Išvykimą iš „Maccabi“ patvirtinęs R.Jokubaitis: „Žalgiris“ rodė didelį dėmesį
VIDEO interviu, FOTOGALERIJA (24)
Į Lietuvos rinktinės stovyklą Druskininkuose atvykęs Rokas Jokubaitis buvo atviras – papasakojo ir apie išvykimą iš Tel Avivo, ir apie derybas su Kauno „Žalgiriu“, ir apie atsakomybę nacionalinėje komandoje.
– Jeigu reikėtų uždėti titrą jūsų interviu, kurią komandą reikėtų nurodyti?
– Pamatysime po kelių dienų, čia jau kaip ir vieša paslaptis. Dar palaukime kelias dienas, galbūt net rytoj.
– Ar paslaptis susijusi su tuo, kas vyko Izraelyje sezono pabaigoje?
– Taip, tai prisidėjo irgi. Buvo rašoma žiniasklaidoje, kad norėjau likti ir buvo sutartį įteikę, bet įvyko dalykai, kurie nuo tavęs nepriklauso. Šeima, aš ir draugai labai išgyvenome dėl to. Kaip turėjome grįžti iš Tel Avivo namo, kaip išgyvenome karą, nesmagu prisiminti. Tai tikrai prisideda.
– Kaip atrodė ta kelionė namo?
– Išvežė mus 60 kilometrų už Tel Avivo, kur laukėme kelias dienas lygos sprendimų. Buvo nutarta, kad nutraukiamas čempionatas. Su autobusu važiavome iki Jordanijos sienos, tada pasienio punkte panika, didelis žmonių srautas. Patirtis tikrai įdomesnė. Jordanijoje mus nuvežė iki sostinės, kur dauguma amerikiečių iškeliavo į Detroitą, o mes, europiečiai, nuskridome į Kretą, iš ten – į Atėnus, o tada – kur jau reikėjo.
– Ką emociškai išgyvenote?
– Daugiau išgyveno šeima. Sunku papasakoti. Tas pakilimas iš Jordanijos link Kretos.. Tas laukimas, kad neuždarytų oro erdvės ir nieko nenutiktų. Ne kaip filme, bet kažkas panašaus. Grįžęs į Kretą jau atsikvėpiau, bet streso buvo.
– Kiek jūs pats buvote arti visu bombų?
– Kur aš gyvenau, šalia buvo karinė bazė, turbūt į ją taikėsi Iranas. Šalia pastato krito bomba, sudrebėjo bomba. Buvome parkavimo minus 4 aukšte, kur jautėsi drebėjimas. Nesmagu tikrai buvo tai išgyventi.
– Ar jaučiate, kad šiemet jūsų laukia labai didelė atsakomybė rinktinėje?
– Taip, nujaučiu ir matau. Ar bijau atsakomybės? Anksčiau būčiau sakęs, kad taip, bet po šito sezono, kai žaidžiau daugiau nei 10–15 minučių, suteikė pasitikėjimo. Kas svarbiausia rinktinei, tas pasitikėjimas iš klubinio sezono ir jo yra daug. Jaučiuosi gerai ir laukiau tos stovyklos. Turime daug netekčių, bet tai yra komandinis sportas. Man prideda daugiau motyvacijos. Laukia ilgas pasiruošimas, naujas trenerių štabas, bet tikrai laukiu. Manau, kad pasitikėjimas geras ir nesijaudinu.
– Kur per praėjusį sezoną patobulėjote labiausiai?
– Pasitikėjimas savimi. Jeigu esi užtikrintas žaidi daug minučių, gali duoti daug naudos ir pamatyti dalykų, kur net nežinai, jog sugebi juos daryti. Buvo pasitikėjimo stygius po sezono Barselonoje ir Puerto Rike. Dabar ir jaučiuosi kitaip, ir kūnas kitaip jaučiasi. Manau, kad pasitikėjimas yra tas dalykas, ko labiausiai trūko.
– Nutarėte nežaisti NBA Vasaros lygoje?
– Nebuvo net kontakto. Aš pernai jau pasakiau ir agentui, ir „Knicks“ atstovams, kad dukart buvau ten pasirodyti ir jau parodžiau, ką sugebu. Sakiau, kad ačiū ir užtenka. Jaučiu, kad išaugti Vasaros lygos marškinėliai.
– Ar kalbos apie „Žalgirį“ buvo teisingos?
– Viskas buvo tiesa, tikrai kalbino, bet susitarimo nepasiekėme. Svarbiausia, kad nebuvo jokių pykčių, viskas buvo gražiai. Dėl to esu laimingas ir, svarbiausia, kad nebuvo jokių blogų emocijų.
– Kodėl nepavyko susitarti su „Žalgiriu“?
– Tuo metu, kai kalbėjome ir rodė labai didelė dėmesį, buvau laimingas Tel Avive. Kai kalbėjome, 3–4 mėnesius gyvenome ramiai ir be sirenų. Jau buvo prasidėjusios kalbos, kad gal grįš Eurolyga į Tel Avivą, dar mama buvo aplankiusi. Atrodė, kad gyvenimas ten tvarkosi ir nenorėjau nieko keisti. Treneris manimi pasitiki, buvau ten laimingas. Reikėjo greitai priimti sprendimą, bet tuo metu negalėjau to padaryti. Anksti tas dėmesys prasidėjo, bet tuo metu nebuvo minčių keliauti, nes ir sutartį turėjau su „Maccabi“. Viskas buvo puikiai.
Lietuvos rinktinė atvykimas (22 nuotraukos)
Norėdami komentuoti prisijunkite.