Konkretumo stokojęs R.Kurtinaitis: apie išsiskyrimą su Baku klubu ir NBA žaidėjų situacijas

„Krepšinio namuose“ įvyko Lietuvos rinktinės vasaros planų pristatymas.

Rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis ir Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas supažindino su tuo, kas laukia pagrindinės ir rezervinės nacionalinių komandų.

Prieš laukiančias kovas pristatytas išplėstinis rinktinės kandidatų sąrašas, į kurį įtraukta net 30 žaidėjų. Vis dėlto 24 pavardes FIBA sistemoje oficialiai deklaruoti reikės vėliau, tad šis sąrašas dar gali keistis.

Sudėliotas ir draugiškų rungtynių tvarkaraštis, nors šiame taip pat dar reikės išryškinti, kuriuose mačuose dalyvaus pagrindinė, kuriuose – rezervinė rinktinė.

– Įdomu dėl Mariaus Grigonio situacijos, nes jis prieš metus sakė, kad yra labiau padėjęs tašką rinktinėje nei ne. Kokia yra jo padėtis rinktinės atžvilgiu?

– Sudarėme išplėstinį sąrašą, kiek galėjome, įtraukėme daugiau žaidėjų. Tadas Sedekerskis negalės žaisti, nes klubas nenori išleisti ir jis pats dar turi problemų su koja. Dėl Grigonio atsakymo dar nežinau, nors matau jį rinktinėje. Ką tik vyko Eurolygos atkrintamosios ir dėlioti vasaros planus yra anksti. Turime eilę darbuotojų, kaip Liną Kleizą, kurie susisiekia ir kalbasi. Pažiūrėsime. Grįžau į Lietuvą, dalį darbu perimsiu sau, bus perskambinta visiems. Su daugeliu žaidėjų mes susiskambinome, teko asmeniškai kalbėti su Kasparu, iš Buzelio gavome žinių.

– Iš M.Grigonio yra pozityvas žaisti rinktinėje?

– Neturiu jokių signalų, bet įsitraukėme visus potencialius žaidėjus, kiek leidžiama. Šiandien į daugelį klausimų net negaliu atsakyti, nes dar yra laiko, bet su dauguma žaidėjų yra kalbėta, o eilė dar žaidžia savo lygose. Neaišku, koks bus jų stovis, gal, neduok Dieve, traumuosis. pervargę ar pavargę bus, bus kitų priežasčių. Konkrečiai kažko negaliu pasakyti. Esame pateikę sąrašą, į šituos žaidėjus orientuojamės, o dabar vyksta procesas..

– Visuomenei įdomiausia pavardė yra Mato Buzelio. Kiek realu jį pamatyti rinktinėje?

– Su Matu vakar kalbėjo Linas (Kleiza), su juo viskas yra gerai. Noras žaisti yra, bet atsakymo neturime, nes Čikagos klubas neturi trenerio, vyksta visas procesas. Kiek žinau, birželio pradžioje jis atvažiuos į Lietuvą ir bus labai geras šansas asmeniškai pakalbėti. Visada esu nusiteikęs pozityviai, galvoju, kad turėsime jį.

– Nustebino Kasparo Jakučionio pasiryžimas žaisti rinktinėje?

– Vertinu tokius pasirinkimus. Teko sezono metu kalbėti su juo, tada jis dar nieko negalėjo pasakyti, nes daug sprendimų daro klubas. Federacija daro gerą darbą tiesiogiai su Majamio klubo administracija ir pavyko gauti sutikimą dėl žaidimo rinktinėje. Jie numato žaidimą vasaros lygoje, bet mums pavyko įkalbėti, kad šitam „langu“ jis būtų pas mus. Kalbėjau su juo užvakar ir padėkojau už tokį sprendimą.

– Dėl Jono Valančiūno turbūt klausimų nėra?

