„Istorinis įvykis“: diena, kai NBA neliko rasinio barjero
(13)
Krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net siūlo jums prisiminti didelio susidomėjimo sulaukusią rubriką „Istorinis įvykis“. Kol krepšinio pasaulis yra sustingęs, savo skaitytojams priminsime svarbiausius šio sporto įvykius, nutikusius Lietuvoje ir pasaulyje.
Praėjusio šimtmečio viduryje įvyko tai, kas šiuo metu mums leidžia stebėti aikštėje žaidžiančius tokius Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšininkus kaip LeBronas Jamesas ar, Kevinas Durantas ir kitus, o į lygos istorijos metraštį didžiausiomis raidėmis įrašytos Michaelo Jordano, Magico Johnsono, Wilto Chamberlaino, Kareemo Abdul-Jabbaro ir daugelio kitų puikių sportininkų pavardės.
1950-ieji metai NBA istorijoje turi didelę prasmę. Būtent tais metais NBA čempionate buvo panaikintas rasinis barjeras, skiriantis baltaodžius krepšininkus nuo juodaodžių. Žinant, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) afroamerikiečiai buvo atskirta visuomenės dalis visose gyvenimo srityse, šis įvykis tapo labai didelis žingsnis siekiant lygių visų piliečių teisių.
Pirmuoju juodaodžiu atletu, pašauktu NBA naujokų biržoje, tapo Chuckas Cooperis – jį pasirinko Bostono „Celtics“ klubas. Šis sprendimas susilaukė didelio ažiotažo ir neigiamų atsiliepimų.
„Nejaugi nežinai, kad jo oda yra spalvota?“, – vieno iš „Celtics“ vadovų Walterio Browno paklausė „New York Times“ reporteris.
„Man nusispjauti, jei jo oda būtų dryžuota, languota ar taškuota. Mes renkamės Chucką Cooperį iš „Duquesne“ universiteto“, – į nepalankų aplinkinių požiūrį atrėžė W.Brownas.
Pirmasis profesionalus krepšininkas, pasirodęs aikštėje oficialiose NBA pirmenybių rungtynėse, buvo Earlas Lloydas. Tiesa, sužaidęs vos septynis susitikimus Vašingtono „Capitols“ puolėjas buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Vėliau sugrįžęs į sportą jis sėkmingai dar aštuonerius metus tęsė krepšininko karjerą.
„Žaidimas buvo beveik nenusakomas. Reikia suprasti ir tai, kad 1950-ųjų NBA niekas nesimėgavo žinomumu, kokį krepšinis sukelia dabar. Tada lyga egzistavo vos ketverius metus – jautėmės lyg maži vaikai, pasiklydę miške. Spėju, kad žmonės tikėjosi pamatyti Kukluksklano narius su lynais rankose, tačiau tai niekada neįvyko“, – prisiminė 86-uosius metus einantis E.Lloydas.
Praėjus vos keturioms dienoms, kai E.Lloydas padėjo parašą ant sutarties, jo pėdomis pasekė dar vienas juodaodis sportininkas – kontraktą su Niujorko „Knicks“ sudaręs Nathanielis Cliftonas. Jau debiutiniame sezone jis su komanda nužygiavo iki pat NBA finalo, kur po pralaimėjimo lemiamose serijos rungtynėse turėjo tenkintis antrąja vieta.
Postūmį po truputį naikinti rasizmą iš sporto dar 1947-aisiais metais davė beisbolininkas Jackas Robinsonas, tapęs pirmuoju juodaodžiu sportininku JAV profesionalaus sporto istorijoje, sudariusiu kontraktą su aukščiausios lygos klubu.
Pastebėję, jog šis „eksperimentinis“ bandymas buvo ypač sėkmingas, įvairių sporto šakų klubai į savo gretas ėmė kviestis afroamerikiečius sportininkus, kurie baltaodžius gerokai lenkė savo fizinėmis galimybėmis.
„Kaip daugelis neprisimena, kad buvo laikas ir prieš įsikuriant ESPN, taip daugelis nežino ir to, kad buvo laikai, kai komandos vykdavo į išvykos rungtynes, o juodaodžiai ir baltaodžiai žaidėjai būdavo atskirti. Jie negalėdavo valgyti kartu ar net būti tame pačiame viešbutyje“, – yra sakęs buvęs NBA komisaras Davidas Sternas.
Sutapimas, ar ne, tačiau būtent į NBA masiškai pradėjus plūsti juodaodžiams krepšininkams, lyga ėmė sparčiai populiarėti. Šiuo metu NBA yra didžiausią juodaodžių sportininkų skaičių turinti profesionali sporto lyga JAV.
Šiandien, kai trečdalį NBA klubų treniruoja juodaodžiai strategai, o, remiantis neoficialiais duomenimis, virš 70 proc. krepšininkų, vilkinčių komandų marškinėlius, yra taip pat juodaodžiai, sunku įsivaizduoti, kad kažkada buvo laikai, kai NBA lygą sudarė vien baltaodžiai treneriai bei krepšininkai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.