Į ką turėtų atkreipti dėmesį LKL vadovai ir kokius darbus atlikti pasiruošiant kitam sezonui? (BLOG'as)

Lietuvos krepšinio pasaulį apskriejo žinia, kuri artimiausiais metais gali pakeisti nusistovėjusią ir susiformavusią tvarką Lietuvos krepšinyje. Kalba eina apie Eurolygos ir VTB lygų vadovų susitarimą, kuriuo tikimasi Europos klubinio krepšinio pertvarkos. Norima sukurti bendrą Vieningąją krepšinio lygą, kaip analogišką čempionatą Balkanuose – Adrijos lygą.

Pagal dabartinę tvarką LKL yra viena iš ULEB organizacijos narių, kuri vykdo nacionalinį čempionatą ir pagal sportinius pasiekimus deleguoja savo komandas į Eurolygos ir Europos taurės varžybas. "Žalgiris" turėdamas A licenziją iškart patenka į Eurolygą, o kita Lietuvos komanda norėdama patekti į Eurolygą turi tapti šalies čempione. Tačiau pagal naujausius planus, nuo kito sezono Lietuvos klubai, norėdami žaisti Eurolygoje ar Europos taurės varžybose, privalės rungtyniauti VTB rengiamose varžybose, nes kito kelio patekti į Europos turnyrus nebus. Nuo 2012-2013 metų sezono Eurolygos B licencija atiteks geriausiai rusų rengiamose varžybose pasirodžiusiai Lietuvos ekipai. Jeigu „Lietuvos ryto“ klubas šiame turnyre pasirodys geriau nei „Žalgiris“, jam atiteks Eurolygos B licencija. Tokiu atveju LKL varžybos nebeturėtų tokios didelės reikšmės, tačiau lkl čempionų vardas visgi pagarbos vertas dalykas.

LKL vadovai turi pusę metų šiai susidariusiai situacijai išspręsti. Ne kartą viešai pasyvumu ir abejingumu kaltinti krepšinio veikėjai turi visas galimybes padaryti tai, kas geriausia Lietuvos klubiniam krepšiniui. Ir nesinorėtų išgirsti rugsėjo mėnesį LKL vadovų atsakymą, kad susitarti niekaip nepavyko, problemos yra per didelės ir neišsprendžiamos. To pasekoje nukentės visi krepšinio mylėtojai, o asmenys, savo nesugebėjimu susitarti, turės prisiimti visą atsakomybę už tai.

Ar gali Kauno "Žalgiris" ir Vilniaus "Lietuvos rytas" visiškai pasitraukti iš LKL?

99% kad taip nebus. Europoje nėra tokios šalies, kad klubai nežaistų vietiniame čempionate. Tos pačios Adrijos lygos komandos po reguliariojo sezono prisijungia prie savo šalies lygos, vienos įsilieja į reguliarųjį sezoną, kitos iškart į atkrintamąsias. Lietuvos Ryto televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ to paties pavadinimo klubo atstovas M. Purlys patikino, kad tikrai nesitrauks iš LKL. Žalgirio atstovas V. Masalskis teigė, kad reikia susėsti visiems ir spręsti šį klausimą. Klausimą reikėtų svarstyti tik tokį – ar Lietuvos grandai žaidžia visą LKL reguliarųjį sezoną, ar tik pusę (kuris aprašytas šiek tiek žemiau), ar įsilieja nuo atkrintamųjų varžybų. Aš pasisakyčiau už antrąjį variantą.

Kas labiausiai nukenčia?

Jei Lietuvos didieji klubai nusprendžia visą dėmesį skirti VTB Vieningajai lygai ir Europos varžyboms – jie praktiškai nebeturi galimybių žaisti LKL reguliariajame sezone, ir ne dėlto, kad nenori, ar silpni varžovai, o dėl perkrauto tvarkaraščio. Tokiu atveju nukenčia likusios LKL komandos, miestai, jų gyventojai, marketingas, televizijų pajamos, sirgaliai. Niekam ne paslaptis, kad grandų atvykimas į mažesnius miestus populiarina krepšinį, pripildo pilnas arenas.

a) Per šį sezoną LKL grandai iki LKL atkrintamųjų varžybų sužaidė vidutiniškai po 55 rungtynes.

b) Kitame sezone kaip planuojama VTB lygoje varžysis ~ 16 - 20 komandų vienoje grupėje(imkim vidurkį 34 rungtynės reguliariajame sezone), o Eurolyga "Top 16" etape padidins rungtynių skaičių nuo 6 iki 14 (24 rungtynės + įmanoma, kad kuri nors ekipa pateks į "TOP 8"), Europos taurėje maksimalus rungtynių skaičius – 16, + 22 LKL, 2 LKF ir 2 arba 3 BBL rungtynės. Iš viso kitą sezoną komandos vidutiniškai iki LKL atkrintamųjų varžybų sužaistų po 80 rungtynių. Akivaizdu, kad šis skaičius per tokį laiko terminą yra ženkliai per didelis ir nori nenori turi aukoti LKL reguliarųjį čempionatą ir 22 jo rungtynes, tikriausiai ir BBL čempionatą.

