Iš E.Ulanovo lūpų – atsakas jo kritikams: restorane nuėjęs pavalgyti irgi gali pasiskųsti

Edgaras Ulanovas pastaruoju metu buvo duobelėje, tačiau penktadienį prieš Barselonos „Barcelona“ klubą kapitonas buvo puikus – puikiai išnaudojo savo progas, rinko taškus, dalino Milošo Teodosičiaus stiliaus perdavimus ir tokiu savo žaidimu pričiaupė kritikus.

Tačiau tokio Ulės neužteko. „Žalgiris“ surinko vos 7 taškus per ketvirtąjį kėlinį, prastai sužaidė mačo pabaigą ir turėjo sugerti dar vieną pralaimėjimą Eurolygoje šią savaitę (80:85).

„Jeigu kalbant apie pabaigą, pritrūko geresnių sprendimų, galbūt ir Keenanas buvo jau pavargęs, – kalbėjo 15 taškų ir 20 naudingumo balų surinkęs kapitonas. – Ant jo žaidimas stovi šią savaitę. Reikia suprasti. Tuo pačiu varžovai prieš jį ruošiasi. Arba mes turime kažkur pridėti... Kitas dalykas, kuris mums krito į akį – derinių atkirtinėjimai, kur išbėgame iš kažkokio derinio, labai daug kartų varžovai juos nukirto, ėjo per viršų, neleido prisiimti, priversdami mus sugaišti daug laiko, priimti sprendimus vėlyvoje atakos stadijoje, paimprovizuoti.

Čia buvo bėda. Kitas dalykas – atkovoti kamuoliai. Buvo ataka, kur jie atkovojo 3 ar 4 kamuolius prie mūsų žemos sudėties. Tie atkovoti kamuoliai buvo labai svarbu. Kalbant apskritai – rungtynių pradžia. Per du kėlinius praleidome virš 50 taškų, nepadarytos pražangos. Kontaktas visiškai ne toks, kokio norime. Visa laimė, kad puolimu laikėmės du kėlinius.“

– Ar rungtynių pabaigose pritrūksta šalto proto, ramybės?

– Ar patirties nežinau, bet šalto proto – taip. Kitas dalykas, kurio nepasakiau – 4 greitos pražangos ketvirtame kėlinyje. Puse kėlinio praeina – mes neturime nė vienos pražangos, jie yra bonuse. Didžiulis pranašumas varžovams šioje vietoje. Norime būti agresyvūs, bet kai kur kartais per anksti, vėliau susirenkame keturias ir kenčiame. Jie metė baudas, o mes turėjome sunkiai kurtis progas.

Ko reikėtų? Didelis krūvis Keenanui, mes turime jį suprasti. Jis turi ir persivaryti kamuolį, ir sužaisti vienas prieš vieną, ir perduoti kamuolį, ir apsiginti, ir paspausti. Nėra lengva. Jis šią savaitę žaidė fantastiškai. Problema kitur, kiti turėtų pasitempti bei duoti daugiau pagalbos Keenanui.

– Kas neveikė prieš jų tritaškius?

– Pirmoje pusėje neveikė fiziškumas, vienareikšmiškai. Žaidimas nuo ūselio, žaidėjas priimdavo kamuolį per lengvai. Mažas fiziškumas, nepadarytos pražangos. Jie ramiai atsimesdavo kamuolį nuo pagalbų. Antroje pusėje varžovų procentas pakrito, bet kai po atkovoto kamuolio neatsirenkame žmonių, laisvi žmonės meta.

– Du pralaimėjimai šią savaitę prieš Eurolygos grandus. Ar ta kova nors kiek guodžia?

– Nežinau. Ačiū sirgaliams ir žmonėms, kurie atėjo. Daug kas rėkė, dėkodami už kovą. Neužteko tos kovos. Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Kaip ir norėtųsi guosti save, kad kovojame, bet nėra pergalės, nėra rezultato. Kažkur gal žingsnis dėtas į priekį, bet nori pergalių.

– Kaip atrodė Laurynas Birutis? Ar dar stebina toks jo žaidimas?

– Nebestebina. Laurynas ne pirmą sezoną žaidžia pas mus, tų rungtynių buvo gerų ir ne vienerios. Visada jį stumiame, kad dar dar dar, dar vieną atkovotą kamuolį, dar nagliau, galbūt kažkam į akis daugiau pažiūrėti, galbūt pasakyti kokį žodį. Suprantu, kad Laurynas yra kitokia asmenybė, bet šaunuolis. Džiaugiuosi už jį.

– Po duobelės pats sužaidėte puikias rungtynes. Kiek pačiam reikėjo tokio mačo susigrąžinti pasitikėjimui?

– Smagiau sužaisti kažkiek geriau ir pasitikėjimo rungtynių eigoje turi daugiau, bet po rungtynių norisi visko. Norisi ir gerų asmeninių rezultatų, ir pergalės. Tada žinai, kad prisidėjai. Kai pralaimėjai, žiūri, ką gali geriau padaryti.

– Ne paslaptis, kad sulaukiate daug kritikos iš aplinkos, daug spaudimo. Kiek ji jus paliečia ir ar įsileidžiate ją į galvą?

– Jeigu atvirai, asmeninių žinučių netikrinau, neatidariau nė vienos. Nežinau, kas ten vyksta. Vertinti negaliu. Žmonės gali turėti savo nuomonę. Restorane nuėjęs pavalgyti, jeigu bus neskaniai pagaminta, irgi gali pasiskųsti. Normalu. Aš asmeniškai turiu koncentruotis į krepšinį, tų bėdų yra daug, ypač kai nesiseka žaisti. Tikslas koncentruotis į tuos dalykus.

– Artėja šventės. Ką galėtumėte palinkėti „Žalgirio“, Lietuvos krepšinio sirgaliams?

– „Žalgirio“ sirgaliams palinkėsiu vienybės, tokios, kokią turime. Mūsų vieningumas ir yra stiprybė, palaikymas vieni kitų. Tas tikrai yra. Noriu palinkėti jaukių, gražių švenčių. O Lietuvos krepšinio sirgaliams kuo daugiau gerų emocijų žiūrint krepšinį ir mėgautis juo.

„Ilgoji pertrauka“: geriausių Lietuvos krepšininkų TOP20 – Buzelio potencialas ir galimybės, pelenės istorijos, veteranų likimai, Ulanovo pajėgumas ir kaip kai kurie žaidėjai atrodytų kitose komandose