Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (6–10 vietos)
(28)
Krepsinis.net šeštus metus paeiliui pristato geriausių Lietuvos krepšininkų reitingą.
Portalo žurnalistai sudarė savo penkiasdešimtukus, kuriuose žaidėjai vertinti pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, mažiau dėmesio skiriant praeities pasiekimams ar ateities perspektyvoms. Individualiems pasirodymams suteikta daugiau svorio nei komandiniams rezultatams, bet visais atvejais stengtąsi atsižvelgti į kontekstą.
Už pirmąją vietą žaidėjui skirti 50 taškų, už antrąją – 49, už trečiąją – 48 ir t.t. Susumavus visus rezultatus ir keliems krepšininkams surinkus tiek pat taškų, aukštesnė vieta rikiuotėje atitenka aukščiausią vietą individualiame sąraše gavusiam atletui.
Žaidėjai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.
10. (6) Rokas Giedraitis (Belgrado „Crvena Zvezda“)
Statistika Adrijos lygoje: 17 minučių, 6,7 taško (39 proc. trit.), 2,8 atk. kam., 0,9 rez. perd., 7,2 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 16 minučių, 4,8 taško (35 proc. trit.), 2 atk. kam., 0,8 rez. perd., 5 naud. bal.
Dešimtoji R.Giedraičio vieta – žemiausia per šešerius reitingo sudarymo metus ir tai stebinti neturėtų. Visus šešis pastaruosius sezonus lietuvis žaidė Eurolygoje ir šis jo pasirodymas yra ženkliai slogiausias, taip ir neradus stabilios vietos „Crvena Zvezda“ rotacijoje. R.Giedraitis tik du mačus pradėjo starto penkete, o kituose mačuose jo minutės atrodė itin priklausomos nuo to, ar jam sukris pirmieji metimai.
Vis dėlto keletą kartų Tauragėje gimusiam atletui driokstelėti pavyko – reguliariojo sezono pabaigoje jis sumetė 20 taškų į Pirėjo „Olympiacos“ krepšį (6/7 tritaškių), Belgrado klubui stumdantis dėl vietos įkrintamosiose išsiskyrė gera kova dėl kamuolių, o įkrintamųjų mače prieš Miuncheno „Bayern“ viršijo savo vidurkį, per 23 minutes sumesdamas 7 taškus, nors serbai ir krito pratęsime.
Dažniau iššauti R.Giedraičiui pavykdavo Adrijos lygoje, kur tritaškiai liejosi laisviau, o pusfinalyje prieš Podgoricos „Budučnost“ lietuvis pakėlė savo vidurkį iki 8 taškų, nors „Crvena Zvezda“ netikėtai neperkopė juodkalniečių barjero.
Apskritai lietuvio produktyvumas puolime nepatyrė didelio smuktelėjimo, o išlaikyti ritmą neturint stabilių minučių nėra lengva – Ioannis Sfairopoulos tiesiog dažniau rėmėsi kitais žaidėjais, nors tai ir nepadėjo įgyvendinti klubo iškeltų tikslų.
Po šešių sezonų Eurolygoje R.Giedraitis palieka turnyrą ir jau pasirašė sutartį su Tenerifės „La Laguna“ klubu, kuris varžosi FIBA Čempionų lygoje. Šis klubas mėgsta patyrusius žaidėjus, tad rugpjūtį 33-ąjį gimtadienį švęsiantis lietuvis turėtų jame puikiai pritapti, o laisvas ir greitas ispaniškas krepšinis taip pat atitinka jo pomėgius. Reikia tikėtis, kad po slogesnio sezono sukauptą sportinį pyktį jis išlies rinktinėje, kurioje dar nesutiko tokio sau palankaus trenerio kaip Rimas Kurtinaitis.
9. (7) Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 21 minutė, 7 taškai (31 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 2,2 rez. perd., 9,6 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 22 minutės, 6,6 taško (39 proc. trit.), 2,9 atk. kam., 1,8 rez. perd., 8,2 naud. bal.
