Jaunių čempionate žibantis D.Jasikevičius: pavardė – tik pradžia

Danieliaus Jasikevičiaus pavardė Lietuvos krepšinio gerbėjams abejingų nepalieka. 16-metis gynėjas yra garsiojo Šarūno Jasikevičiaus sūnėnas, tačiau FIBA U16 Europos čempionate Rumunijoje jaunojo krepšininko žaidimas vis labiau verčia kalbėti ne apie jo giminystės ryšius, o apie paties Danieliaus talentą, rašoma FIBA straipsnyje.

Nors iki šio turnyro D.Jasikevičius nebuvo žaidęs Lietuvos jaunimo rinktinėje, prieš čempionatą aplink jo pavardę jau buvo nemažai lūkesčių. Oradėjoje jis juos pateisino ir tapo vienu ryškiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.

Lietuva turnyre pasiekė pusfinalį, o tai šiai amžiaus grupei tapo beveik tradicija – šalies U16 rinktinė tarp keturių stipriausių Europos komandų pateko ketvirtą kartą per pastaruosius penkerius metus.

Ne tik garsios pavardės šešėlyje

D.Jasikevičius į turnyrą atvyko turėdamas neįprastą privalumą ir kartu papildomą spaudimą. Jo pavardė neatsiejama nuo Š.Jasikevičiaus – buvusio Lietuvos rinktinės kapitono, Europos čempiono ir turnyro MVP, o vėliau vieno sėkmingiausių Europos klubinio krepšinio trenerių.

Vis dėlto Oradėjoje jaunesnysis D.Jasikevičius pradeda kurti savo istoriją.

Vienas ryškiausių jo privalumų – gebėjimas vadovauti komandai. Turnyre jis vidutiniškai atlieka po 7 rezultatyvius perdavimus per rungtynes ir pagal šį rodiklį užima trečią vietą tarp visų čempionato žaidėjų. Tuo pat metu jis praranda vidutiniškai 2,4 kamuolio.

Tačiau vien statistika neatskleidžia viso jo, kaip įžaidėjo, potencialo. Viskas prasideda nuo kamuolio kontrolės

Iš pirmo žvilgsnio D.Jasikevičiaus profilis gali atrodyti kaip klasikinio perdavimų ieškančio įžaidėjo. Tačiau jo žaidimo pagrindas – būtent kamuolio valdymas.

Žalgirio sistemos auklėtinis pasižymi geru greičiu su kamuoliu ir tuo puikiai naudojasi pereidamas iš gynybos į puolimą. Jis gali greitai įsibėgėti, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad sugeba staigiai sulėtėti ir pakeisti kryptį.

Pirmasis žingsnis nėra išskirtinai galingas, tačiau D.Jasikevičius kompensuoja tai puikiu tempu ir technika. Jis geba išlaikyti kamuolį spaudžiamas varžovo, keisti judėjimo kryptį ir ieškoti naujų sprendimų net tada, kai pirmoji atakos idėja nebesuveikia.

Būtent toks žaidimas leidžia jam nuolat kurti pranašumus.

O sukūrus pranašumą atsiranda ir svarbiausias jo ginklas – perdavimas.

Matantis aikštę keliais ėjimais į priekį

D.Jasikevičius yra ne tik daug perduodantis, bet ir kokybiškai kuriantis žaidėjas.

Paprastesnėse situacijose jis patikimai valdo komandą, priima racionalius sprendimus ir neieško sudėtingų sprendimų vien dėl efektingumo. Pereinant į puolimą jis dažnai laiku perduoda kamuolį į priekį bėgantiems komandos draugams, o poziciniame puolime efektyviai naudojasi prasiveržimais, perdavimais iš aikštės krašto bei žaidimu du prieš du.

Tačiau didžiausią įspūdį daro jo gebėjimas labai greitai perskaityti gynybą.

D.Jasikevičius gerai skenuoja aikštę, pastebi atsiradusius tarpus ir sugeba sprendimą priimti praktiškai akimirksniu. Todėl jo arsenale netrūksta perdavimų į zonas, kurių, regis, tuo metu net neturėtų būti įmanoma pasiekti.

