Kaip sustabdyti italų puolimo uraganą?

Lietuvos vyrų rinktinė sulaukė pirmojo elitinio varžovo Europos čempionate. Ketvirtfinalyje Jono Kazlausko auklėtiniai susidurs su Italijos rinktine, kuri nestokoja talento ir demonstruoja vieną geriausių puolimų pirmenybėse.

Italijos rinktinė Europos čempionate iki šiol vidutiniškai rinko po 86 taškus. Tai yra antras geriausias rezultatas tarp turnyro komandų. Siekiant pergalės ir patekimo tarp keturių stipriausių Europos rinktinių, lietuviams būtinai reikės kiek įmanoma labiau sumažinti italų galimybes užpulti krepšį.

Italijos rinktinė pranoksta lietuvius individualiu meistriškumu. Joje žaidžia trys Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkai: Marco Belinelli, Andrea Bargnani ir Danilo Gallinari. Individualiais sugebėjimais išsiskiria ir Alessandro Gentile bei Danielis Hackettas. Solidūs ir kiti pagalbiniai žaidėjai: Pietro Aradori, Marco Cusinas, Nicolo Melli, Andrea Cinciarini.

Tam, kad būtų viena geriausiai puolančių komandų Europos čempionate, Italijos rinktinei nereikia sudėtingų taktinių schemų. Turėdama labai pajėgius individualiai žaidėjus ir eilę gebančių kurti krepšininkų, ji remiasi žaidimu „du prieš du“ bei vienas prieš vieną.

Italų išsidėstymas puolime puikiai atspindi šių laikų krepšinio tendencijas: 4 žaidėjai perimetre ir 1 – baudos aikštelėje. Tas vienas vidurio puolėjas pagrinde rūpinasi užtvaromis. Jeigu jo pareigas eina A.Bargnani, kartais susidaro situacijos, kai perimetre vienu metu galima išvysti visus penkis aikštelėje esančius italus.

Be jokios abejonės, Italijos rinktinės stiprybė – tolimi metimai ir prasiveržimai. Tritaškius italai Europos čempionate meta 37,1 proc. taiklumu, kas yra penktas geriausias rezultatas. Polinkis remtis agresyviais reidais į baudos aikštelę verčia italų varžovus dažnai pažeisti taisykles. Italija yra trečia daugiausiai pražangų išprovokuojanti komanda Europos čempionate – vidutiniškai po 23,8.

Gallinari

Italų puolimo braižas

Italijos rinktinė turi bene mažiausiai specialių derinių tarp Europos čempionato komandų. Tai komanda, kuri remiasi savo krepšininkų gebėjimais žaisti vienas prieš vieną bei kurti.

Italų puolimo pagrindas – „du prieš du“. Komanda taiko dvi pagrindines šio žaidimo elemento variacijas: žaidžia „pikenrolą“ (kai užtvarą statantis aukštaūgis kerta į baudos aikštelę) ir „pikenpopą“ (kai užtvarą statantis aukštaūgis atsitraukia ties perimetru).

„Pikenrolą“ Italijos rinktinė žaidžia su atsarginiu vidurio puolėju M.Cusinu, kartais – su puolėju N.Melli ir pagrindiniu vidurio puolėju A.Bargnani. Tuo tarpu „pikenpopą“ italai dažniausiai žaidžia su A.Bargnani, kartais – su N.Melli.

Kadangi italų perimetro žaidėjai ir aukštaūgiai yra solidūs „du prieš du“ vykdytojai, jie sugeba sėkmingai įvertinti varžovų gynybos išsidėstymą ir naudotis atsiveriančiomis spragomis. Varžovai, gindamiesi prieš italų „du prieš du“, dažnai naudoja trečiojo žmogaus pagalbos veiksmus, taip palikdami Italijos žaidėjus be priežiūros.

Tokias situacijas išnaudoti italai stengiasi staigiai keisdami atakos kryptį. Žaisdami „du prieš du“, jų gynėjai ieško atsivėrusių spragų erdvėse toliau nuo kamuolio. Jas jie mėgina išnaudoti perduodami kamuolį perimetre laukiantiems komandos draugams, taip draskydami varžovų gynybą.

Galiausiai, Italijos rinktinė turi keletą specifinių derinių, skirtų vienas prieš vieną „ant ūso“ išvesti D.Gallinari arba tritaškiui metimui – M.Belinelli. Aštuntfinalio rungtynėse su Izraeliu pastarasis pirmajame kėlinyje smeigė du tritaškius iš eilės po to paties derinio.

