėdė kuo toliau, tuo labiau kliba. Pats treneris irgi atrodo nervingas bei neužtikrintas, o vieša kritika žaidėjams pasigirto pirmadienį. N.Mazuras buvo paklaustas, kodėl nepavyko sustabdyti Zane‘o Watermano, šis atšovė, jog reikėtų klausti Pauliaus Danusevičiaus, kuris turėjo asmeninėje gynyboje tvarkytis su 24 taškus pelniusiu ir 32 naudingumo balus surinkusiu amerikiečiu.

Savo nepasitenkinimą P.Danusevičiumi N.Mazuras parodė jau sužaidus 2 minutes, kai Z.Watermanas dvi atakas iš eilės užbaigė taškais. Tuomet lietuvis sėdo ant suolo ir ant parketo grįžo antrajame kėlinyje prabėgus 2 minutėms. Po daugiau nei 30 minučių šiame sezone žaisdavęs P.Danusevičius šįkart ant parketo praleido 22 – mažiausiai per 8 turus.

„Šiauliai“ laimėjo LKL antrajame ture, kai 90:82 nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“, dar per plauką nusileido „CBet“, bet vėliau sekė ir labai prastų mačų, kai 18 taškų namie nusileista „Gargždams“, 9 – „M Basket“ ir pirmadienį jau minėta apie nesėkmę Kėdainiuose, kur „Nevėžis-Optibet“ apskritai pasiekė pirmąją pergalę LKL kovose.

Galima galbūt guostis, kad Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) pasiektos trys pergalės, bet ten nugalėti tie patys kėdainiškiai, pasvaliečiai ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ekipa Palangos „Olimpas“.

Krepsinis.net šaltiniai pasakojo, kad N.Mazuro žmogiškos savybės ir profesionalumas – aukščiausio lygio. Treneris labai įnikęs į savo darbą, stebi visas LKL rungtynes, analizuoja žaidėjus, ruošiasi rungtynėms, yra labai geras pašnekovas, šiltas ir draugiškas žmogus. Tačiau yra vienas „bet“ – geras žmogus nėra lygu geri komandos rezultatai.

Gana keistai atrodo N.Mazuro taktiniai sprendimai, štai keli pavyzdžiai: buvo ginamasi zona visą kėlinį, kai varžovai laidė vieną tikslų tolimą metimą po kito; atsiliekant 12 taškų skirtumu likus 1,5 minutės metamas ant parketo Jonathanas Davisas gelbėti komandą, kai tai reikėjo daryti kur kas anksčiau, o ne rungtyniauti su Jokūbu Rubinu ir tikėtis stebuklo „Gargždais“, kur taip ar taip gynybos nėra ir jeigu kažką ir galima pakeisti, tai nebent patiems gerai žaidžiant prie varžovų krepšio. Kartais atrodo, kad patys žaidėjai nelabai supranta, kokia sistema reikia gintis ar kokias rotacijas taikyti prie savojo krepšio.

Bezbradica

Visko toli gražu nereikia nurašyti tik ant trenerio – sudėties komplektacija turi labai daug spragų. Dvejų metų sutartis pasirašoma su Antwanu Walkeriu, kuris baigė studijas NCAA ir atvykus čia paaiškėja, kad jis net neatitinka LKL lygio. Kam pasirašinėti sutartis su tokiais žaidėjais iškart dvejiems metams? Dažniausia praktika, kad po studijų atvykę žaidėjai uždirba 1,5–3 tūkst. JAV dolerių per mėnesį ir jų sutarčių nutraukimas nebūna skausmingas klubui, sumokant nedideles kompensacijas, kaip kad šiemet jau padarė „Nevėžis“ su Brevinu Galloway‘umi.

Toliau – nesuvokiamas sprendimas pasilikti traumų iškamuotą Nemanją Bezbradicą ir dar jam skirti kapitono raištį. Taip, tai yra vyriausias komandos žaidėjas, tačiau vokalus rūbinėje yra Eimantas Stankevičius, kuris šias pareigas galėtų irgi atlikti. Maža to, N.Bezbradica aikštelėje komandai atneša daugiau žalos nei naudos ir dar dėl traumos jau praleido trejas iš aštuonerių rungtynių.

Iškalbingas epizodas buvo pirmadienį, kai aukštaūgis žengė ant parketo komanda turėjo -6. Ant parketo N.Bezbradica praleido vos 1,5 minutės, skirtumas šoktelėjo iki -14 ir N.Mazuras savo legionierių pasodino ant suolo. Kai žaidėjas pasirodo aikštelėje pirmojo kėlinio viduryje ir po tokios trumpos atkarpos grįžta ant suolo – viską pasakantis epizodas. 4,5 minutės ir 2 taškai bei -1 balas – toks vakaras Kėdainiuose. Kam legionierius, kuris per 11 minučių renka po 4 taškus ir 1,8 balo? Gynyboje nuolat atakuojamas, o puolime – neturintis ką pasiūlyti.

