J.Kalnietis: Mantui su manim lygintis neverta. Aš jį tritaškiais apšaudau užsimerkęs

Praėjusiame sezone Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujanti Birštono „Jazz–Diremta“ pasižymėjo žymiomis pavardėmis. Ekipą treniravo grupės „Neo“ dainininkas Marius Kiltinavičius, komandos marškinėlius vilkėjo Lino Kleizos bendrapavardis Paulius, buvusio Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ snaiperio Dariaus Lukmino sūnus Mantas bei Manto Kalniečio brolis Julius. Su pastaruoju apie sezoną, traumas, mokslus Glazgo universitete, grįžimą į krepšinį ir dvikovas su broliu pasikalbėjo oficiali NKL svetainė www.nklyga.lt.

– Birštono „Jazz–Diremta“ pasirodymą šių metų NKL sezone baigė po pirmojo atkrintamųjų varžybų etapo. Ką komandos krepšininkai veikia po ankstyvos sezono baigties?

– Komanda dar iki šiol treniruojasi. Praėjusį savaitgalį (06.17 – aut. past.) „Jazz–Diremta“ žaidė su Filipinų ekipa. Komandos vadovas labai veiklus, todėl jaunimui, atėjusiam į „Jazz–Diremtos“ komandą, sąlygos žaisti yra idealios. Birštono komanda yra viena iš tų, kuri treniruojasi ilgiausiai. Kaip ir treneris Edas Nickus, Remigijus Daugėla krepšininkus su kamuoliu išlaiko tikrai ilgai.

– Praėjusiame sezone komanda debiutavo NKL, jos pagrindą sudarė jauni krepšininkai. Ko tikėjotės iš savęs ir iš varžovų?

– Tikėjomės geriausio, ruošėmės blogiausiam. Aukštų pasiekimų tikėtis buvo sunku, nors treneris mus visą laiką drąsino. Kartais laimėdavome prieš tituluotesnes komandas ir turėjome gražių pergalių. Vienintelis vėliau prie komandos prisijungęs Paulius Kleiza buvo labiau patyręs žaidėjas. Iš jaunos komandos buvo sunku tikėtis, kad ji galės priešintis patyrusiems vilkams. Šių metų pasiektas rezultatas atspindi mūsų komandos lygį.

– Ar gali teigti, kad sezonas komandai pavyko?

– Daugumai komandos narių tai buvo pirmasis sezonas NKL. Treneris įgijo naudingos patirties žaisdamas prieš stipresnes komandas, jaunimas gavo prasmingų žinių, tad sezoną vertinu teigiamai. Patekti į atkrintamąsias rungtynes komandai, sukomplektuotai Regioninei krepšinio lygai, manau, yra puikus rezultatas.

– O savo asmeniniais rodikliais esi patenkintas?

– Patenkintas (juokiasi). Aš prieš tai pusantrų metu nebuvau žaidęs krepšinio, nes man mokslai buvo svarbiau. Šiemet turėjau gal 5 taškų vidurkį, žaisti stengiausi kiek galėjau, bandžiau padėti komandai.

– Kokia yra „Jazz–Diremtos“ komanda? Kuo ji ypatinga?

– Tai komanda, suteikianti jaunimui galimybę sportuoti visus metus ir prasimušti aukščiau. O jei kalbant apie komandos mikroklimatą – viskas jos viduje puiku.

– „Jazz–Diremtos“ komandos treneris – buvęs dainininkas Marius Kiltinavičius. Ką galėtumėte pasakyti apie šį žmogų?

– Tvarka vyrauja pakankamai griežta, bet teisinga. Aš jį gerbiu ir kaip žmogų, nes yra geras žmogus, ir kaip trenerį, nes yra profesionalas. Už aikštės ribų su juo bendrauju kaip su draugu, o aikštelėje siekiame profesionalumo.

– Sezonui įpusėjus susilaužei ranką. Po traumos į aikštę nebegrįžai. Kas nutiko?

– Man lūžo riešas, todėl negalėjau žaisti. Tačiau stengiausi komandai kuo nors padėti. Prieš patirdamas traumą buvau žaidėjas, o dabar tiesiog esu su šia komanda. Ar žaisiu kitame sezone, dar neaišku. Žaisti krepšinį yra mano antroji veikla. Pirmoji irgi susijusi su krepšiniu. Štai šiuo metu esu krepšinio stovykloje, ją organizuoju.

– Į „Jazz–Diremtą“ ir krepšinį apskritai grįžai po studijų Glazgo universitete. Kokią specialybę įgijai Škotijoje?

– Mokiausi ekonomikos. Pernai sėkmingai baigiau studijas ir gavau diplomą.

– Prieš tai žaidei „Žalgirio“ dublerių komandoje. Kodėl metei krepšinį ir išvykai mokytis?

– Visų pirma, aš gerai mokiausi. Visų antra, kai buvau „Žalgirio“ dubleriuose, komanda buvo labai gera. Joje žaidė Donatas Motiejūnas ir t.t. Tada nusprendžiau, kad jei negaliu žaisti aukščiausiame lygyje, tai geriau mokysiuos.

– Tačiau krepšiniui likai neabejingas?

– Vieną kartą paragavus, vis traukia atgal. Jei ne pats krepšinis, tai bent veikla šalia jo.

– Turbūt sulauki dėmesio dėl savo brolio Manto Kalniečio. Krepšinis ir jūsų abiejų gyvenimai glaudžiai susiję. Kaip įsiliejote į šį sportą?

– Pradėjom treniruotis 1–2 klasėje, kaip ir dauguma vaikų. Kadangi brolis vyresnis, jis pirmiau pradėjo treniruotis, o vėliau ir aš pradėjau sportuot.

– Ar teko kartu treniruotis?

– Buvo toks laiko periodas, kada kartu pasitreniruodavome „Žalgirio“ dublerių komandoje, bet aš dar buvau jaunas, o jis jau rimčiau žaisdavo. Mane pasikviesdavo tik į treniruotes.

– Ar dabar išbandote jėgas krepšinio aikštelėje?

– Retokai... Bet ir jam su manim lygintis neverta. Aš jį tritaškiais apšaudau užsimerkęs (juokiasi).  

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje