K.McCullumas – žaidėjas, kuris gali padėti spręsti pagrindines „Rytas“ problemas
(51)
Vilniaus „Ryto“ komanda pirmadienį savo gerbėjus nustebino pirkiniu – kai visi tikėjosi papildymo priekinėje linijoje, pristatytas buvo įžaidėjas.
26 metų 185 cm ūgio Kendale‘as McCullumas atvyksta iš Hamburgo „Towers“ komandos, kurioje debiutavo Europos taurėje. Prastai sukomplektuota Vokietijos ekipa Europos taurės B grupėje geba lenkti tik absoliučius autsaiderius Vroclavo „Šlask“ bei Trento „Dolomiti Energia“.
Pati „Towers“ pranešė, kad K.McCullumas „nepateisino į jį dėtų lūkesčių, nors ir žaidė rezultatyviai.“ Portalui Krepsinis.net kolegos iš Vokietijos teigė, kad toks klubo atstovų paaiškinimas buvo labai netikėtas, kadangi K.McCullumas buvo vienas iš trijų geriausių komandos žaidėjų, kuris ne tik rūpinosi savo statistika, bet ir įtraukė kitus į žaidimą.
Krepsinis.net kviečia pažvelgti, kodėl „Rytas“ pasikvietė K.McCullumą ir ką jis duos komandai. Pradžioje reikėtų pradėti nuo to, kad amerikietis geriausiai jaučiasi greitajame puolime. Tame žaidimo elemente, kurį labai mėgsta vyr. treneris Giedrius Žibėnas. Tiesa, šiame sezone nepavyksta bėgti taip į greitas atakas kaip praėjusiame, kadangi „Rytas“ buksuoja gynyboje.
Amerikietis geba pats sėkmingai kovoti dėl kamuolių ir tai jam leidžia pačiam pradėti atakas, bėgant „nuo kranto iki kranto“. Labai gerai jaučia, kada varžovai nėra pasiruošę ir išsidėstę gynyboje, todėl taip dar labiau užaštrina atakas ir niekada nepagaili kamuolio komandos draugui, jeigu šis skuba į greitą puolimą.
Poziciniame žaidime K.McCullumas geba ne tik pats susikurti progas metimams, bet ir jas sukurti kitiems, priešingai nei Marcusas Fosteris, kuris aplink save esančius nepadaro geresniais. K.McCullumas drasko varžovų gynybą ir numetinėja kamuolius, tokiu būdu gelbėdamas net ir pačias klampiausias atakas, kurios atrodo jau yra pasmerktos baigtis nesėkmingai. Apskritai gynėjas yra tikras atakų organizatorius, kuris laikosi disciplinos ir susitarimų bei neskuba pats imtis iniciatyvos, jeigu to nereikalauja treneris arba situacija. Geras yra klasikiniame pikenrole, kur moka iškišti perdavimus ir varžovui virš galvos, ir tarp dviejų žaidėjų. Tiesa, pernelyg rizikingi perdavimai kartais kainuoja klaidas, kurių Europos taurėje darydavo 3,5 per 26 minutes.
K.McCullumas yra itin greitas žaidėjas, kuris pagal šią savybę tikrai bus vienas geriausių visoje Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Susikeitimų gynyboje jis puikiai geba įveikti aukštesnį ir lėtesnį varžovą, o ir prieš savo tiesioginius oponentus yra dažnai puse žingsnio greitesnis. Atakų užbaigimas tiek kaire, tiek dešine ranka ir protingai prisidengiant kamuolį korpusu nuo oponento yra dar viena stiprybė, kuri leidžia kompensuoti mažą ūgį, kai reikia taškus rinkti arti krepšio.
„Ryto“ naujokas gynyboje yra kibus ir įkyrus varžovų gynėjams, o greitos rankos leidžia perimti nemažai kamuolių, kas Europos taurėje buvo 1,7 per mačą. Neretai K.McCullumas tiesiog pamušdavo kamuolį ir taip nutraukdavo varžovų atakas, kas irgi yra labai naudingas aspektas gynyboje. Tiesa, amerikietis mėgsta ir rizikuoti, kai bando perimti kamuolį, tačiau nepasisekus, lieka varžovui už nugaros ir tada gynybai tenka rotuotis tam, kad būtų galima užkamšyti atsiradusią spragą.
Akivaizdu, kad susikeitimų gynyboje, kurią itin mėgsta G.Žibėnas, K.McCullumui sekasi sudėtingai. Pirmiausia jis yra vos 185 cm ūgio ir oponentų centrams jį įveikti nėra sudėtinga. Legionierius dar gali „sustovėti“ prieš aukštesnius 2–3 pozicijos žaidėjus dėl savo stipraus kūno ir prastesnio jų įgūdžio žaisti nugara į krepšį, bet prieš aukštaūgius didelių vilčių atsilaikyti neturi. Tokiais atvejais jis bando visada laikytis priekyje varžovo ir kaišiodamas rankas kaip įmanoma labiau riboja galimybes jam gauti kamuolį.