Kaip ir R.Giedraitis, šis auksinės kartos atstovas smuktelėjo į žemiausią savo poziciją per šešerius reitingo metus. Vis dėlto kitaip nei R.Giedraitis, Žalgirio“ kapitonas nė karto neprasibrovė į geriausiųjų ketvertą, o ir penketuką pateko tik 2023-aisiais, tad išlieka vienu stabiliausių ne NBA žaidžiančių lietuvių, o tai atspindi ir jo pasirodymus aikštėje.
Eurolygoje savo vidurkius žalgirietis išlaikė tik triskart peržengęs 12 taškų ribą – jam driokstelėti pavyko prieš Tel Avivo „Maccabi“ (14 taškų, 3/6 tritaškių), Miuncheno „Bayern“ (15 taškų, 6 atk. kam.) ir Bolonijos „Virtus“ (16 taškų). Ant parketo jis išbėgo visuose 34-iuose sezono mačuose ir tik kartą aikštelę paliko be taškų, nors atakų užbaigimas net nėra pagrindinis jo darbas. Gerai dėl kamuolių kovojantis, gynybą išmanantis ir ryšininku tarp trenerio bei žaidėjų esantis kapitonas nusipelnė stabilių minučių Eurolygoje.
Lietuvių liaudies folkloru jau tapo juokai apie nematomą E.Ulanovo darbą, kuris neatsispindi statistikos protokole. Nors dažname anekdote yra dalis tiesos, kaunietis vis tiek tapo antru naudingiausiu žalgiriečiu Eurolygoje, efektyvumu nusileisdamas tik Sylvainui Francisco (neįskaičiuojant sezono komandoje nebaigusio Lonnie Walkerio).
Tuo tarpu vietiniame fronte puolėjui prasčiau krito tritaškiai, bet ir šis ginklas iššovė svarbiausiais momentais. Trečiajame finalo serijos mače jis sumetė 4 tritaškius iš 5, o serijoje prieš „Rytą“ savo vidurkius pakėlė iki 29 minučių, 9,8 taško, 3,4 atkovoto kamuolio ir 13 naudingumo balų, tapdamas vienu pagrindinių titulo kalvių. 10 taškų ir 16 naudingumo balų jis surinko Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finale.
„Žalgiryje“ liekantis kapitonas per sezoną atlaikė didelį krūvį – Kauno klubas poilsio jam rado tik viename mače, o likusius 83 jis praleido aikštelėje, tad surengė daugiau pasirodymą nei daugelis NBA žaidėjų. 33-ejų puolėjo rinktinėje nepamatysime, vis sunkiau to tikėtis ir ateityje. Vasarą veteranas paskirs pasiruošimui sezonui, kuriame „Žalgirio“ šturvalą perims jį puikiai pažįstantis ir progų negailėsiantis Tomas Masiulis.
8. (4) Donatas Motiejūnas (Monako „AS Monaco“)
Statistika Prancūzijoje: 14 minučių, 5,2 taško (23 proc. trit.), 2,6 atk. kam., 1,5 rez. perd., 5 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 15 minučių, 6,4 taško (47 proc. trit.), 3,1 atk. kam., 0,9 rez. perd., 7,5 naud. bal.
Dar vienas dešimtuko veteranas, kuris reitinge smuktelėjo, nors šis aukštaūgis jau žino, ką reiškia dingti iš vertintojų akiračio. 2021-aisiais po sezono Kinijoje D.Motiejūnas buvo nugarmėjęs į 11-ąją vietą, tačiau sugebėjo solidžiam žygiui grįžti į Eurolygą – Monake jis praleido keturis pastaruosius sezonus ir tapo vienu stabiliausių legionieriaus duoną valgančių lietuvių.
„AS Monaco“ gretose kaunietis turėjo aiškų vaidmenį – į aikštę jis žengdavo trumpoms, bet itin aktyvioms atkarpoms, kuriose dažnai gaudavo kamuolį ir užbaigdavo atakas iš įvairių distancijų, dažniausiai naudodamas nušlifuotą savo puskablį. Komandos strategu tapus Vasiliui Spanouliui, D.Motiejūno minutės sutrumpėjo, bet jis vis tiek pradėjo 24 Eurolygos mačus starto penkete. Deja, vėliau visiškai iškrito iš rikiuotės ir komandai žygiuojant iki finalo, atkrintamosiose ant parketo nepasirodė.