– Su Jonu kalbėjau prieš kokį gerą mėnesį. Kaip visada, jo sutikimas yra šimtaprocentinis. Išlyga tokia, kad reikės susidėlioti pasiruošimo stovyklas, yra kaip yra. Kažko konkrečiau negaliu pasakyti. Jonas jau 15 metų visada pasiryžęs, dėl jo klausimų nėra.

– Yra vilčių sulaukti Roko Jokubaičio sugrįžimo?

– Šiuo metu jis reabilituojasi. Kalbėjome prieš gerą mėnesį, kada jis galės žaisti – niekas nežino. Nenorėčiau sumenkinti ar pasakyti ne tokį žodį dėl kitų žaidėjų, bet jis yra pagrindinis mūsų komandoje. Bus matyti, kaip jis atsigaus, bet jį matyti tikrai būtų neblogai.

– Augustas Marčiulionis sakė, kad vasarį siūlėsi į rinktinę, bet tuomet kvietimo nesulaukė. Kokį jį pamatėte „Ryte“ ir ką jis gali pridėti rinktinei?

– Matote, skaičiau, kad siūlėsi žaidėjai, gerai, bet čia nėra ta vieta. Gerai, kad siūlosi, bet yra, kas mums reikalinga. Augustą pažįstu nuo mažens, jo tėtį – labai puikiai. Sekiau jį ir jaunimo krepšinyje ir kai išvažiavo į JAV. Praeitą vasarą negalėjo, nes prisijungė prie NBA komandos. Matote, mes turime vieną treniruotę prieš „langus“. Matome, ką matome, bet nėra viskas taip paprasta integruojant žaidėjus. Kiekvienas pralaimėjimas yra svarbus ir tokių rizikų, bent aš, prisibijau. Dabar bus kviečiamas į rinktinę, bus patikrinamas. Tai, ką mačiau, daug dalykų man tinka, daug galima taisyti ar išmokti, bet jis yra profesionalus rinktinės kandidatas.

Gavosi atbuline tvarka, kad rezervinę rinktinę turėsime tik vasaros pabaigoje, bet ją turėti pirmiau ir tada kelti žaidėjus į pagrindinę rinktinę būtų teisingiau. Žiūrėsime, ką gali ir ko trūksta. Papulti į rinktinę nėra tik noro klausimas. Yra teisingi dalykai, einama žingsnis po žingsnio ir reikia priaugti.

– Motiejus Krivas, Paulius Murauskas ir Matas Vokietaitis gali žaisti pagrindinėje rinktinėje? Kalbėjote su jais?

– Su jais kalbėjo Linas, bet šiuo metu turime juos sąraše. Nežinau, kas galės atvažiuoti, kas – ne. Sunku konkrečiai kažką kalbėti, nes viskas vyksta procese.

– Sezonas baigsis likus savaitei iki pirmų rungtynių. Kada norėtumėte turėti galutinį variantą?

– Atsakymus norėčiau turėti kuo anksčiau. Paskutinės rungtynės LKL, kaip manau, bus „Žalgirio“ ir „Ryto“. Smagu, jei ir kitaip įvyks, bet užsitęsus serijai iki penktų rungtynių, viskas baigsis birželio pabaigoje. Žinome, kokios yra emocijos ir mikrotraumos po sezono. Net ne fizinis, bet, sakyčiau psichologinis nuovargis po viso sezono. Yra noras pailsėti. Per trumpą laiką reikės juos visus sugrąžinti į tą lygį. 60 procentų žaidėjų, kurie yra potencialūs kandidatai, yra iš „Ryto“ ir „Žalgirio“. Net nenoriu galvoti, kaip reikės juos prikelti ir grąžinti į geriausią formą. Nei kaip žaidėjas, nei kaip treneris neturiu patirties, kaip tas procesas turėtų vykti. Paminime FIBA procesą, kaip jie viską mato. Reiks kažkaip spręsti, bet kitos komandos turės tas pačias problemas. Ne kartą kalbėjome, kad reikia važiuoti į rinktinę, ginti Lietuvos garbę. Federacija daro labai gerą darbą ir tikiu, kad pavyks grąžinti žaidėjus į tokią formą, kuri tuo metu bus geriausia.

