Kam naudingas legionierių limito panaikinimas?

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) visų komandų atstovų posėdyje buvo svarstomas įdomus ir netikėtas klausimas – legionierių limito panaikinimas. Šį sezoną vienerioms rungtynėms galima registruoti daugiausiai keturis ne Lietuvos piliečius. Nuo kito sezono užsieniečių skaičius turėtų sumažėti iki 3. Kodėl 2008 metais priimtą nuosprendį mažinti legionierių skaičių staiga norima kardinaliai pakeisti? Viskas labai paprasta - to labiausiai nori didieji Lietuvos klubai.

Visai neseniai „Žalgirio“ atstovai atvirai deklaravo apie komandos lietuvinimą ir svajojo netolimoje ateityje savo sudėtyje turėti vos 1-2 legionierius ir tai tik tose pozicijoje, kur trūksta vietinių krepšininkų. Pasikeitus Kauno ekipos vadovams, pasikeitė ir klubo pozicija šiuo klausimu. Šiuo metu „Žalgiris“ LKL pirmenybėms yra įregistravęs net 6 legionierius. 5 iš jų turi kontraktus su LKL šalies vicečempionais ir kitam sezonui. Be to, naivu tikėtis, kad Traviso Watsono vietą užims lietuvis, nes šią vasarą rinkoje nebus mūsų šalies krepšininko, kuris tinkamai pakeistų amerikietį startiniame penketuke ir sėkmingai sugebėtų grumtis Eurolygoje. Galbūt Siimas Sanderis Vene galėtų gauti Lietuvos pilietybę, nes jau seniai gyvena Lietuvoje, mokosi čia ir laisvai kalba lietuviškai, tačiau estas atvirai yra deklaravęs norą atstovauti savo šalies nacionalinei rinktinei, ką beje ir darė praėjusį rudenį. Netekęs Estijos piliečio paso puolėjas to daryti nebegalėtų, o kvietimo į Lietuvos rinktinę jis vargu ar sulauktų.

„Lietuvos ryto“ komanda taip pat nenorėtų kitą sezoną trijų legionierių limito. LKL čempionai šiuo metu savo sudėtyje turi 4 legionierius ir visų jų kontraktai galioja ir kitam sezonui. Be to, kurį laiką užkulisiuose kalbama, kad sutartis su Donatu Zavacku nebus pratęsta ir jo vieta veikiausiai užims legionierius.

Legionierių limito panaikinimas grindžiamas tuo, jog sunkmečiu norima pakelti lygos lygį. Gerai, jeigu LKL pirmenybėse rungtyniautų iš tiesų aukšto lygio užsieniečiai, tačiau dauguma klubų neturi lėšų įsigyti Europoje užsirekomendavusius krepšininkus. Jiems, kaip ir kiekvieną sezoną, tenka pirkti „katę maiše“ tikintis, kad galbūt vienas ar kitas žaidėjas sužibės. Panaikinus limitą galbūt kai kuriose komandose matytume po 4-6 legionierius, kurie, deja, būtų žemo lygio ir atvažiavę užimtų jauno, talentingo lietuvio vietą. 60 procentų atvykėlių į Lietuvą negrįžtų jau po pirmojo sezono. Kiti 40 procentų Marijos žemę paliktų vos įpusėjus sezonui, o jų vietas užimtų kiti žaidėjai iš serijos „katės maiše“. Žinoma, jaunimą ugdantys Vilniaus „Perlo“ ar Kauno „Aisčių“ klubai nepuls pirkti legionierių ir laikysis savo pozicijos, tačiau yra tokios komandos, kurios visuomet siekia rezultato ir visomis išgalėmis stengiasi kuo geriau pasirodyti pirmenybėse, todėl užuot pirkę nebloga lietuvį, už jo kainą įsigys du vidutiniokus amerikiečius.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad legionierių nereikia komandose. Jų tikrai reikia, tačiau labiausiai tiems klubams, kurie dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Į LKL ekipą vidutiniokę taip pat tegu atvyksta rungtyniauti vienas kitas užsienietis, tačiau tik ne mūsų vietinių žaidėjų sąskaita. Nebūtinai jaunimo, tegu ir veteranai žaidžia. Juk tokių krepšininkų kaip Virginijus Praškevičius, Virginijus Sirvydis ar Rolandas Matulis žaidimas LKL pirmenybėse ne tik kelia susižavėjimą, bet ir kelia lygos bendrą pajėgumą, o ir vietiniai žaidėjai daug geriau supranta, ką reiškia „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistatos ir kodėl juose būtina žaisti visu pajėgumu, nors tai ir tėra vietinis čempionatas, o ne tarptautinis turnyras.

Taigi, panaikinę legionierių limitą mes vėl galėsime drąsiai „Žvaigždžių rungtynes“ rengti tarp lietuvių ir užsieniečių bei stebėti, kaip smarkiai sumažėjo vietinių žaidėjų indėlis į komandų pergales.