Vis mažiau laiko lietuviui V.Spanoulis rasdavo ir Prancūzijos pirmenybėse, kur paskutinį savo mačą D.Motiejūnas sužaidė gegužės 13-ąją. Visus dvylika atkrintamųjų mačų jis taip pat stebėjo iš šalies, tik simboliškai prisidėdamas prie dar vieno vicečempiono titulo.
D.Motiejūnas dar turi kontraktą su Monako klubu, tačiau sunku įsivaizduoti, kad liktų komandoje, kurioje visiškai neatitinka trenerio vizijos. Į puolimą orientuotas ir aikštę išplėsti galintis aukštaūgis dar praverstų didelei daliai Eurolygos ekipų, nors laisvų vietų komandų rotacijose sparčiai mažėja, o sutarties su monakiečiais reikalai neatrodo lengvai išsprendžiami.
Tuo pačiu, jis yra dar vienas iš ryškiausių šalies veidų, kurio nematysime rinktinėje. Aukštaūgis tapo atpirkimo ožiu dėl skandalingai pasibaigusio pasirodymo olimpinėje atrankoje Puerto Rike ir sunku tikėtis, kad rugsėjį 35-ąjį gimtadienį minėsiantis veteranas dar dairysis į rinktinės pusę, nors palikęs Eurolygą ir praverstų „languose“. Gimtinėje jį pamatyti dar galėtume karjerą baigiant „Žalgiryje“, kuriam meilės neslepia ir pats D.Motiejūnas.
7. (11) Deividas Sirvydis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 20 minučių, 8,6 taško (39 proc. trit.), 3 atk. kam., 1,7 rez. perd., 7,7 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 17 minučių, 8,4 taško (39 proc. trit.), 2,6 atk. kam., 0,8 rez. perd., 7 naud. bal.
Prieš sezoną netrūko diskusijų, kas taps rezultatyviausiu „Žalgirio“ lietuviu. Eurolygoje tik debiutuosiantis D.Sirvydis tuomet atrodė kaip drąsus pasirinkimas, bet būtent jis išsikovojo šį titulą, aplenkdamas gerokai labiau patyrusius tautiečius, tuo pačiu pakildimas ir į rekordines reitingo aukštumas. Kartų kaita vyksta gana natūraliai ir smagu dešimtuke matyti antrąjį 2000-aisiais gimusį talentą.
Jaunų lietuvių debiutai Eurolygoje dažnai nebūna sklandūs, bet pasitikėjimo nestokojantis vilnietis paneigė šią taisyklę – pirmajame savo mače jis sumetė du tritaškius į Barselonos „Barcelona“ krepšį, o jau antrajame atseikėjo 17 taškų Pirėjo klubui. Vėliau ši riba pasiekta ne kartą, o asmeninis rekordas fiksuotas sumetant 19 taškų prieš Atėnų „Panathinaikos“ (5/8 tritaškių, 7 atk. kam.). Drąsiai atakuojantis lietuvis tapo vienu pagrindinių Andrea Trinchieri ginklų, nors svyravimų taip pat neišvengė.
Itin panašūs D.Sirvydžio skaičiai buvo ir vietiniame fronte, įrodantys, kad jo pasirodymai menkai priklauso nuo sustabdyti bandančių varžovų. Kritiniu tapusiame antrame finalo serijos mače jis buvusiai komandai atseikėjo 20 taškų (5/6 tritaškių), nors vėliau žygį užbaigė blankiau ir į finalo serijos MVP nepretendavo.