Puolime K.McCullumo didžiausia silpnybė yra pataikymas iš toli. Prastai atakuoja po driblingo, o metimas iš statinės situacijos jau yra pagerėjęs po to, kai atvyko į Europą. Europos taurėje įžaidėjas pataikė 10 iš 32 tritaškių, kas yra padorus 31,2 proc. pataikymas. Tikrai geriau gali pataikyti nei Benedekas Varadis, bet nėra snaiperis. Vokietijoje šis rodiklis buvo 43,8 proc., tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė, nes 2021–2022 m. sezone iš perimetro pataikė tik 26,3 proc. tritaškių. Reikia pažymėti, kad iš toli atakuojama gana retai, vos 1,5–2 kartus per susitikimą ir gerokai dažniau renkamasi mesti iš arčiau. Išvedus vidurkį galima pasakyti, kad tai yra žaidėjas, kuris pataiko apie 32–35 proc. tritaškių.
Įdomu tai, kad su „Towers“ apranga fatališkai nepataikė ir dvitaškių – 37,2 proc. (35/94) yra prastas rodiklis, kai nesisekdavo užbaigti atakų nei po prasiveržimo, nei metant iš vidutinio nuotolio.
Klaidos irgi yra didelis trūkumas. 3,5 prarasto kamuolio prie 5,7 rezultatyvaus perdavimo dar šiek tiek užtušuoja neteisingus ir skubotus sprendimus puolime, bet vis dar priimama per daug rizikingų sprendimų arba norima kartais sužaisti pernelyg gražiai vietoje to, kad būtų atliktas tiesiog paprastas perdavimas.
Išvada. „Rytas“ šioje sezono stadijoje pačiupo tikrai įdomų variantą, kuris gali pridėti du svarbius dalykus – kūrybą ir gynybą perimetre, kas yra didžiausios problemos sostinės komandos žaidime. Kartu su M.Fosteriu tai gali būti įdomus tandemas, nes varžovams reikės daugiau dėmesio skirti K.McCullumui nei, pavyzdžiui, B.Varadžiui, o tai suteiks daugiau laisvės tam pačiam M.Fosteriui. Atskiruose penketuose „Ryto“ naujokas galės neblogai pavaduoti M.Fosterį kaip atakų užbaigėjas. Tik naujokas turės susitaikyti su gerokai menkesniu vaidmeniu nei „Towers“ ar ankstesnėse komandose, kur atlikdavo per mačą po 10–11 metimų.
Žingsnis kviestis gynėją, o ne aukštaūgį, aiškiai rodo, kad „Rytas“ nepatenkintas savo įžaidėjais. B.Varadis turėtų būti tas žaidėjas, kuris paliks sostinę, jeigu bus nuspręsta su kažkuo atsisveikinti, nors ir nebūtų protinga sudėtyje likti su dviem žemais įžaidėjais kaip 185 cm K.McCullumas bei 183 cm Elvaras Fridrikssonas.
Įmanoma, kad tai yra papildymas į sudėtį, kadangi laisva vieta atsirado po Jarviso Williamso suspendavimo. Evaldas Kairys ir Martynas Echodas gali pasidalinti minutes „penktoje pozicijoje“, tad beliks įsigyti sunkųjį kraštą, kuriam vieta ir taip buvo numatyta.
Europos taurės patirtis ir komandos lyderio etiketė Vokietijos lygoje neturėtų užliūliuoti „Ryto“ gerbėjų. Vis dėlto K.McCullumas pirmą kartą šiame sezone išbandė jėgas tarptautiniame turnyre, o prieš tai Vokietijos antros lygos arba Suomijos komandos nėra tas lakmuso popierėlis, kuris nurodytų jo pajėgumą, kaip ir pasirodymas į antrą lygą iškritusios ekipos gretose praėjusiame sezone. Užtenka pasakyti, kad tas pats Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ legionierius Jamelas Morrisas pernai turėjo panašią statistiką daug pajėgesnėje komandoje.
„Ryto“ gynėjų grandis bus sustiprinta ir kūrybos bei gynybos perimetre spragas naujokas padės kamšyti, bet vargu, ar taps FIBA Čempionų lygos atkrintamųjų šaukliu, nes dar viena didelė problema lieka būtent sunkaus krašto puolėjo pozicijoje. Galbūt Vilniaus ekipa nustebins ir aukštaūgį pristatys dar šią savaitę, kas leistų jam pasirengti kovai su Bonos ekipa. Apskritai „Ryto“ laukia sunkus kovo mėnuo, kur be minėtos išvykos į Vokietiją dar bus rungtynės su Utenos „UniClub Casino Juventus“, Kauno „Žalgiriu“, Stambulo „Bahčešehir“, Manresos BAXI bei „7bet-Lietkabeliu“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.