Bargnani

Svarbiausia – neutralizuoti italų puolimo variklį „du prieš du“

Italus puolime nepatogiai pasijusti privertė Serbijos rinktinė, kuri B grupės rungtynėse šventė pergalę 101:82. Nors tame susitikime Italijos rinktinė sugebėjo įmesti 82 taškus, abi komandos propagavo greitą žaidimą, kas lėmė didelį atakų bei progų atakuoti krepšį skaičių. Rezultatas neatspindėjo solidžios serbų gynybos.

Pirmiausia, Serbijos rinktinė suprato, kad prieš esminį italų puolimo variklį – derinį „du prieš du“ – reikia gintis taip, kad aukštaūgis nepriimtų kamuolio, dažnai aukojant erdvę gynėjui atakuoti iš toli arba veržtis į baudos aikštelę.

Taip pat buvo stengiamasi, kad „du prieš du“ derinio pradžia būtų kuo neefektyvesnė, išstumiant užtvarą statantį aukštaūgį kuo aukščiau, o kamuolį valdantį perimetro žaidėją presinguojant dar tolokai nuo tritaškio linijos.

1. Gynyba prieš „du prieš du“

Prieš Italijos rinktinės derinį „du prieš du“ serbai dažniausiai gynėsi vadinamuoju „Show“ metodu, kai aukštaūgis agresyviai kūnu imituoja susikeitimą ginamaisiais, tačiau sulaukęs, kol perimetro žaidėjas sugrįš prie kamuolį valdančiojo, staigiai grįžta prie savo tiesioginio oponento aukštaūgio.

Serbai dažniausiai rėmėsi trimis šio metodo variacijomis: susikeitimu ginamaisiais, perimetro žaidėjo judėjimu užtvaros apačia/užtvaros viršumi.

Efektyvi besiginančio serbų aukštaūgio ir perimetro žaidėjo komunikacija dažniausiai leisdavo laiku pasirinkti teisingą gynybos metodą. Kiekviena variacija buvo taikoma susidarius skirtingai situacijai.

1.1. „Show“ su susikeitimu ginamaisiais

Serbai „du prieš du“ situacijose itin dažnai susikeisdavo ginamaisiais, kai kamuolį valdantis žaidėjas būdavo D.Gallinari. Matome, kaip D.Gallinari su A.Bargnani žaidžia „pikenrolą“. Ognjenas Kuzmičius, kuris dengė A.Bargnani, imituoja „Show“ (staigiai išlenda iš užtvaros ir rankos judesiais mėgina stabdyti D.Gallinari judėjimą į užtvaros pusę). Tačiau jis negrįžta prie tiesioginio savo oponento ir lieka prieš D.Gallinari, o Zoranas Ercegas – prie A.Bargnani.

Serbai šį metodą taikydavo tada, kai tiek italų aukštaūgis, tiek perimetro žaidėjas būdavo panašaus ūgio ir nė vienas jų negalėdavo įgyti pranašumo po serbų susikeitimo ginamaisiais.

1.2. „Show“ su perimetro žaidėjo judėjimu apačia

Matome, kaip A.Gentile žaidžia „pikenpopą“ su A.Bargnani. N.Bjelica taiko „Show“ – imituoja susikeitimą ginamaisiais, rankos mostais stabdydamas A.Gentile judėjimą į užtvaros pusę. Tuo tarpu Bogdanas Bogdanovičius stengiasi įveikti A.Bargnani užtvarą judėdamas apačia. N.Bjelica staigiai grįžta prie A.Bargnani, o B.Bogdanovičius pasiveja A.Gentile.

Tokiu metodu serbai gynėsi stengdamiesi neleisti A.Bargnani priimti kamuolio – gauti progos mesti iš toli ir pritraukti pagalbą, kas išdarkytų serbų gynybos išsidėstymą. Tuo pačiu A.Gentile buvo suteikta proga mesti iš toli po driblingo, tačiau šis žaidėjas geriausiai jaučiasi mesdamas tada, kai priima kamuolį po perdavimo.

Ginantis metodu, kai perimetro žaidėjas pro užtvarą juda apačia, stengiamasi neutralizuoti sąlygas žaidėjui su kamuoliu veržtis į baudos aikštelę. Būtent tą geriausiai sugeba A.Gentile.

1.3. „Show“ su perimetro žaidėjo judėjimu viršumi

Matome, kaip P.Aradori su A.Bargnani žaidžia „pikenrolą“. N.Bjelica taiko „Show“ – imituoja susikeitimą ginamaisiais, rankos mostais stabdydamas P.Aradori judėjimą į užtvaros pusę. Tuo tarpu Stefanas Markovičius A.Bargnani užtvarą įveikia per viršų ir grįžta prie P.Aradori, kol N.Bjelica – prie A.Bargnani.

Šiuo metodu ginamasi tada, kai varžovų žaidėjas su kamuoliu gali grasinti tolimu metimu po driblingo. S.Markovičius, įveikdamas užtvarą per viršų, gali greičiau sutrukdyti P.Aradori mesti iš toli, tačiau jam sudėtingiau sulaikyti pastarojo prasiveržimą į baudos aikštelę. Daroma auka, leidžiant žaidėjui su kamuoliu veržtis į baudos aikštelę, tačiau matome, kas iš to išėjo šioje situacijoje.

2. Tikslas – sumažinti „du prieš du“ efektyvumą

Derinys „du prieš du“ efektyviausias yra tada, kai pradedamas nuo tritaškio linijos. Ginantis „Show“ metodu, besiginančiam perimetro žaidėjui yra sunkiausia spėti grįžti prie savo tiesioginio oponento, kol jis neatakavo iš toli arba neįsiveržė į baudos aikštelę.

Paskutiniuose dvejuose „Show“ gynybos pavyzdžiuose galite matyti, kaip serbai stengėsi, kad italai „du prieš du“ derinį pradėtų kaip įmanoma aukščiau. Pavyzdyje su A.Gentile matome, kad italas be priežiūros sekundei atsidūrė per toli, kad galėtų mesti tritaškį. Pavyzdyje su P.Aradori matome, kad prasiveržimą pastarasis pradėjo būdamas per toli nuo baudos aikštelės, taip suteikdamas papildomą sekundės dalį S.Markovičiui susitvarkyti su A.Bargnani užtvara ir sugrįžti.

Serbai italų derinio „du prieš du“ pradžią stengdavosi sukomplikuoti dviem būdais: pirmasis – aukštaūgis stengiasi stumti užtvarą statantįjį kuo aukščiau, antrasis – perimetro žaidėjas varžovą su kamuoliu presinguoja aukštai, taip versdamas jį prašyti užtvaros būnant dar tolokai nuo tritaškio linijos.

Kai derinys „du prieš du“ pradedamas per aukštai, besiginantys žaidėjai turi kur kas daugiau laiko susitvarkyti su užtvara ir sugrįžti prie tiesioginių savo oponentų.

Seibutis

Kokia turi būti Lietuvos rinktinės gynyba?

Gindamiesi prieš Italijos rinktinę serbai išsidėstė labai plačiai. Jie stengėsi presinguoti italų gynėjus su kamuoliu, neleisti kamuolio priimti kitiems perimetro žaidėjams. Tuo pačiu jie aukojo erdves baudos aikštelėje, suprasdami, kad žaidimas per priekinę liniją nėra stiprioji italų žaidimo pusė.

Dažnai susidarydavo situacijos, kai serbai leisdavo į baudos aikštelę įsiveržti italų perimetro žaidėjams, tačiau turėdami ūgio pranašumą, jie nukentėdavo gerokai mažiau nei būtų nukentėję nuo eilės taiklių Italijos rinktinės snaiperių tritaškių.

Lygiai taip pat, kaip ir serbai, Lietuvos rinktinė prieš italus turės ūgio pranašumą. Tuo reikėtų pasinaudoti, suteikiant italams galimybes veržtis į baudos aikštelę ar žaisti per priekinę liniją, tačiau neleidžiant jiems atakuoti iš toli ir be pasipriešinimo skirstyti kamuolį vienas kitam perimetre.

Ko gero, didžiausią klaustuką kelia Jono Valančiūno galimybės gintis prieš derinį „du prieš du“. Belgijos rinktinė parodė, kad J.Valančiūnui labai stinga mobilumo, kai jo tiesioginiai oponentai yra gebantys atakuoti iš toli. Tačiau tose rungtynėse didesnė dalis kaltės turėtų kristi ne ant Jono, o ant Lietuvos rinktinės trenerių štabo pečių. Jie pasirinko neteisingą gynybos prieš „pikenpopą“ taktiką, leidusią belgų aukštaūgiams labai dažnai likti be priežiūros ties tritaškio linija.

Susitikime su italais labai daug priklausys ir nuo Lietuvos rinktinės perimetro žaidėjų agresyvumo ginantis ir gebėjimų įveikti varžovų užtvaras. Serbų perimetro krepšininkai dažniausiai sėkmingai tvarkėsi su italų užtvaromis, kas leido jiems gerokai pristabdyti savo tiesioginius oponentus.

Galiausiai, jeigu lietuviai privers italus žaisti individualiai ir sudarkys jų komandinius veiksmus, jie bus padarę daugiau nei pusę darbo. Tada labai daug priklausys nuo gebėjimų gintis vienas prieš vieną. Keletas sėkmingų epizodų paeiliui Italijos rinktinės žvaigždes gali priversti karščiuotis, kas Lietuvos rinktinei dar labiau išeitų į naudą.

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi