Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (21–25 vietos)
(14)
Krepsinis.net penktus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Portalo žurnalistai bei šalies žaidėjai ir treneriai surikiavo savo nuomone pajėgiausius krepšininkus, o bendras rezultatas pateikiamas jūsų teismui.
Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, mažiau dėmesio skiriant jų praeities pasiekimams ar ateities perspektyvoms. Taip pat daugiau svorio suteikta individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.
Krepšininkai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.
25. (44) Laurynas Beliauskas (Salonikų PAOK/Didžiojo Lenkijos Ostrovo „Arged Stal“)
Statistika Graikijoje: 23 minutės, 8,6 taško (37 proc. trit.), 2,8 atk. kam., 0,7 rez. perd., 8,6 naud. bal.
Statistika Lenkijoje: 28 minutės, 14,9 taško (44 proc. trit.), 3 atk. kam., 4 rez. perd., 14,1 naud. bal.
Statstika FIBA Čempionų lygoje: 23 minutės, 9,1 taško (43 proc. trit.), 2,6 atk. kam., 1 rez. perd., 9 naud. bal.
L.Beliauskas yra didžiausią šuolį reitinge atlikęs žaidėjas – per metus gynėjas palypėjo net per devyniolika vietų. Jau pernai jis rinko solidžius skaičius Vokietijoje, tačiau šešėlį tuomet metė abejotinas Frankfurto ekipos pajėgumas („SkyLiners“ iškrito į žemesnį divizioną). Vasarą aplinką pakeitęs lietuvis savo sugebėjimus įrodinėjo dar keliuose frontuose ir gerokai sumažino juo abejojančių žmonių gretas.
Karjeros pradžioje kamuolio įžaidinėjimą su geru pataikymu derinti bandęs L.Beliauskas ryškiai sužibėjo pasirinkęs išreikšto metiko vaidmenį. Po etapo PAOK gretose persikėlęs į „Arged Stal“ jis šaudė neužsikirsdamas, Lenkijoje prisistatė 25 taškų pasirodymu ir vėliau nė vieno mačo nepaliko be taiklaus tolimo metimo. Tritaškius iš įvairių padėčių jis laidė ne tik Graikijoje, Lenkijoje ar FIBA Čempionų lygoje, bet ir rezervinėje Lietuvos rinktinėje, kurioje tapo vienu ryškiausių veidų.
Nuo 2020-ųjų užsienyje žaidęs gynėjas grįžta į Lietuvą, kur sukirto rankomis su Utenos „Uniclub Casino – Juventus“. Šis sandoris kiek nustebino bei pasirodė naudingesnis klubui, nei užsienyje solidžių pinigų ieškoti galėjusiam L.Beliauskui. Vis dėlto 27-erių lietuviui tai toli gražu nėra paskutinė galimybė kilti į dar aukštesnį lygį, o save puikiai parodyti jis galėtų, jei Utenos klubui pavyktų įveikti FIBA Čempionų lygos atranką.
24. (34) Arnas Velička (Vilniaus „Rytas“)
Statistika LKL: 20 minučių, 8 taškai (34 proc. trit.), 2,2 atk. kam., 4,4 rez. perd., 10,7 naud. bal.
Statistika FIBA Čempionų lygoje: 21 minutė, 7,5 taško (39 proc. trit.), 2,6 atk. kam., 3,9 rez. perd., 9,1 naud. bal.
Visą penkmetį už trisdešimtuko ribos sukęsis A.Velička šį įššūkį įveikė tik atvykęs į Vilniaus klubą. Šviežiai iškeptas Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionas per savo karjerą jau spėjo išmaišyti Ispaniją, Estiją, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją, o ankstyvas virtimas legionieriumi ir plikai skusta galva dažnai leidžia pamiršti, kad jam tik 24-eri ir įžaidėjo žaidimo kreivė dar tik kyla į viršų.
