J.Jucikas: mano tikslas – sugrįžti ir įrodyti, jog tikrai galiu žaisti „Lietuvos ryte“, o ne sėdėti ant suolo

Sausio pradžioje į Juliaus Juciko kiemą lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad Vilniaus „Lietuvos rytas“ siunčia vidurio puolėją į Alytaus „Dzūkiją“. Trenerio Tomo Pačėso pasitikėjimo nesulaukęs 26-erių aukštaūgis iš favoritų barikadų pusės persikėlė į paskutinę „Tete-a-Tete Casino-LKL“ komandą.

„Aišku, nustebino. Buvo netikėta“, – duodamas interviu LKL.lt pripažino vidurio puolėjas.

Praėjusį savaitgalį jis jau su „Dzūkijos“ apranga pelnė 22 taškus, atkovojo 7 kamuolius ir padėjo netikėtai palaužti Prienų–Birštono „Vytautą“ 67:61. Julius tapo naudingiausiu „Tete-a-Tete Casino-LKL“ savaitės žaidėju. Ne tik jo rezultatyvumas ir naudingumas, tačiau ir blokas paskutinę mačo minutę paklojo pergalės pamatus.

Individualus apdovanojimas – vienas iš tų rodiklių, kuris gali padėti įtikinti T.Pačėsą, kad 205 cm ūgio „centras“ vertas vietos „Lietuvos ryto“ komandoje.

Dzūkijoje J.Jucikas per vienerias rungtynes renka vid. 15,4 taško, po 4 atkovotus kamuolius ir 14,8 naudingumo balo, nors aikštėje praleidžia sąlyginai mažai – po 23 minutes.

Bet dabar už asmeninius J.Juciko tikslus svarbesni „Dzūkijos“ reikalai. Su 7 pergalėmis alytiškiai kapstosi paskutinėje turnyro lentelės vietoje. Iki „Tete-a-Tete Casino-LKL“ reguliariojo sezono finišo likus trims turams, „Dzūkija“ nuo devintoje vietoje esančio Kėdainių „Nevėžio“ atsilieka viena pergale, bet norėdami pakilti aukščiau, privalo Kėdainių klubą aplenkti bent viena pergale.

Situacija – dramatiška, nes „Dzūkijos“ tvarkaraštyje liko dvikovos su „Nevėžiu“, Klaipėdos „Neptūnu“ ir Vilniaus „Lietuvos rytu“.

Apie kritinę „Dzūkijos“ situaciją ir mėnesius Alytuje – LKL.lt interviu su J.Juciku.

– Juliau, kokia atmosfera komandoje tvyro lemiamoje sezono stadijoje?

– Nežinau. Įdomi, įtempta… Kiekvienas taškas lemiamas. Bet per daug nestresuojame. Yra kaip yra. Laimėsime, tai laimėsime.

– Didžiuliu skirtumu (58:78) pralaimėjote strategiškai labai svarbią dvikovą Pasvalyje. Kas nutiko?

– Nežinau, gal mes esame namų komanda. Namuose galime priešintis bet kam, bet išvykoje žaidžiame labai prastai. Nepataikėme savų metimų, nors metėme laisvesni. Bent pusė būtų įkritę, manau, būtume pasipriešinę iki galo.

– Kaip vertinate „Dzūkijos“ šansus išsikapstyti iš paskutinės vietos esant tokiam rungtynių tvarkaraščiui?

– Labai sunku šnekėti, kas būtų, jeigu būtų. Ruošiamės rungtynėms su „Nevėžiu“ ir turime visus šansus. Labai realu juos nugalėti. Bet išvykose žaisime su „Neptūnu“, „Lietuvos rytu“… Patys suprantate – tai tikrai stipresnės komandos.

– Juliau, o kokie jūsų įspūdžiai Alytuje praleidus tris mėnesius?

– Nei kažkas gero, nei kažkas blogo. Treniruojuosi, o yra kaip yra. Bandau vėl kažką įrodyti iš naujo. Su komanda stengiamės laimėti. Ne pats maloniausias dalykas, bet yra kaip yra.

– Labai nustebote sužinojęs, kad esate siunčiamas į Alytų?

– Aišku, nustebino. Buvo netikėta. Bet o ką daryti? Nors gaunu minučių. Galbūt Alytuje ne taip tobulėju, kaip „Lietuvos ryte“, bet sėdėti ant suolo ir žiūrėti, kaip žaidžia kiti, nėra malonu.

– Alytuje dažnai sulaukiate trenerio Andrejaus Urlepo pastabų. Kuo neįtinkate strategui?

– Tikriausiai dėl mano gynybos. Bet aš niekada nebuvau super gerai besiginantis „centras“. Tačiau vis tiek bandau vykdyti trenerio užduotis ir pritapti prie jo gynybos sistemos.

– Reziumuojant likusią sezono dalį, gyvenate mintimi įrodyti „Lietuvos rytui“, kad esate vertas vietos Vilniaus komandoje?

– Čia svarbiausias mano tikslas: treniruotis, eiti į priekį, kad galėčiau sugrįžti ir įrodyti, jog tikrai galiu žaisti, o ne sėdėti ant suolo.

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi