„Istorinis įvykis“: ilgiausia pergalių serija NBA istorijoje

Atlantos „Hawks“ klubui istorijos sukurti nepavyko. 19 pergalių iš eilės iškovojusi geriausia šiuo metu Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komanda savo žygį baigė Naujajame Orleane. Portalas Krepsinis.net šiai įsimintinai serijai dedikuoja antradienio rubriką „Istorinis įvykis“.

Nors „Hawks“ pergalių serija atrodo išties įspūdingai, ji nublanksta prieš tai, ką 1971–1972 metų sezone sukūrė Los Andželo „Lakers“ komanda. Nesustabdomai rungtyniavę „Lakers“ krepšininkai iškovojo 33 pergales paeiliui. Tai – vienintelė NBA komanda, nepatyrusi pralaimėjimo 30 arba daugiau rungtynių.

1971–1972 m. sezonas „Lakers“ klubui buvo ypatingas. 33 pergales paeiliui iškovojusi komanda reguliarųjį sezoną baigė su 69 pergalėmis ir 13 pralaimėjimų. Atkrintamosiose varžybose ji nužygiavo iki NBA finalo, kuriame penkių rungtynių serijoje parklupdė Niujorko „Knicks“ ir iškovojo pirmąjį čempionų titulą „Lakers“ klubui po to, kai ekipa persikėlė į Los Andželą.

Prieš prasidedant istoriniam sezonui, daugelis NBA analitikų prognozavo, kad šiai komandai nuveikti kažką ypatingo sutrukdys pagrindinių ekipos žaidėjų amžius. „Lakers“ lyderiai – Wiltas Chamberlainas, Elginas Bayloras ir Jerry Westas – buvo vyresni nei 30 metų amžiaus. Per savo karjeras jie buvo išgyvenę ne vieną sudėtingą traumą.

Tačiau treneris Billas Sharmanas tikėjo, kad nepaisant amžiaus, jo komanda turėjo pakankamai talento kovoti dėl čempionų žiedų. Tapęs naujuoju „Lakers“ strategu B.Sharmanas supažindino savo komandą su griežta fizinio rengimo programa, kuri padėjo puikiai įkrauti baterijas prieš varginantį sezoną.

B.Sharmanas „Lakers“ žaidimą statė nuo gynybos. Pagrindinis vaidmuo buvo skirtas W.Chamberlainui, kuriam buvo patikėta cementuoti gynybą, atkovoti kamuolius ir atiduoti greitus bei tikslius perdavimus į greitą ataką pasileidusiems J.Westui bei Gailui Goodrichui.

Vos prasidėjus sezonui didžiulio žaidimo tempo neatlaikė vienas lyderių E.Bayloras. Sužaidęs vos devynerias rungtynes sezone jis nusprendė, kad nebėra pajėgus atlaikyti milžiniškų krūvių ir paskelbė apie karjeros pabaigą. E.Baylorą pakeitęs Jimas McMillanas tapo didžiausiu sezono siurprizu. Puolėjas ėmė demonstruoti aukščiausios klasės krepšinį.

Istorinė „Lakers“ serija prasidėjo lapkričio 5-ąją dieną pasiekta pergale 110:106 prieš Baltimorės „Bullets“ krepšininkus. Nuo tų rungtynių įsibėgėję „Lakers“ krepšininkai vertė iš koto vieną NBA komandą po kitos ir tai darė fantastišku stiliumi – vidutiniškai pelnydami po 123 taškus per rungtynes.

14 pergalių lapkritį, 16 pergalių gruodį ir 3 pergalėmis pradėtas sausis. Istorinė serija nutrūko rungtynėse su Kareemo Abdul-Jabbaro vedama Milvokio „Bucks“ komanda, kuriai buvo prognozuojamas čempionų titulas.

Istoriniame sezone „Lakers“ į priekį vedė 25,9 taško ir 4,5 rezultatyvaus perdavimo rinkęs G.Goodrichas, 25,8 taško ir 9,7 rezultatyvaus perdavimo pasižymėjęs J.Westas, 18,8 taško vidurkį turėjęs J.McMillianas ir 14,8 taško, 19,2 atkovoto kamuolio ir po 4 rezultatyvius perdavimus rinkęs W.Chamberlainas.

Be minėtųjų W.Chamberlaino, J.Westo, J.McMilliano, G.Goodricho istorinėje „Lakers“ komandoje rungtyniavo Happy Hairstonas, Keithas Ericksonas, Flynnas Robinsonas, Leroy‘us Ellisas, Patas Riley, Johnas Trappas ir Jimas Cleamonsas.