A.Velička yra aukštas įžaidėjas, derinantis gerus fizinius ir atletinius duomenis su atakų organizavimu bei gerėjančiu pataikymu iš toli. Giedrius Žibėnas teisingai teigė, kad Lietuvoje nėra įžaidėjų, kurie tarp savo įgūdžių gali pasigirti lanko saugojimu, tačiau „Ryto“ atakų organizatorius tokią savybę turi. Strategas džiaugėsi ir tuo, kad A.Velička yra lengvai treniruojamas bei gerai informaciją sugeriantis atletas, o jis pats atsidėkojo didžiąją sezono dalį laimėdamas konkurencinę kovą dėl pagrindinio įžaidėjo pozicijos prieš R.J.Cole’ą. Nerimo kelia tik tai, kad lietuvis visiškai išnyko finalo serijoje prieš Kauno „Žalgirį“, nė viename iš mačų aikštėje neišsilaikydamas ilgiau nei aštuonias minutes. Apmaudu, kad dėl finalo kovų jis nespėjo prisijungti prie rezervinės rinktinės, kurios sąrašuose buvo.
Bus įdomu stebėti, ar bus aktyvuotas „pliusas“, kuris kitam sezonui sieja „Rytą“ ir A.Veličką. Gynėjas tarsi ir atitinka komandos lygį, tačiau Vilniaus ekipa jau pasipildė Ignu Sargiūnu ir Martynu Paliukėno, tad lietuvių trūkumo tarsi ir nejaučia. Net jei ir išvyktų, A.Velička turėtų nesunkiai rasti vietą pajėgiame klube.
23. (27) Osvaldas Olisevičius (Trevizo „Nutribullet“)
Statistika Italijoje: 31 minutė, 15,7 taško (40 proc. trit.), 5,6 atk. kam., 3 rez. perd., 15,4 naud. bal.
O.Olisevičius trečius metus paeiliui tarp trisdešimties geriausių Lietuvos krepšininkų. Po sudėtingos traumos atsitiesęs puolėjas turėjo galiojantį kontraktą su Emilijos Redžo ekipa, tačiau šis nusprendė lietuvį pastumti į šoną. Šis žingsnis pasirodė neteisingas – į Trevizą persikėlęs puolėjas žibėjo lygiai taip ryškiai, gausiai rinkdamas taškus bei nedemonstruodamas jokių traumos padarinių.
Osvaldas Olisevicius ha rinnovato con il @treviso_basket: una delle sue migliori prestazioni dell'ultima stagione è arrivata nella vittoria sul campo di Cremona 👊
— Lega Basket Serie A (@LegaBasketA) June 22, 2024
1️⃣1️⃣^ giornata: 25 punti, 7 rimbalzi per 25 di valutazione 🏀#LBAMercato #TuttoUnAltroSport pic.twitter.com/VX7cwW7qY4
Naujame klube lietuvis prisistatė devyniais dviženkliais pasirodymais paeiliui, prieš šio įpročio grįždamas ir tada, kai reikėjo labiausiai. Paskutinius keturis turus „Nutribullet“ kovojo dėl išlikimo aukščiausiame divizione, o O.Olisevičius šiuose mačuose rinko 19,5 taško, tritaškius versdamas 59 procentų taiklumu (13/22). Būtent metimas iš toli liko skaudžiausiai baudžiančiu o ginklu, nors dėl tvirto sudėjimo jis gali pasiūlyti ir gerą kovą dėl kamuolių bei turi solidžius komandinio žaidimo pagrindus. Jis pelnytai tapo viena kertinių figūrų „langų“ rinktinėje, nors į pagrindinį dvyliktuką ir nepretenduoja.
Pasibaigus sezonui jis jau spėjo pratęsti sutartį su Trevizo klubu – pažįstama aplinka ir malonus Italijos klimatas atrodo kaip ideali aplinka 31-erių puolėjui. Apmaudu, kad lietuviškoje komandoje jo nematėme jau nuo 2020-ųjų – galima tik įsivaizduoti, kokį produktyvumą puolime jis demonstruotų nacionalinėse pirmenybėse.
22. (19) Margiris Normantas (Vilniaus „Rytas“)
Statistika LKL: 22 minutės, 12,1 taško (38 proc. trit.), 2,7 atk. kam., 2,9 rez. perd., 11,7 naud. bal.
Statistika FIBA Čempionų lygoje: 25 minutės, 11 taškų (30 proc. trit.), 2,5 atk. kam., 4,4 rez. perd., 11,3 naud. bal.
