J.Valančiūno treneris: tikrų vidurio puolėjų dienos NBA baigėsi

Toronto „Raptors“ komandos vyriausiasis treneris Dwane‘as Casey išsakė savo nuomonę apie Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) superfinale užfiksuotą tendenciją, kai ekipos žaidė be tikro vidurio puolėjo.

Oklando „Golden State Warriors“ žaidė be tikro „centro“, o aukščiausias žmogus aikštelėje buvo 202 cm ūgio Draymondas Greenas. Būtent ši taktika padėjo „kariams“ perlaužti serijos eigą savo naudai ir laimėti titulą prieš Klivlando „Cavaliers“.

„Norėčiau būti užsispyręs ir leisti Valančiūnui gintis prieš mažesnį ir greitesnį „centrą“, bet šiuo jo karjeros laikotarpiu tai padaryti būtų sudėtinga. Galbūt kažkada tai įvyks, bet tikrai ne dabar. Tikrų „centrų“ dienos baigėsi“, – pareiškė D.Casey.

Tokie trenerio žodžiai turėtų nepatikti Jono Valančiūno aistruoliams, bet strategas yra teisus. Sunku įsivaizduoti, kaip „Raptors“ gintųsi prieš žemesnį ir mobilesnį penketuką NBA superfinale. Lietuvis neturi tinkamo instinkto, kada ateiti į pagalbą komandos draugui, o greičio jam trūksta gaudant gynėjus, rašo „Raptors Republic“. Tektų Jonui stebėti finalą nuo suolo kartu su A.Bogutu, Timofejumi Mozgovu, Marreesse‘u Speightsu ir Festusu Ezeli.

Kaip sakė Steve‘as Kerras, ši serija neskirta aukštaūgiams.

Straipsnio autorius primena, kad D.Casey ir praėjusį sezoną lemiamu metu pasitikėjo Patricku Pattersonu ir Amiru Johnsonu, kurie yra gerokai žemesni už lietuvį, bet yra mobilūs ir geba gintis prieš varžovų žemaūgius. Jie negali atkovoti tiek kamuolių ar blokuoti tiek metikų, kiek J.Valančiūnas, bet jie gynyboje kur kas tinkamesni.

„Raptors Republic“ siūlo išeitį – leisti J.Valančiūnui gintis nuo žaidimo „du prieš du“ kiek atsitraukus ir saugant varžovą nuo galimo prasiveržimo krepšio link. Tiesa, čia taip pat yra grėsmė – pamėginkite įsivaizduoti, kaip Stephenas Curry žaidžia šį derinį su D.Greenu ir lietuvis nuseka paskui gynėją, o D.Greenas lieka visiškai laisvas toliau nuo krepšio. Tuomet jis turi net tris pasirinkimus: mesti, varžtis krepšio link arba perduoti kamuolį laisvam komandos draugui, jeigu trečias žaidėjas suskumba jį dengti.

Taip, J.Valančiūnas galėtų išnaudoti savo privalumą puolime, bet varžovai tokiu atveju tiesiog dvigubintų gynybą prieš lietuvį, o šis prastai mato aikštę ir negeba atlikti tinkamo perdavimo komandos draugui. Reikėtų pridėti, kad ir „centro“ komandos draugai toli gražu nėra tie, kurie galėtų gerai perduoti kamuolį po krepšiu.

Taip, J.Valančiūno naudingumo koeficientas visada yra geras, bet „plius–minus“ santykis rodo kitą faktą – per tris sezonus NBA Valančiūnas niekada neturėjo šio koeficiento teigiamo. Kai lietuvis yra ant parketo, „Raptors“ puolimas yra labai prastas. Debiutiniame sezone J.Valančiūno bendras „plius–minus“ reitingas buvo plius 0,2.

Jonui dar tik 23-eji ir jis tikrai gali tobulėti. Jis tikrai gerina savo sugebėjimus tiek puolime, tiek gynyboje. Dabar vienas prieš vieną po krepšiu lietuvis tikrai moka apžaisti varžovą. Šis veiksmas vidurio puolėjams – vienas iš svarbiausių.

Vasarą Jonui reikėtų išmokti geriau perduoti kamuolį komandos draugams, pagreitėti. Jeigu tai jam pavyks padaryti, 213 cm ūgio krepšininkas bus komandai daug naudingesnis.

„Aš vis dar tikiu senąja krepšinio mokykla. Tikiu, jog privalai turėti solidų „centrą“, nes ūgis daugelyje situacijų lemia daug“, – vilties J.Valančiūnui įpūtė D.Casey.

J.Valančiūnas tikrai yra naudingas. Sunku rasti 213 cm ūgio vidurio puolėją, kuris visada yra sveikas ir gali rinkti taškus baudos aikštelėje.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.