Karaliaus Mindaugo taurės turnyras – nuostabus renginys, kurio nepamiršime ilgai

Prieš du mėnesius Lietuvos krepšinio lygos vadovai sukvietė žiniasklaidos atstovus į Valdovų rūmus tam, jog pompastiškai pristatytų naują taurės turnyrą.

Kai į salę įžengė karaliumi Mindaugu persirengęs aktorius, o LKL vadovai buvo pasidabinę viduramžiams būdinga apranga, daug kam tai sukėlė šypsena ir klausimus, kodėl gi reikėjo viską daryti taip pompastiškai, ko mūsų šalies krepšinyje nėra buvę. Dabar galima drąsiai sakyti – tai buvo stipri įžanga į tai, ką pamatėme šį savaitgalį.

Penktadienį vidurdienį „Lietuvos ryto“ arenoje startavo renginys ir jau pirmasis mačas žiūrovams padovanojo dramatiškiausias turnyro rungtynes. Utenos „Juventus“ turėjo 24 taškų deficitą, bet aukštaūgius prarado Prienų–Birštono „Vytautas“ ir uteniškiai buvo net išsiveržę į priekį, tačiau pergalės nepasiekė.

Gaila, kad šias rungtynes savo akimis arenoje stebėjo vos keli šimtai žiūrovų, nes tuo metu dirbo arba mokėsi. Viskas suprantama, jog susitikimas ankstyvas, nes per dieną reikia sužaisti keturis mačus. Organizatoriams buvo siūloma kopijuoti Ispanijos Karaliaus taurės modelį, kai per ketvirtadienį ir penktadienį sužaidžiami ketvirtfinaliai, bet tada susiduriama su dviem problemom.

Pirmoji – keturios iš eilės dienos krepšinio yra per daug. Antroji – kažkurios dvi komandos turės poilsio dieną, o kitos dvi – ne ir žais tris dienas iš eilės. Čia vėlgi prasidėtų pasiteisinimai ir spekuliacijos.

Grįžtant prie pirmosios turnyro dienos, puikus sprendimas buvo pasikviesti skirtingas šokėjas. Sostinėje savo sugebėjimus parodė ne tik „Lietuvos ryto“, bet ir „Juventus“, „Šiaulių“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ merginos. Idėja, kuri anksčiau nebuvo realizuota.

Kai antrąją turnyro dieną kovos persikėlė į „Siemens“ areną, sirgaliai galėjo pajusti tikrą krepšinio šventės atmosferą. Sprendimas apšviesti tik aikštę ir žiūrovus palikti tamsoje – tiesiog puikus. Tai jau pasiteisino per praėjusių metų Europos čempionato finalinį etapą Lilyje, o lyg ant scenos esantys krepšininkai labiau kausto žiūrovų dėmesį.

Didžiulė scena su aukščiausios kokybės ekranais leido žiūrovams rungtynių metu matyti pakartojimus ar kitą reikalingą informaciją.

Pusfinalio metu koncertavo hiphopo muzikos kolektyvai – mini orkestras „Jama & W“ ir duetas „Dee & Kamy“. Žiūrovams įspūdžio šie atlikėjai nepadarė ir sulaukė labai  negausių aplodismentų. Reikia pripažinti, kad į tokio pobūdžio renginį derėtų kviesti atlikėjus, kurie traukia plačiąją visuomenę, o hiphopas Lietuvoje nėra itin populiarus, kas buvo akivaizdu iš žiūrovų žiovavimo.

Žiūrovai vis bandė metimais iš vidurio aikštės laimėti keliones į Dubajų ar kitas tolimas šalis. Deja, bet niekas nesugebėjo pakelti arenos ant kojų pakartoti pernykštės studento sėkmės, nors nemažai, kam trūko visai nedaug. Apie 35 tūkstančius eurų kainuojantis „Mercedes-Benz“ taip pat liko be šeimininko, nes du vyrukai nepataikė iš vidurio aikštės. Prizai buvo nuostabūs. Tereikėjo šiek tiek sėkmės ir taiklumo.

Rungtynės vėlgi tapo nusivylimu krepšinio intrigos mylėtojams. „Vytautas“ didvyriškai laikėsi du kėlinius, bet visiems buvo aišku, jog po pertraukos „Žalgiris“ galiausiai palauš išretėjusius prieniškius.

Didžioji intriga buvo laukiama „Lietuvos ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ mače, bet nebuvo nieko panašaus – būsimi čempionai nušlavė uostamiesčio komandą. Niekas turbūt nesiginčys, kad „Lietkabelio“ ir „Lietuvos ryto“ akistata ketvirtfinalyje buvo kur kas įdomesnė.

„Siemens“ arenoje antras aukštas buvo tuščias ir ne visiškai užpildytas pirmasis. Protokole nėra oficialaus žiūrovų skaičiaus, bet galima sakyti, jog apie 5 tūkstančius aistruolių susirinko. Skaičius atrodo skurdokai, bet tai yra dvigubai geriau nei praėjusiais metais Kaune, kur pusfinaliuose buvo 1700 ir 2100 sirgalių.