Džiugu, kad užtikrintą atakavimą iš tolimų distancijų jis sugebėjo perkelti į aukštesnį lygį, bet D.Sirvydžio žaidime išlieka daug taisytinų aspektų. 204 cm ūgio ilgarankis turi duomenis gerai darbuotis gynyboje, bet joje išlieka pažeidžiamas, nes puolime atlieka gynėjo funkcijas, o gynyboje prieš šios pozicijos oponentus nespėja. Užtikrintumo stokoja ir jo driblingas, dažnai neišvengiant apmaudžių klaidų, nors šį sezoną jau matėme žaidimo organizavimo užuomazgų.
D.Sirvydis turi potencialo ateityje sudominti Eurolygos grandus, nes nėra daug tokių duomenų 25-erių europiečių, kurie taip sklandžiai įsilieja į stipriausią žemyno turnyrą, bet bent artimiausią sezoną jis praleis „Žalgiryje“. Bus įdomu stebėti, kokį vaidmenį jis gaus rinktinėje – 2023-ųjų Pasaulio taurėje ir 2024-ųjų olimpinėje atrankoje jis jau prasimušė į dvyliktuką, bet atliko epizodinius vaidmenis, o šįkart jau atvyksta kaip kitokio statuso žaidėjas.
6. (9) Ignas Brazdeikis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 20 minučių, 10,3 taško (41 proc. trit.), 3,1 atk. kam., 1,8 rez. perd., 10,4 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 18 minučių, 8,2 taško (24 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 1,4 rez. perd., 7,6 naud. bal.
Sezono pradžioje I.Brazdeikis krito iš A.Trinchieri rotacijos ir tuomet nebuvo panašu, kad stebime šešto geriausio lietuvio pasirodymą. Vis dėlto ilgainiui jis išsikovojo trenerio pasitikėjimą, susigrąžino minutes ir tapo vienu „Žalgirio“ lyderių bei pagrindiniu Sylvaino Francisco ginklanešiu, kalant LKL titulą, tuo pačiu pakylant į asmeniškai rekordines reitingo aukštumas.
Eurolygoje I.Brazdeikis prisistatė atseikėdamas 17 taškų Barselonos klubui, bet vėliau krito į duobę, atsidurdamas ir neregistruotų žaidėjų zonoje. Vis dėlto sulaukęs kelių šansų jis užsikabino, driokstelėjo 21 taško pasirodymu prieš Berlyno ALBA, o per septynis paskutinius Eurolygos turus tik kartą aikštę paliko be dviženklio rezultatyvumo, net ir prasčiausiame mače prieš Belgrado „Partizan“ pridėdamas 8 taškus ir 5 rezultatyvius perdavimus.
Panašią kreivę jis nubrėžė ir vietiniame fronte, spalį prieš „Rytą“ surinkdamas „minus 6“ naudingumo balus, bet vėliau sugebėjęs pasitaisyti. Finalo serijoje jis jau tapo sunkiai stabdoma jėga, stebuklingai laimėtame ketvirtajame mače suversdamas 26 taškus, o per penkis susitikimus fiksuodamas 15,2 taško vidurkį. Panašius skaičius jis fiksavo visose atkrintamosiose, 12–16 taškų įnešdamas ketvirtfinalių ir pusfinalių mačuose.
I.Brazdeikis išlieka geriausiai savo metimus susikuriančiu lietuviu šiapus Atlanto – tvirtai sudėtas, bet mobilus lietuvis gali tiek taranuoti baudos aikštelę, tiek atakuoti iš tolimesnių nuotolių. Jei LKL išvystytą 41 procento tritaškių taiklumą jis perkeltų ir į Eurolygą, rezultatyviausio lietuvio lenktynėse turėtų aplenkti D.Sirvydį.
„Žalgiriui“ į gynėją liniją pridėjus Nigelo Williamso-Gosso ir Maodo Lo talentus, I.Brazdeikis turėtų sulaukti gerokai mažiau gynybos dėmesio ir tuo pasinaudoti. Itin skaudu, kad šio vyruko nebus rinktinėje, į kurios sąrašus jis įtrauktas net ir po šviežiai atliktos čiurnos operacijos. Nesunku suprasti, kodėl R.Kurtinaitis taip norėjo šio vyruko – 26-erių atletas Europos čempionate būtų užtikrintas starto penketo žaidėjas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.