Ką daryti, kad nenukentėtų mažieji LKL klubai?

Kaip liaudies patarlė byloja, ką daryti, kad ir avis (mažieji Lietuvos klubai)liktų sveika (šiuo atveju patenkinti) ir vilkas (Lietuvos grandai) sotus (žinodamas, kad yra pilnateisis ir nusipelnęs LKL atkrintamųjų dalyvis). Tokiu atveju du didieji LKL klubai sezoną pradeda savo sąskaitoje turėdami 11-0 balansą (įskaičiuojamos visos pergalės namuose) ir LKL reguliarujį sezoną žaidžia tik išvykose – po 11 rungtynių. Didžiųjų klubų gerbėjai manau nesupyktų nepamatę silpnesnių LKL klubų savoje arenoje, o mažųjų liktų patenkinti grandų apsilankymu. Toks sprendimas mano manymu būtų tinkamiausias. Tokiu atveju nuostolių niekas nepatiria ir kaip sakoma visi laimingi.

Kaip surasti laiko LKL varžyboms?

LKL vadovai tvarkaraštį turi suderinti iš anksto ir padaryti taip, kad jis visiems būtų priimtinas. Neturėtų pasikartoti šių metų atvejis, kai iki atkrintamųju likus porai savaičių viskas staigiai pakeičiama ir kyla nesusipratimų ir pasipiktinimų bangos. Visai realus variantas, kad LKL čempionatas pradedamas anksčiau. Jei imtume šį sezoną – tai pirmosios rungtynės sužaistos spalio pradžioje, tačiau žinant kito sezono eigą, kai krepšininkai iš savo šalių rinktinių grįš rugpjūčio mėnesį, sezonas gali prasidėti ir rugsėjo 25, tai yra gerą savaitę anksčiau nei pernai. Sezonas gali būti prailginamas ir baigtis ne gegužės viduryje kaip dabar, o birželio pradžioje. Čia nieko stebėtina – Italijoje, Ispanijoje, Serbijoje, Prancūzijoje čempionatai baigiasi dar vėliau. Jei dabar LKL reguliarusis sezonas baigėsi balandžio 15, tai nuo naujo sezono jis galėtų baigtis gegužės pradžioje. Juolab, kad žadama atsisakyti LKL-NKL peržaidimo serijos ir nebus jokių problemų tarp skirtingų abiejų lygų tvarkaraščių. Per tokį 3-4 savaičių tarpą didžiosios Lietuvos komandos tikrai gali suspėti sužaisti po 11 rungtynių. Ar pati lyga norėtų, kad sezonas išsiplėstų ir pailgėtų - lieka atviras klausimas.

Ką daryti, kad Europos turnyruose Lietuvą atstovauti galėtų ne tik "Žalgiris" ir "Lietuvos rytas"?

Pagal dabartinius nuostatus trečia Lietuvos komanda be jokių kvalifikacijų iškart patenka į Europos taurę. LKL vadovai turi siekti visais įmanomais būdais, kad šios pozicijos neprarastų. Logiškai mąstant, jei "Lietuvos rytui" naujoje lygoje galios B licenzija, tai ir trečiai Lietuvos komandai ji turi galioti. LKL vadai turi užsiimti rimtomis derybomis tiek su ULEB tiek su VTB organizacijų vadovais. Jei iš tikrųjų nuo kito sezono pradės gyvuoti nauja lyga – siekti, kad trečia ir ketvirta LKL komandos dalyvautų jame. Negi nebūtų įdomu,jei į Šiaulius atvažiuotų CSKA ar į Prienus "Chimki". O kas galvoja, kad šie klubai būtų patrankų mėsa, pasižiūrėkit į šiemetinius klubus: "Kalev", "Budivelnik", ČEZ, VEF. Tai klubai prieš kuriuos trečia ir ketvirta Lietuvos komandos gali laimėti. "Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbintas Prienų "Rūdupio" treneris V. Šeškus teigė, kad su klubo vadovais svarstytų galimybę žaisti tokiose varžybose. Aišku, ir biudžetai turėtų didėti. Tuo būdu į Eurolygą per VTB varžybas galės patekti ne tik "Lietuvos rytas", bet ir aukštesnę vietą užėmęs kitas Lietuvos klubas.

Krepsinis.net skaitytojas Arnas Pocius.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.