K.Brusokas: „Vytis“ privalo patekti į finalinį ketvertą
interviu
Ko gero, tik akyliausi krepšinio sirgaliai žino faktą, kad dabartinis Šakių „Vyčio“ ekipos vidurio puolėjas Karolis Brusokas 2009–2010 metų sezone LKL pirmenybėse petys petin Vilniaus „Perlo“ komandoje kovėsi su dabartiniu Toronto „Raptors“ aukštaūgiu Jonu Valančiūnu.
Tiesa, neilgai trukus K.Brusokas turėjo palikti perspektyvaus ir tuomet daug žadančio jaunimo prikimštą sostinės ekipą ir debiutuoti NKL pirmenybėse.
Praėjus septyneriems metams, antrajame pagal pajėgumą šalies krepšinio divizione K.Brusokas vidutiniškai renka po 12,6 taško ir atkovoja po 9,8 kamuolio ir, žaisdamas sėkmingiausią sezoną savo karjeroje, tyliai pasvajoja apie sugrįžimą į LKL.
„Aišku, norėčiau sugrįžti į LKL. Kita vertus, jei šį sezoną su komanda nieko nepasieksime, niekam nebūsi įdomus. Na, o jei pavyktų ant kaklo užsikabinti medalį, gali būti, kad kiti treneriai atkreiptų dėmesį tiek į mane, tiek ir į komandos draugus“, – kolegų indėlio į sėkmę nepamiršo vilnietis.
Praėjusį savaitgalį 24-erių metų krepšininkas apie save garsiai priminė pasiekdamas Lietuvoje retai matomus statistinius rodiklius. Penktadienio mače Brusokas pasižymėjo pelnydamas 27 taškus ir atkovodamas net 21 kamuolį. Toks monstriškas puolėjo pasirodymas garantavo jam naudingiausio savaitės NKL žaidėjo titulą.
Apie abejingų nepaliekančią statistiką, „Vyčio“ pergalių seriją ir nuolatinį operatorių darbą komandos treniruotėse Brusokas papasakojo tinklalapiui „nklyga.lt“
– Penktadienio rungtynės Palangoje jums buvo tiesiog monstriškos. Galite paaiškinti tokius skaičius?
– Be komandos draugų pagalbos tokio pasirodymo nebūtų įvykę. Judėdavau baudos aikštelėje, jie atrasdavo mane laisvą po krepšiu ir man tereikėjo tik įmesti iš po krepšio. Kovojant dėl kamuolių man gal kiek sekėsi, nes tą dieną jaučiau, kad kamuolys krito tiesiai į rankas. Gal čia suveikė sėkmės faktorius.
– Kitose rungtynėse pasirodėte jau kiek kukliau. Varžovai aktyviau jus prižiūrėjo?
– Na taip, bėgant kovoti po krepšiu šeštadienį jau mačiau, kad jie mane atitvėrinėdavo, gynėsi ne tik vienas žaidėjas, bet į pagalbą ateidavo ir antras. Matėsi, kad „Palangos“ treneris Virginijus Sirvydis atkreipė dėmesį ir padarė išvadas. Bet pavyko laimėti abu kartus ir aš džiaugiuosi tik pergalėmis.
– Po Dovydo Rediko išvykimo jūsų komandos žaidimas, atrodo, neatpažįstamai pasikeitė. Tai sutapimas ar tinkamas postūmis išvykus Redikui?
– Dovydui išvykus treneris iškart pasakė, kad nepakeičiamų nėra ir visi privalome kompensuoti jo išvykimą – įnešti taškų dalį, pasidalinti pareigas gynyboje. Po Rediko išvykimo susikaupėme, pradėjome žaisti labiau kaip komanda, susižaidėme ir dabar tęsiame ilgą pergalių seriją.
– Šiuo metu esate laimėję net 16 rungtynių iš eilės, o tokio pasiekimo nė viena NKL komanda nebuvo užfiksavusi net šešerius metus. Kas padeda išlaikyti tokią koncentraciją?
– Kiekvieną kartą į aikštelę žengiame tik su mintimi laimėti. Neturime minčių apie pralaimėjimą. Turime tik begalinį norą. Visi žaidėjai yra atsidavę komandai ir žinantys, kad reikia atiduoti visas jėgas. Treneris prieš rungtynes paskatina savo kalbomis ir užveda mus. Jis mums primena, kad žaidžiame ne tik dėl savęs, turime kovoti ir dėl sirgalių. Jis moka sakyti užvedančias kalbas.
– Sezono pradžioje Redikas sakė, jog pirminis jūsų tikslas yra atkrintamosios. Matant tokią pergalių seriją, galima spėti, kad apetitas kyla bevalgant.
– Dabar jau patyliukais pagalvojame ir apie aukščiausius tikslus. Bet pirminis tikslas, kaip ir pastaruoju metu kalbamės su žaidėjais, yra finalinis ketvertas. Mes tiesiog privalome į jį patekti, juolab, kad dabar demonstruojame gerą sportinę formą. Na, o kaip bus, netrukus pamatysime.
– Ką kelyje link viršūnės laikote pagrindiniais konkurentais?
– Sunku pasakyti, nes visos komandos į aikštelę eina kovoti. Kalbant iš mūsų pusės, dabar turime ilgą pergalių seriją ir jaučiasi, kad kitos komandos nori mums įgelti. Nuo to būna tik sunkiau, bet kovojame ir mes.
– Jus nuolat lydinčios kameros treniruočių proceso netrukdo?
– Sezono pradžioje, kai tik prisijungiau prie komandos, mažų problemų išties buvo. Prasidedant sezonui buvo nejauku, kai tie žmonės aplink vaikščiojo su kameromis. Bet dabar viskas tapo įprasta – mes aikštelėje dirbame savo darbą, o ten žmonės dirba savąjį. Įpratome, kad jie ateina atitinkamomis dienomis ir nelabai į tai kreipiame dėmesį.
– NKL pirmenybėse rungtyniaujate jau septintąjį sezoną. Iš kurių metų jums liko ryškiausi prisiminimai?
– Visada smagu pagalvoti apie tai. Kita vertus, yra kur tobulėti. Aišku, norėčiau sugrįžti į LKL. Kita vertus, jei šį sezoną su komanda nieko nepasieksime, niekam nebūsi įdomus. Na, o jei pavyktų ant kaklo užsikabinti medalį, gali būti, kad kiti treneriai atkreiptų dėmesį tiek į mane, tiek ir į komandos draugus.
– Šį sezoną jūsų statistika yra geriausia per visą karjerą. Gal pagalvojate ir apie sugrįžimą į LKL?
– Prieš trejus, ketverius metus atstovavau Vilniaus „Statybos“ komandai ir ta komanda buvo pažįstama dar nuo Vilniaus krepšinio mokyklos laikų. Beje, tas pats treneris Gintautas Regina buvo ir mano pirmasis treneris. Žaidėme senojoje salėje, mus palaikė dalis senųjų žaidėjų ir tokia dvasia per kiekvienas rungtynes namuose buvo kažkas, ką pamiršti sunku. Tokios atmosferos man dar neteko niekur patirti – buvo aktyvus tiek sirgalių palaikymas, tiek ir draugų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.