M.Normantas reitinge prarado kelias pozicijas, bet susigrąžino „Betsafe-LKL“ čempiono titulą – tokį sandorį priimtų bet kuris žaidėjas. Gynėjas ir toliau sėkmingai atliko „Ryto“ kapitono pareigas, iššaudamas, kai komandai to reikėjo labiausiai. Atkrintamosios jam nesiklostė idealiai, tačiau antrajame finalo serijos mače prieš Kauno „Žalgirį“ jis driokstelėjo 26 taškų pasirodymu, čempioniškame mače pridėdamas 9 taškus ir 6 rezultatyvius perdavimus.
Pasibaigusiame sezone 27-erių gynėjas savo žaidimo stiliaus nepakeitė. Jis išliko tikru darbininku gynyboje, kurio gali aktyviai spausti įvairaus pobūdžio varžovus, kartais uždusindamas juos dar iki vidurio linijos. Užsispyrimo jis nestokoja ir puolime, kuriame savo žaidimą grindžia ties perimetru nei nestokoja pasitikėjimo savimi net ir prametęs kelis metimus. Per tris pirmuosius FIBA Čempionų lygos mačus jis prametė dvylika tritaškių paeiliui, tačiau iki trumpo sezono pabaigos vis tiek spėjo pakelti savo taiklumų iki padorios ribos, retu šviesuliu tapdamas ir įkrintamųjų serijoje, startuodamas 20 taškų pasirodymu prieš Atėnų „Peristeri“ pralaimėtame mače.
Kietakaktis gynėjas priartėjo prie nacionalinės rinktinės dvyliktuko, Lietuvai jau atstovavęs pernykštėje Pasaulio taurėje. Vis dėlto šiemet rinktinės sąrašuose jo nematome dėl traumos, su kuria jis ir baigė sezoną, nors į rikiuotę grįžus visiems Eurolygos lietuviams, jo netektis ir nėra itin jaučiama. M.Normantas dar nėra ramus dėl kito sezono rungtyniavimo „Ryte“ (jo sutartyje numatytas „pliusas“) ir turės laiko apmąstyti – likti gimtojo miesto klube ar išbandyti save kitokioje aplinkoje.
21. (11) Artūras Gudaitis (Tokijo „Alvark“)
Statistika Japonijoje: 22 minutės, 10,5 taško, 6,2 atk. kam., 1 rez. perd., 13,7 naud. bal.
A.Gudaitis patyrė didžiausią smuktelėjimą tarp pirmojo trisdešimtuko žaidėjų, nors tai stebinti ir neturėtų. Aukštaūgis paliko Eurolygą ir persikėlimą į elitui nepriskiriamas Japonijos pirmenybes, kuriose taip pat nerinko dominuojančios statistikos. Solidūs pinigai ir puikiai pažįstamas treneris (Dainius Adomaitis) suviliojo jį žaisti iš pirmo žvilgsnio ne pačioje tinkamiausioje lygoje, kuri žinoma dėl itin aukšto tempo krepšinio.
Klaipėdietis išliko senamadišku vidurio puolėju, neatakuojančiu iš toli ir stringančiu prie baudų metimo linijos (58 procentų tikslumas), o žaidimą baudos aikštelėje grįsdamas ūgiu, jėga ir apgaulingais judesiais. Daugelis Japonijos klubų priekinę liniją užpildo legionieriais, tad lietuviui netrūko pajėgių varžovų, apie tai jis užsiminė ir „Penkto kėlinio“ tinklalaidėje. Vis dėlto žaidimas egzotiškoje lygoje ir pajėgių vidurio puolėjų perteklius išstūmė jį už rinktinės sąrašo ribų, kur konkuruoti su Domantu Saboniu, Jonu Valančiūnu, Donatu Motiejūnu ar Laurynu Biručiu yra tiesiog per sunku.
Aukštaūgio kontrakte su Tokijo „Alvark“ yra numatytas „pliusas“ ir sunku rasti priežasčių, kodėl šis bendradarbiavimas turėtų baigtis. Lietuvių gretos šiame klube jau pagausėjo, prie D.Adomaičio štabo prisijungus Evaldui Beržininkaičiui, piniginės šios šalies klubų galimybės tik auga, Tokijo ekipa yra tarp lygos favoričių, o pats A.Gudaitis išlieka solidžiu pasirinkimu ieškant aukštaūgio Europoje. Lietuvių stovyklėlei „Alvark“ gretose belieka palinkėti titulo.
„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui
Norėdami komentuoti prisijunkite.