Pagirti galima už Leonardo Thorpe‘o ir Tomašo Pavelkos pasirinkimus, kurie yra vieni iš komandos vedlių. Tiesa, slovakas nors ir renka po 21 naudingumo balą ir yra svarbus žaidėjas puolime, bet yra labai atakuojamas varžovų, ypatingai „du prieš du“ situacijose.

Prie „Šiaulių“ buksavimo prisideda ir traumos – vis dar nežinome, kas per žaidėjas yra Dachonas Burke‘as, kuris pasirengime patyrė traumą ir nežaidžia iki šiol. Karolis Giedraitis, kuris buvo rotacijos gynėjas, dėl peties traumos taip pat iškrito iš rikiuotės. Laikinai pasikviestas J.Davisas yra efektyvus puolime (12,1 tšk., 9,3 naud. bal.), bet sunkiai įtraukia į žaidimą kitus komandos draugus bei akivaizdžiai pernelyg užsiima asmenine statistika, kadangi galvoja apie būsimą kontraktą, kurio teks pradėti ieškoti po kelių savaičių, jeigu „Šiauliai“ nesuras finansinių išteklių pratęsti bendradarbiavimą.

Kyla normalus klausimas, kaip disponuojant LKL mastais solidžiu biudžetu buvo suburta sudėtis, kuri turi tiek daug skylių ir nebuvo prisiviliotas nė vienas aukštesnio lygio lietuvis, kas yra „Šiaulių“ klasika jau eilę pastarųjų metų, kai ekipą tik palieka vietiniai žaidėjai kaip Donatas Sabeckis ar Martynas Varnas, o vietoje jų neatvyksta nė vienas patikrintas vietinis. Vasarą pasikviestas K.Giedraitis ir Dovydas Romančenko yra komandos rotacijai, tačiau ne kaip vedliai.

Atrodo, kad renkant komandą buvo galvojama, kad gynyboje po krepšiais susitvarkys T.Pavelka, o perimetre – Danielis Baslykas, kuris yra vienintelis padoriai besiginantis žaidėjas komandoje. Akivaizdžiai komandai stinga raumenų ir atletiškumo priekinėje linijoje. P.Danusevičius dar yra 22-ejų krepšininkas ir tikėtis, kad jie vienas atlaikys naštą „trečio ir ketvirto numerio“ pozicijose yra labai naivu. Lengvojo krašto skylė yra didelė kaip niekada, kur būtinas dar vienas žaidėjas, kuris galėtų žaisti LKL, o ne būtų A.Walkeris.

Naivu tikėtis gerų rezultatų, kai praėjusiame sezone 8 mačuose po 5 minutes žaidęs 21-erių J.Rubinas staiga tampa nepakeičiamu ir per pastaruosius tris susitikimus žaidė po 31 minutę, o sezono vidurkis pakilo iki 23.

„Šiauliams“ stinga geresnės kūrybos, geresnio kamuolio judėjimo – 16 rezultatyvių perdavimų per rungtynes yra paskutinis rezultatas lygoje. Vienintelis L.Thorpe‘as dar kuria progas ir išdalina po 6 perdavimus. Taip pat žaidimui buksuojant puolime, labai daug situacijų sprendžiama individualiais veiksmais, o tokiu būdu rezultatyvių perdavimų neprigeneruosi. Taip atsiranda ir 15,8 klaidos per mačą – antras blogiausias rezultatas lygoje.

Įdomu tai, kad nors šiauliečiai prastai ginasi, tačiau savo spragų net nebando kamšyti varžovus stabdydami taktinėmis ar priverstinėmis pražangomis – 18,3 per susitikimą yra antras mažiausias skaičius. Vos po 17 pražangų per mačą padaro Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, bet atsikratęs Roberto Štelmaherio su Nenadu Čanaku tikrai šį rodiklį padidins – praėjusiame sezone buvo dažniausiai prasižengianti ekipa – 21,4.

„Šiauliai“ vasaros metu padirbėjo prastokai, todėl dabar teks daryti išvadas ir imtis permainų. Didelis klausimas, ar tai bus trenerių štabe, ar bus bandoma stiprinti sudėtį. Faktas toks, kad dabartinė situacija atrodo labai prastai ir Saulės miesto klubui reikės gerokai pasistengti, norint pakilti iš LKL dugno. Tai gali skaudžiai kainuoti finansiškai, jeigu bus nutraukinėjama sutartis su treneriu, bet jeigu netikima procesu ir nematoma šviesa tunelio gale, kitos išeities gali nelikti.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.