2012 metais šie krepšininkai ir treneris B.Sharmanas susitiko paminėti 40 metų jubiliejaus. Jie prisiminė istorinį 33 pergalių žygį, prie kurio nė viena NBA komanda iki šiol nepriartėjo.

P.Riley: „Turėjome žaisti keturias rungtynes be dienos poilsio. Tačiau tai mums buvo niekis. Tai buvo tarsi eilinis darbas. Sužaidi rungtynes, atsikeli 5 valandą ryto, sėdi į lėktuvą, jame šiek tiek nusnūsti, atvyksti į viešbutį, vėl nusnūsti, pavalgai, eini žaisti kitų rungtynių, išsiplauni savo aprangą.

Buvau įpratęs savo aprangą plauti taip: po rungtynių ja vilkėdamas eini tiesiai į dušą, išsimaudai, išplauni savo aprangą, stipriai ją išgręži ir meti į sportinį krepšį. Grįžti namo, kabini ant radiatoriaus. Ryte ji jau būna sausa.

Kiti vaikinai taip nedarydavo. Jie žaisdavo daug, tačiau po rungtynių savo prakaituotas aprangas mesdavo tiesiai į krepšį. Kitą vakarą jie atidaro krepšį ir... Pamenu, vieną vakarą Waltas Bellamy vengė stovėti šalia Wilto.“

G.Goodrichas: „Tiesa ta, kad mes tiesiog linksminomės. Nemanau, kad tuo metu supratome, ką darome. Su kiekvienomis rungtynėmis įgaudavome vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Galbūt net buvome šiek tiek per daug arogantiški. Jeigu pažvelgsime į mūsų seriją, tai rimtesnio pasipriešinimo sulaukėme vos keliose rungtynėse. Mes buvome dominuojanti komanda.“

F.Robinsonas: „Pamenu, kad šešioliktose rungtynėse susitikome su Filadelfijos „76ers“. Turėjome 15 ar 16 taškų deficitą, bet mačą laimėjome 15 taškų skirtumu.“

J.Westas: „Retai kada pamatysi komandą, kurioje kiekvienas asmuo puikiai žino savo vaidmenį. Mes galėjome laimėti bet kokio pobūdžio rungtynes: greitas ir rezultatyvias, lėtas ir atkaklias, kieta fizine kova paremtas rungtynes. Tai buvo komanda, kuri neturėjo trūkumų. Tai buvo magiški metai!“

G.Goodrichas: „Manau, kad šiais laikais žaidėjai yra kur kas staigesni ir greitesni. Manau, kad jie netgi protingesni. Mes vidutiniškai rinkome po 121 tašką. Tu negali turėti tokio vidurkio šiais laikais, nes gynyba – kur kas rimtesnė. Viskas dabar yra paremta žaidimu „du prieš du“. Įmesk į baudos aikštelę, lauk, kol atmes kamuolį... Mūsų laikais buvo daugiau judėjimo tiek be kamuolio, tiek su juo.“

P.Riley: „Aprangos buvo smirdančios ir susiglamžiusios. Aštuoni doleriai per dieną maistpinigiams. Taksi furgonai – jokių autobusų, jokios apsaugos, jokio spindesio, jokių reklamų.“

J.Cleamonsas: „Skautingas“ tais laikais buvo maždaug toks: tu ateini į rūbine, pasikalbi su startinio penketuko žaidėjais, svarbiausiais atsarginiais. Susitari, kad tu darysi tą, o tu – aną. Aš suteiksiu jam kairę pusę, aš suteiksiu jam dešinę. Jis nėra geras metimas, todėl palaikysiu atstumą. Kiekvienas turėjo savo individualią varžovų analizę.“

P.Riley: „Billas į komandą įnešė labai daug atvirumo ir nuoširdumo. Jis su mumis buvo labai atviras ir teisingas. Jo bendravimo įgūdžiai buvo aukščiausios klasės. Kai tik jis pajausdavo, kad komandoje kažkas yra nepatenkintas ar atsirado kažkoks nesutarimas, jis pasikviečia tą žmogų ir su juo pasikalba prie keturių akių. Kai komanda taip žaidžia, krepšininkai pradeda tikėti savo treneriu: visi įdėmiai klausė, ką jis kalbėdavo, nes žinojo, kad jis išmano žaidimą.“

P.Riley: „Nemanau, kad kas nors pakartos mūsų pasiekimą. Šiais laikais komandiniame sporte tai atrodo neįmanoma.“