Jis geba atlikti perdavimus per visą aikštę, rasti komandos draugus įstrižais perdavimais bei tiksliai įmesti kamuolį į mažą tarpą žaidžiant du prieš du.

Tai svarbus skirtumas: Danielius nėra tiesiog žaidėjas, kuris renka didelį rezultatyvių perdavimų skaičių. Jis kuria realų pranašumą savo komandai ir jo perdavimai dažnai tiesiogiai sukuria visiškai laisvus metimus.

Metimas iš toli – dar nebaigtas darbas

Puikus perdavimas kartu suteikia D.Jasikevičiui ir daugiau galimybių pačiam atakuoti.

Turnyre jis pataiko 32,5 proc. tritaškių, atlikdamas net po aštuonis metimus per rungtynes. Nuo baudų metimo linijos jo pataikymas siekia 80,6 proc. Pastarasis rodiklis jauname amžiuje dažnai suteikia pagrindo optimizmui vertinant būsimas žaidėjo metimo galimybes.

Dar svarbiau tai, kad nemažą dalį tritaškių D.Jasikevičius susikuria pats. Jis dažnai meta po žaidimo du prieš du, kai varžovai nusprendžia atsitraukti nuo užtvaros ir suteikia įžaidėjui daugiau erdvės.

Vis dėlto šioje srityje kol kas trūksta stabilumo.

Turnyro pradžioje D.Jasikevičius atrodė užtikrintai, tačiau per pastarąsias trejas rungtynes jis pataikė vos 5 iš 23 metimų. Nerimą kelia ir metimai iš visiškai laisvų pozicijų – po varžovų perdavimų jis pataikė tik 33,3 proc. plačiai laisvų metimų.

Jo metime taip pat galima pastebėti tam tikrą kairės ir dešinės pusės disbalansą, pasitaikė ir visiškų oro metimų. Todėl kol kas nėra iki galo aišku, ar problemą lemia konkreti techninė detalė, ar tiesiog nepastovus metimo pojūtis.

Ateityje tai bus viena svarbiausių sričių, kurią teks stebėti.

Didžiausias klausimas – žaidimas prie krepšio

Dar daugiau klausimų kelia D.Jasikevičiaus gebėjimas užbaigti prasiveržimus.

Iki šiol turnyre jis prie pat krepšio atliko vos 16 metimų ir pataikė tik keturis – vos 25 proc.

Viena pagrindinių priežasčių yra fiziniai duomenys. D.Jasikevičius yra maždaug 180 cm ūgio, todėl aukščiausio lygio krepšinyje jam nebus lengva užbaigti atakas virš ilgesnių ir fiziškai stipresnių varžovų.

Be to, prasiverždamas jis ne visada sugeba pakankamai aukštai pakilti nuo parketo ir susikurti reikiamą erdvę vien fizine jėga.

Todėl vienas svarbiausių jo tobulėjimo elementų ateityje gali būti žaidimas vidutiniu nuotoliu.

Ypač svarbūs galėtų tapti floateriai – metimai iš kelių metrų, leidžiantys išvengti tiesioginio kontakto su aukštaūgiais ir užbaigti prasiveržimus nepasiekiant paties krepšio.

Kol kas Oradėjoje tokių sprendimų matome nedaug, tačiau jų atsiradimas galėtų reikšmingai pakeisti D.Jasikevičiaus puolimo profilį.

Kodėl tai svarbu jo, kaip įžaidėjo, ateičiai?

D.Jasikevičiaus perdavimų kokybė glaudžiai susijusi su jo gebėjimu pačiam kelti grėsmę varžovų krepšiui.

Jeigu gynėjai turės nuolat gerbti jo prasiveržimą ir galimybę užbaigti ataką prie krepšio, gynyba bus priversta susispausti. O vos tik atsiras papildomas pagalbos žingsnis, D.Jasikevičius galės išnaudoti vieną stipriausių savo savybių – perdavimą.

Jeigu aukštesniame lygyje varžovai galės jį patikimai sustabdyti vienas prieš vieną, situacija pasikeis. Gynybos langai perdavimams sumažės, o dalis dabartinės jo, kaip kūrėjo, vertės gali būti apribota.