Didžiausias renginio nusivylimas buvo dėjimų konkursas, tačiau tai yra ne organizatorių kaltė, kadangi tiesiog šiuo metu LKL tiesiog nėra tokių žaidėjų kaip buvo Sonny Weemsas ar Travisas Leslie, kurie stebino įspūdingais skrydžiais. Situaciją iš dalies išgelbėjo lenkas, kuris tikrai parodė fantastiškus dėjimus. Organizatoriai puikiai suprato realią dėjikų padėtį LKL, todėl pasirūpino aukščiausio lygio svečiu.

Krepšininkai

Ir, pagaliau, sekmadienis – finalo diena. Tikra renginio kulminacija su Vaidu Baumila, Jazzu, tritaškių konkursu ir grandų dvikova.

Tai, kas vyko paskutinę renginio dieną, tikrai gniaužė kvapą. V.Baumila maždaug 3 tūkst. žiūrovų auditorijai koncertavo mažojo finalo metu ir sulaukė tikrai gausių aplodismentų. Tuo tarpu Justė Arlauskaitė-Jazzu pasirodė 16 valandą – likus valandai iki finalo pradžios.

Jazzu dainavo pustuštei „Siemens“ arenai, kadangi tuo metu žiūrovai dar nebuvo atvykę į renginio vietą arba buvo išėję įsigyti užkandžių ar gėrimų, kadangi neseniai buvo pasibaigęs tritaškių konkursas. Galbūt reikėjo leisti Jazzu groti nuo 16.30 val. ir taip būtų spėta irgi iki pristatymo pradžios. Juolab, kad finalas buvo beveik pilnutėlėje arenoje. Apmaudu, jog geriausios šalies atlikėjos kūriniais pasimėgavo gerokai mažiau žmonių nei turėjo.

Renginio kulminacija – finalas. Dar iki dvikovos pradžios likus 10 minučių visi žaidėjai paliko aikštelę ir ilgam dingo užkulisiuose. Tuomet užgeso šviesos, pasirodė Karalius Mindaugas, buvo atneštas trofėjus. Po įkvepiančios kalbos, ant parketo žengė būrys vienuolių apdarais pasidabinusių vyrukų. Tai buvo ne aktoriai, o pagrindinio savaitgalio spektaklio pagrindiniai herojai – „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ žaidėjai.

Atrodė tiesiog įspūdingai, kai po gobtuvais veidus paslėpę ir apsiaustus, siekiančius žemę, vilkėję krepšininkai išsirikiavo ir stovėjo nuleidę galvas. Idėja, kuriai analogų nėra. Svarbiausia, jog tai buvo dalykas, kuris nereikalavo daugybės išteklių – iš kostiumų salono tereikėjo išnuomoti vienuolių apsiaustus. Dalykas paprastas, bet nepalikęs abejingų.

Dar vienas ir ne mažiau svarbus akcentas – orkestro „Aukštyn“ pasirodymas. „Lietkabelio“ namų rungtynėse grojantis orkestras atliko Lietuvos himną, o jo metu kūnu bėgiojo šiurpuliukai. Jausmas lyg būtum Jungtinėse Amerikos Valstijose per svarbiausias krepšinio ar amerikietiškojo futbolo rungtynes. Tokios atmosferos ir renginio didybės Lietuvoje nėra buvę labai seniai.

Renginyje kiek pristigo išreikšto vedėjo. Jono Radzevičiaus balsas skambėjo visų žaidimų ir pristatymų metu, bet jis nė karto nepasirodė aikštės viduryje. Stigo žmogaus, kuris bendrautų su publika. Pernai per LKL „Visų žvaigždžių“ dieną puikiai su šia užduotimi susitvarkė Justinas Jankevičius. Jis būtų puikiai tikęs ir šiam renginiui.

Dar vienas pasiūlymas – kitais metais surengti mažus burtus, kur viename krepšelyje atsidurtų 1–4 vietas užėmusios komandos, o kitame – 5–8 pozicijoje po dviejų LKL ratų likusios ekipos. Šie burtai įneša dar daugiau intrigos ir žada daugiau atkaklių kovų, kurių šiemet pristigo.

Apibendrinus viską, LKL padirbėjo taip puikiai, kad kitais metais turės gerokai pasukti galvą, kaip čia dar nustebinti Lietuvą. Remigijus Milašius, Žygimantas Surintas, Edgaras Stankevičius ir kiti suorganizavo tokį renginį, kuris turėjo patikti ir tiems, kurie nesidomi krepšiniu. O tie, kurie neatvyko, turėtų dėl to gailėtis.

„Ilgoji pertrauka“: dėmesys „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“. Naują klubą radęs panevėžiečių sporto direktorius, laukiančios permainos sudėtyje ir galintys atvykti žaidėjai. „Neptūno“ temoje – gandai apie Petrausko ateitį, norą susigrąžinti Maksvytį ir laukiančias sudėties permainas