Išskirtinio finalo ketverto laukiantis Darjušas nepamiršta vagystės, P.Jankūno bloko ir apmaudo Stambule: mums labai trūko Šaro
(6)
Darjušas Lavrinovičius su ypatingu susidomėjimu lauks šio Eurolygos finalinio ketverto turnyro, kadangi per savo karjerą yra atstovavęs visoms ten dalyvausiančioms komandoms – Madrido „Real“, Stambulo „Fenerbahče“, Maskvos CSKA ir Kauno „Žalgiriui“.
„Žinoma, laukiu šitų rungtynių, visada smagu stebėti tokios kokybės mačus – tik kartą per metus tokie būna. Net nesvarbu, ten žaidžia pažįstami ar ne“, – šypsojosi Panevėžio „Lietkabelio“ aukštaūgis.
Iš šių keturių ekipų ketverius metus su pertrauka D.Lavrinovičius atidavė „Žalgiriui“, o likusiuose klubuose praleido po vieną sezoną.
2009–2010 m. aukštaūgis pasirašė sutartį su Madrido „Real“ komanda. Tada Ispanijoje jis kartu žaidė ir su dabar klubui atstovaujančiais Felipe Reyesu ir Sergio Llullu. Rimti vyrai, save prižiūrintys – daug pokštų neprikrėsi, dabar juokiasi juos prisiminęs Darjušas.
„Real“ komanda tą sezoną Eurolygoje pastrigo ketvirtfinalyje prieš katalonus, o Ispanijos čempionate koją pakišo Vitorijos „Caja Laboral“, vėliau laimėjusi titulą.
Vis tik tuomečiai „Real“ nariai geriausiai turėjo atsiminti pačias pirmas Darjušo rungtynes. Eurolygos mačas prieš Maskvos srities „Chimki“. 32 taškai, 11 atkovotų kamuolių, tiek pat išprovokuotų pražangų ir 49 naudingumo balai – tai yra geriausios visų laikų brolio rungtynės Eurolygoje, o taip pat devintos geriausios visos lygos istorijoje.
Komandos draugams tai turėjo patikti, tik nuotaiką sugadino pralaimėjimas – puikiai prisimindamas šio mačo detales dabar sako D.Lavrinovičius. Ir to kaltininku tapo ne kas kitas, o Paulius Jankūnas, išrašęs svarbų bloką einant paskutinei mačo minutei ir esant lygiam rezultatui.
„Man tada labai gerai sekėsi individualiai, bet apmaudžiai pralaimėjome. Paulius Jankūnas tada išgelbėjo savo komandą, blokuodamas laisvą po krepšiu Veličkovičių.
Atsimenu puikiai, kad tai buvo mano diena: kažkur pasisekė, kažkur sužaidė labiau per mane. Šiaip visa Europa jau žinojo mano galimybes, vieną dieną sekėsi geriau, kitą – blogiau, bet nemanau, kad kažką nustebinau“, – apie 49 naudingumo balų šou lyg nesikuklindamas sakė Darjušas.
Cemal Nalga ir Darjušas Lavrinovičius
Toliau jo karjeroje sekė „Fenerbahče“. Čia pavyko sezoną baigti su dviem trofėjais – Turkijos čempiono titulu ir iškovota šalies taure. Vis tik sezonas Eurolygoje iki šiol kelia apmaudą Darjušui – komandoje buvęs Šarūnas Jasikevičius buvo tas žmogus, kurio labiausiai trūko Neveno Spahijos schemose, nes treneris savo pasitikėjimą atidavė Roko Leni Ukičiui.
Tada pasirodymą „Fenerbahče“ baigė po „Top 16“ etapo, o Š.Jasikevičiui tai buvo vienas kuklesnių sezonų Eurolygoje – žaidė jis po 17 minučių, pelnė po 6,1 taško, atlikdavo po 2,9 perdavimo ir rinko po 4,3 naudingumo balo.
„Buvo žiauriai smagus sezonas, tik apmaudu dėl Eurolygos. Mes tada tikrai gerai žaidėme, turėjome neblogą kolektyvą, bet dabar manau, jog mums labai pritrūko Šaro.
Tada pas mus dirbo treneris Spahija, pirmu smuiku grojo Ukičius, o Šaras rotacijoje buvo naudojamas mažai. Aišku, lengva sakyti dabar, praėjo laiko, bet su visa pagarba Ukičiui, manau, tai, kad toli nėjome Eurolygoje, lėmė būtent Jasikevičiaus trūkumas. Aš tarp jų matau didelį talento ir meistriškumo skirtumą.
Kuomet treneris jau ėmė daugiau naudoti Šarūną, jis ištempė mus į čempionų titulą Turkijos pirmenybėse ir šalies taurę. Mūsų sėkmingas sezonas priklausė nuo Jasikevičiaus. Treneriui gal atrodė kitaip“, – apgailestavo Darjušas.
Šansą geriau pasirodyti Eurolygoje jis vėl turėjo po metų. Tada brolis, pakviestas Jono Kazlausko, persikėlė į Maskvos CSKA gretas ir turėjo puikų šansą iškovoti taip lauktą čempiono titulą pajėgiausiame Europos turnyre. Tačiau CSKA kelią pastojo Pirėjo „Olympiacos“. Teisybės dėlei, taip pat ir žymieji Ramūno Šiškausko pramesti baudų metimai, po kurių Georgios Printezis išplėšė titulą Martyno Gecevičiaus atstovaujamai komandai.
Sąlygos Maskvoje, kaip pripažįsta Darjušas, jam buvo ko gero geriausios per visą legionieriaus karjerą, tačiau apmaudžiai neiškovotas titulas iki šiol palikęs dideles nuoskaudas.
„Su šia komanda man ko gero pasisekė labiausiai. Tada su Šiškausku buvome ir kambariokai, ir šiaip gerai sutarėme. Su juo neįmanoma blogai sutarti, ramus, fainas žmogus, man tokie imponuoja.
Padirbau su tokiu treneriu kaip Jonas Kazlauskas, iš kurio išmokau labai daug, o ir komandiškai pasirodėme neblogai. Apmaudu tik, kad finale pralaimėjome laimėtas rungtynes“, – sakė jis.
Vis tik nemalonumai ties pralaimėtu finalu Darjušui tada nesibaigė. Kuomet po rungtynių į rūbinę atėjo žiniasklaidos atstovai, o lietuvis paliko savo daiktus neprižiūrimus, sidabro medalio jis neteko.
„Jį pasidėjau ant spintelės su rūbais, nuėjau į dušą, grįžau ir žiūriu nėra medaliuko. Kažkas gal po Turkiją dabar nešioja“, – juokėsi Darjušas. Tiesa, tuščiomis namo jis negrįžo – savo medalį jam atidavė dabartinis CSKA sporto direktorius Andrejus Ščepankovas. „Ačiū jam“, – prisiminęs istoriją šypsosi brolis.
Susirašo Darjušas ir su Andrejumi Voroncevičiumi, Viktoru Chriapa ar Nikita Kurbanovu. Jis taip pat žino – CSKA kompanija tikisi Eurolygos finale susitikti su „Žalgiriu“, apie ką kalbėjo ir Andrejus Kirilenka.
„Žalgirį“ jiems iš vienos pusės būtų geras, bet kaip ir mums tai – amžinas priešininkas. Manau, kad jiems būtų maloniau finale žaisti su „Žalgiriu“.
Be abejo, man taip pat norėtųsi pamatyti, kaip finale „Žalgiris“ žaistų su CSKA. Gal jau atėjo laikas po tiek metų pagaliau vėl laimėti? Palaikykim visi „Žalgirį“, – ragino brolis. Šįkart „Žalgiriui“, kaip septynerius metus „Fenerbahče“, Šaro tikrai nebepritrūks.
Eurolygos pusfinalio mačas su „Fenerbahče“ žalgiriečių lauks jau gegužės 18 dieną.
Norėdami komentuoti prisijunkite.