Todėl jo metimo, floaterio ir užbaigimo tobulėjimas yra ne tik klausimas apie individualų taškų rinkimą. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kiek pavojingas įžaidėjas jis galės būti ateityje.

Gynyboje – daugiau nei tik fiziškumas

Jeigu ūgis gali tapti problema puolime, gynyboje D.Jasikevičius kol kas sugeba savo fizinius apribojimus kompensuoti kitais būdais.

Jis tapo labai aktyviu perimetro gynėju, kuris puikiai skaito varžovų veiksmus ir geba numatyti perdavimus.

D.Jasikevičius turnyre vidutiniškai perima po 2,8 kamuolio per rungtynes – pagal šį rodiklį jis dalijasi ketvirtąja vieta čempionate.

Tačiau svarbu ne tik pats perimtų kamuolių skaičius. Įspūdį daro tai, kaip jis jų išsikovoja.

16-metis dažnai iš anksto numato, kur keliaus kamuolys, užima tinkamą poziciją ir laiku įsiterpia į perdavimo liniją. Perimti kamuoliai dažnai virsta greitomis Lietuvos atakomis.

Gindamasis vienas prieš vieną jis taip pat nėra lengvas taikinys. Greitos kojos leidžia jam išlikti prieš varžovą, o greitis kompensuoja dalį fizinės jėgos ir ūgio trūkumo.

Žinoma, kylant į aukštesnius lygius problema gali išryškėti. Jei D.Jasikevičius fiziškai nesustiprės ar nepaaugs, jam gali būti sunku gintis prieš didesnius ir fiziškai galingesnius gynėjus.

Tačiau jo gebėjimas efektyviai dirbti be kamuolio suteikia papildomų vilčių.

Jeigu ateityje jis galės būti naudingas ne tik saugodamas varžovų įžaidėją, bet ir skaitydamas perdavimus bei padėdamas komandai kaip antrinis gynėjas, jo gynybinis vaidmuo gali tapti kur kas universalesnis.

Lietuvos rinktinės laukia pusfinalio akistata su Prancūzija.

Į šį etapą lietuviai sugrįžo nepaisant to, kad šiemet komandoje nėra nė vieno praėjusių metų sidabro medalio laimėtojo. Tai dar kartą parodo Lietuvos jaunimo krepšinio sistemos stabilumą.

Praėjusiais metais Lietuvos U16 rinktinė nužygiavo iki finalo, tačiau jame turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Dabar atsirado galimybė ne tik pasiekti dar vieną finalą, bet ir pabandyti iškovoti trečiąjį Lietuvos U16 Europos čempionato titulą.

O vienas pagrindinių Lietuvos komandos dirigentų Oradėjoje yra būtent D.Jasikevičius.

Pavardė – pradžia, o ne finišas

D.Jasikevičius kol kas dar tik žengia pirmuosius rimtus žingsnius tarptautiniame krepšinyje, todėl daryti toli siekiančias išvadas būtų per anksti.

Tačiau jau dabar aišku, kad jo potencialas nėra grindžiamas vien garsia pavarde.

Jo stiprybių rinkinys yra išskirtinis: puikus aikštės matymas, perdavimų tikslumas ir laikas, greitas sprendimų priėmimas, solidus kamuolio valdymas ir gebėjimas pats susikurti pranašumą.

Kita vertus, iki aukščiausio lygio dar laukia nemažai darbo. Reikės stabilizuoti tritaškį, pagerinti užbaigimą prie krepšio, išvystyti patikimesnį vidutinio nuotolio žaidimą ir sustiprėti fiziškai.

Tačiau būtent įžaidėjo pozicijoje gebėjimas matyti aikštę ir kurti kitiems yra viena sunkiausiai išugdomų savybių. D.Jasikevičius jau dabar demonstruoja tai, ko ne visada galima išmokyti – natūralų žaidimo supratimą ir gebėjimą labai greitai apdoroti informaciją aikštėje.

Todėl Oradėjoje jis pradeda įrodinėti, kad jo istorija Lietuvos krepšinyje neprivalo būti tik garsios šeimos istorijos tęsinys.

D.Jasikevičius turi galimybę sukurti savąją. Ir kol kas jo kelias atrodo itin intriguojantis.