„Istorinis įvykis“: Ž.Ilgausko bandymai žaisti rinktinėje ir žodžių mūšis su V.Garastu
(32)
Krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net siūlo jums prisiminti didelio susidomėjimo sulaukusią rubriką „Istorinis įvykis“. Kol krepšinio pasaulis yra sustingęs, savo skaitytojams priminsime svarbiausius šio sporto įvykius, nutikusius Lietuvoje ir pasaulyje.
Šį kartą jums papasakosime istoriją, kaip Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniavęs Žydrūnas Ilgauskas bandė patekti į Lietuvos rinktinę, tačiau viskas buvo perniek.
Savo karjerą Žydrūnas Ilgauskas pradėjo Kauno „Atleto“ komandoje, kurioje praleido du sezonus (1994–1996 m.). Tuomet laikinosios sostinės komandai vadovavo Vladas Garastas. Būtent tada tarp krepšinio specialisto ir vidurio puolėjo santykių perbėgo juoda katė.
Aukštaūgis vyrų rinktinėje debiutavo 1995 metais, kuomet Lietuva dalyvavo atrankos turnyre į tų metų Europos krepšinio čempionatą. Ž.Ilgauskas sužaidė tris mačus, per kuriuos pelnydavo 7,7 taško ir atkovodavo po 7 atšokusius kamuolius. Tai buvo paskutinis kartas, kuomet puolėjas vilkėjo nacionalinės komandos marškinėlius.
Dar 1995 m. klubinio sezono metu, kai Ž.Ilgauskas buvo traumuotas ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalų metu žaidė ne visa jėga, o per antrąsias serijos rungtynes ant parketo nepasirodė, V.Garastas nevengė kritikos savo auklėtiniui.
„Ilgauskui jau gerokai anksčiau užsienio agentai ir velnias koją pakišo. Šiandien jam padėkojau, kad ryžosi žaisti, bet dabar jis nėra pajėgus kovoti su galingais varžovais“, – po trečio serijos mačo apie prastą Ž.Ilgausko pasirodymą kalbėjo V.Garastas, kuris teigė, kad tam turėjo įtakos ne trauma, o kitos aplinkybės.
Kojos skausmus kentusiam Ž.Ilgauskui V.Garastas, įtardamas, kad krepšininkas simuliuoja, jam liepė žaisti, nes gydytojų konsiliumas tvirtino, kad jis yra sveikas. Tuo metu neturėję tinkamos diagnostinės medicinos įrangos, medikai nematė lūžusio pėdos kaulo.
1996 m. NBA naujokų biržoje Ž.Ilgauską dvidešimtu šaukimu pasirinko Klyvlendo „Cavaliers“ klubas ir aukštaūgis išvyko į JAV. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinė ruošėsi Atlantos olimpinėms žaidynėms, bet Ilgauskas jose nedalyvavo. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir paties krepšininko tuomet pateikiami paaiškinimai skyrėsi kaip diena ir naktis.
„Jis pats sau uždarė duris į rinktinę. Jis buvo kviečiamas, bet nevažiavo. Visi kiti važiuoja. Europiečiai, kurie dalyvavo naujokų biržoje, jau padeda savo rinktinėms. Paklauskit jus jo asmeniškai“, – tuomet kalbėjo V.Garastas.
Pats Ž.Ilgauskas aiškino, kad pagrindinė nerungtyniavimo priežastis – fizinė forma.
„Taip, pagrindinė priežastis yra fizinė forma, – į žurnalisto klausimą atsakė aukštaūgis. – Aš neketinau žaisti rinktinėje ir buvau užsiėmęs kitais reikalais. Jaučiu, kad esu nepasiruošęs žaisti“.
Tačiau tiksliai nebuvo aišku, ką turėjo omenyje Ž.Ilgauskas, kalbėdamas apie savo formą, kadangi prieš naujokų biržą krepšininkas sėkmingai plušėjo NBA komandų peržiūrose.
„Nuvykau į Mineapolį, kur prasidėjo treniruotės. Dalyvavau keturiose treniruotėse ir manau, kad ten pasirodžiau geriausiai, nes buvau pailsėjęs ir įgavęs jėgų“, – pasakojo aukštaūgis.
„Ilgauskui buvo pranešta apie rinktinę, klubui taip pat. Buvo kalbėta, skambinta į namus. Viskas buvo pranešta. Kaip sakant, dabar prieš Ilgauską jau trečią kartą yra nukelta kepurė. Daugiau nieko nenoriu komentuoti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo V.Garastas.
Savotiškas žodžių karas tarp krepšininko ir rinktinės trenerio tęsėsi toliau. Žaidėjas spaudoje kalbėdavo vieną, treneris – visai ką kitą.
„Kažkaip neprisimenu nei pirmo, nei antro ir trečio karto, kada prieš mane buvo nuimta kepurė. Gal jūs galite pasakyti?“, – aiškinosi Ž.Ilgauskas.
„Federacijoje buvo balsuojama ar kviesti Žydrūną į rinktinę, ar nekviesti, – pasakojo tuometinė „Atleto“ vadybininkė Audra Ginelevičienė. – Buvo įdomių nuomonių, kad neva viskas dėl santykių, kad jis nėra reikalingas rinktinei. Galiausiai jie nusprendė pakviesti Žydrūną ir vėliau mums įteikė raštą su kvietimu. Pakviečiam, gal vis dėlto jį pakviečiam“.
„Jeigu man būtų iš pat pradžių pasakę, kad esu kviečiamas į rinktinę, tuomet jai ir ruoščiausi. Žinojau, kad į jaunimo rinktinę nespėsiu, todėl Amerikoje nusprendžiau savaitę pailsėti. Susitariau su klubu, kad greitas pas juos atvyksiu ir dalyvausiu jų stovyklose. Jie mane užregistravo. Staiga grįžti ir štai kas vyksta. Nenorėjau nuvilti žmonių, nes paprasčiausiai nebuvau tam pasiruošęs“, – kalbėjo aukštaūgis.
Apie šią istoriją savo nuomonę išdėstė tais laikais „Atleto“ direktoriumi dirbęs Virginijus Bulotas.
„Garastas kaltino Ilgauską simuliuojant traumą, bet Garastas rėmėsi trijų ar keturių gydytojų konsiliumu. Todėl konfliktą iššaukė gydytojų nekompetencija. Žydriui buvo labai pikta, nes jis rungtyniavo kęsdamas skausmas bei su sulūžusia pėda. Labai jautriai į konfliktą reagavo Ilgausko tėvai. Tai buvo emocionalus ir skausmingas periodas“, – pasakojo agentas.
Pasak V.Buloto, Ž.Ilgauskas ne mažiau pyko ant buvusio LKF prezidento Algimanto Pavilonio.
„Kai Žydrius nuvyko į Klyvlendą ir patyrė kojos traumą, niekas jam nepaskambino, neklausė, kaip jam sekasi, kokia sveikata ir panašiai. Tačiau vos tik atėjo vasara, Pavilonis skambino ir klausė, ar žaidėjas ruošiasi rungtyniauti rinktinėje. Tuomet Žydrūnui buvo pasakyta, kad, jeigu jis nežaidžia rinktinėje, yra ne patriotas. Kur tie patriotai, kai tau blogai, klausė Ilgauskas“, – dalinosi prisiminimais V.Bulotas.
Krepšininkas vėl prie nacionalinės komandos galėjo prisijungti per Sidnėjaus olimpines žaidynes, tačiau tam kelią užkirto trauma. Vėliau aukštaūgis taip rinktinės durų ir nepravėrė. Tam pagrindo turėjo traumos, tragedija šeimoje, draudimo klausimai ir „Cavaliers“ organizacijos kišami pagaliai į ratus. NBA klubas norėdavo, kad lietuvis vasaras leistų ilsėdamasis, o ne žaisdamas rinktinėje. LKF ne kartą buvo susisiekusi su „Cavaliers“, tačiau derybos vaisingos nebuvo, o laikas vis ėjo, Ž.Ilgauskas seno, kol galiausiai pats pareiškė, kad rinktinei jis yra per senas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.