– Rokas Giedraitis pranešė, kad baigė karjerą rinktinėje, o vėliau ir patyrė labai sunkią traumą. Kaip visa tai vertinate?

– Man jis buvo reikalingas, bet aš viską vertinu per savo prizmę. Kaip sportininkas jis yra amžiuje ir jo patirtis man buvo reikalinga. Truputėlį nuvylė, kad baigė darbus rinktinėje. Mačiau, kokią traumą patyrė, skaičiau, kokios pasekmės. Kaip sportininkui ir kaip žmogui, gili užuojauta jam.

– Birželio pabaigoje planuojate kviestis 15 žaidėjų?

– Pažiūrėsime, vis tiek paliksime žaidėjus iš tų komandų, kurios eis iki finalo, nes negalėsime sukviesti jų tuo pačiu laiku. Tokio galinio sąrašo kaip ir neturiu, nes viskas yra procese. Bus matyti.

– Palikote Baku „Sabah“, kaip vertinate savo etapą šioje komandoje?

– Vertinu labai gerai. Klubas kyla, nes užpraeitais metais žaidė FIBA Europos taurėje, pernai gavome kvietimą į FIBA Čempionų lygą, kur turėjome verstis septyniais žaidėjais. Pasakysiu atvirai, vietiniai žaidėjai dar nėra subrendę žaisti Čempionų lygoje. Be to, mus, kaip naujokus, įmetė į sunkią grupę su Šalono, Nimburko klubais ir Berlyno ALBA. Manau, kaip pirmus metus, sukovojome gerai, vienerias rungtynes Šalonui pralaimėjome paskutiniu metimu. Sezoną vertinu gerai. Kaip viskas vyko, tos trys komandos, kurios išėjo iš mūsų grupės, pateko ir į atkrintamąsias. Vietiniame čempionate pralaimėjome du kartus. Vieną kartą, kai turėjome septynių taškų skirtumą likus dviems minutėms. Finalą laimėjome 3:0. Nebuvo lengvų rungtynių.

Sezonas geras, bet baigėsi mano kontraktas. Mes susitikome su klubo vadovybe, aptarėme daug klausimų. Jie nori įsteigti mano vardo krepšinio akademiją, vystyti krepšinį. Mūsų santykiai nenutrūko, jie prašo pagalbos pakonsultuoti ir taip toliau. Viskas yra labai puiku. Buvo paminėta, kad man daugiau dėmesio reikia skirti klubo reikalams, nes jie žaidžia Čempionų lygoje. Iš klubo pusės, tai yra teisinga. Kazys Maksvytis, kai išvažiavo į „Fenerbahče“, pasirašė, kad negalės treniruoti rinktinės, nors vėliau įtraukė sąlygą, kad gali. Man taip pat buvo prašymas netreniruoti rinktinės. Aišku, ten galima uždirbti, bet visus agituoju, ir ne dėl to, kad neturiu ką veikti, tą grąžą grąžinti per žaidimą, nes visi uždirbame klubuose. Dėl finansinių kažkokių sąlygų negaliu palikti rinktinės. Buvome vienodos nuomonės, tie keliai išsiskyrė ir išsiskyrė aukštumoje. Pustrečių puikių metų, geras čempionatas, deja, kai kurios sąlygos man netiko.

– O būtumėte linkęs ateityje dar dirbti per dvi darbo vietas?

– Sunkoka. Kalbėjome apie tai prieš kokius dešimt metų, sunku persilaužti per dvi vietas. Prieš Europos čempionatą ar Pasaulio taurę dar gali persiorientuoti, bet dabar viskas susipynė į vieną krūvą. Turi nutraukti čia, po dienos ir vienos treniruotės žaisti ten ir vėl grįžti. Sakyčiau, kad labai sudėtinga. Noriu susikoncentruoti į rinktinę, nes visi žinome, kad situacija nėra bloga, bet nėra ir tokia, kokios tikėjomės. Bandysime visa tai išspręsti.

– Kokių realių lūkesčių turite 19-mečiam K.Jakučioniui?

– Sekiau jo visą karjerą anksčiau, Barselonoje ir jaunimo rinktinėse, matau potencialą. Žinau ir tas jo problemas, kurias taisė žaisdamas Majamyje. Jei pamenate, jis gerai žaidžia kaip įžaidėjas, mato aikštę ir skaito žaidimą, bet buvo daugokai klaidų. Dabar tai išiminėja, ypač antra sezono dalis buvo puiki.

Tikiuosi ir jo, nes jis nėra tokia didelė problema, kaip žaidėjai, kurie išvažiuoja mokytis už Atlanto ir nežino europietiško krepšinio, o jis augo Vilniuje. Su juo turėtų būti lengviau. Turėsime daugiau laiko ir matysime, kaip viskas vystysis. Žaidėjas yra puikus.

– Rezervinę rinktinę treniruos Mindaugas Lukošius. Gal pavyks pakeisti sūnaus nuomonę, kuriai rinktinei atstovauti?

– Ten nėra sūnaus nuomonė, ten yra FIBA nuostatai. Kalbėjau su Mindaugu tuo klausimu dar pernai. Nežinau, ar yra galimybių, bet labai ilgas ir sunkus kelias. Nežinau tos visos sekos. Jei tokia galimybė būtų, manau, būtų galima tai spręsti.

– Donato Motiejūno pavardės sąraše nėra, tad jo etapas rinktinėje baigtas?

– Mes jo neturėjome ir pernai bei užpernai. Puikus žaidėjas, seku jo karjerą, bet neturime jo sąraše.

– Ignas Brazdeikis mažai žaidžia „Žalgiryje“, kokia jo perspektyva?

– Labai gera perspektyva, labai geri norai. Labai tikiuosi iš jo. Per „langą“ jis parodė, ką gali ir buvo vienas pagrindinių mūsų žaidėjų, parodė, ką gali. Žaidžia „Žalgiryje“ mažiau ar panašiai, žaidžia kiek žaidžia, negaliu nieko pasakyti, ką turi žaisti, ko – nežaisti. Rinktinėje jis yra vienas mūsų lyderių.

– Eurolygos finalo ketvertas laukia šį savaitgalį, kokios mintys ir ką palaikysite?

– Linkiu sėkmės Šarui, seku jo trenerio darbą nuo pat pradžios, teko susidurti, kai dar tik tapo „Žalgirio“ treneriu. Džiaugiuosi, kad turime tokį žmogų. Jis atstovauja ne Kaunui, ar Vilniui, o visai Lietuvai visoje Europoje, Pasaulyje. Vertinu žmones, kurie turi humoro jausmą ir sarkazmą. Spaudoje skaičiau, kad kažką pasakė, padarė ar nepadarė. Į tuos dalykus nežiūriu. Kaip treneris jis yra puikus, kaip žaidėjas, pagal titulus Eurolygoje, vienas geriausių. Mačiau tas diskusijas. Geras žmogus, pažįstu jo šeimą, tėvus. Seniai draugaujame, nuo ano „Žalgirio“ laikų, kai Šarūnas dar buvo vaikutis. Linkiu jam sėkmės ir, manau, kad jis yra tas žmogus, kuris Europoje turi dominuoti. Jo, kaip ir mano, mokytojas buvo Željko Obradovičius, kuris turi devynis titulus. Mokinys turi pralenkti mokytoją, tad sirgsiu už „Fenerbahče“. 

– Finalo ketverte jums yra tik viena komanda?

– Kai žmogus pasako dviprasmybę, gali būti taip ar anaip, žmonės supranta ne taip, kaip jis pasakė. Sirgsiu už „Fenerbahče“, toks bus mano atsakymas.