Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (11–15 vietos)
(20)
Krepsinis.net šeštus metus paeiliui pristato geriausių Lietuvos krepšininkų reitingą.
Portalo žurnalistai sudarė savo penkiasdešimtukus, kuriuose žaidėjai vertinti pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, mažiau dėmesio skiriant praeities pasiekimams ar ateities perspektyvoms. Individualiems pasirodymams suteikta daugiau svorio nei komandiniams rezultatams, bet visais atvejais stengtąsi atsižvelgti į kontekstą.
Už pirmąją vietą žaidėjui skirti 50 taškų, už antrąją – 49, už trečiąją – 48 ir t.t. Susumavus visus rezultatus ir keliems krepšininkams surinkus tiek pat taškų, aukštesnė vieta rikiuotėje atitenka aukščiausią vietą individualiame sąraše gavusiam atletui.
Žaidėjai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.
15. (14) Ąžuolas Tubelis (Vilniaus „Rytas“)
Statistika LKL: 23 minutės, 12,7 taško (36 proc. trit.), 6 atk. kam., 1 rez. perd., 14,4 naud. bal.
Statistika FIBA Čempionų lygoje: 26 minutės, 9,9 taško (20 proc. trit.), 6,1 atk. kam., 1,6 rez. perd., 10,3 naud. bal.
Tiek Ignas Sargiūnas, tiek Ąžuolas Tubelis reitinge išgyveno smuktelėjimą – abu lietuviai ankstesnį sezoną žibėjo Klaipėdos „Neptūne“, o Vilniuje turėtų taikytis su naujais vaidmenimis. Jei I.Sargiūnas daugiau laiko praleisdavo ant suolo nei aikštėje, tai Ą.Tubeliui pavyko daugelį mačų pradėti starto penkete ir nestokoti erdvės saviraiškai. Vis dėlto perėjimas į Kauno klubą sufleruoja, kad aukštaūgis sostinėje nebuvo viskuo patenkintas ir tai iš dalies yra pagrįsta.
„Ryto“ priekinė linija buvo sudaryta iš būrio vyrukų, kurie geriausiai jaučiasi vidurio puolėjo pozicijoje, vienas iš jų buvo ir Ą.Tubelis, kuriam gan daug laiko teko praleisti ties perimetru. Jo pataikymas iš toli nė viename fronte nebuvo stabilus, bet LKL pavyko išlaikyti solidžius procentus, o štai tarptautinėje arenoje tikslą pasiekdavo vos kas penktas tolimas metimas ir tai išlieka tobulintinu jo žaidimo aspektu. Vis dėlto vilnietis išlieka atletiškiausiu Lietuvos aukštaūgiu nuo Roberto Javtoko laikų, nuolat besitaikančiu pakibti ant lanko ar skusti į greitas atakas. Jis tvirtai užbaigia atakas arti krepšio, o gynyboje yra pakankamai mobilus, kad galėtų darbuotis ir su kitų pozicijų žaidėjais.
23-ejų aukštaūgis per sezoną „Ryte“ gal ir nepademonstravo ryškaus progreso, bet sugebėjo žengti karjeros žingsnį į priekį, papildydamas „Žalgirį“. Jei ne visų prisimenamos praeities klaidos, tai atrodytų kaip visiškai logiškas žingsnis tokį lygį pasiekusiam vietiniam jaunuoliui. Kartais aukštaūgis nejaučia rungtynių ritmo ir stokoja emocijų aikštėje, tačiau pilnutėlė „Žalgirio“ arena turėtų prisidėti sprendžiant šiuos trūkumus.
14. (18) Dovydas Giedraitis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 21 minutė, 5,9 taško (34 proc. trit.), 1,6 atk. kam., 2,5 rez. perd., 6,6 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 24 minutės, 5,8 taško (39 proc. trit.), 1,8 atk. kam., 1,9 rez. perd., 4,5 naud. bal.
Po slogios sezono pabaigos D.Giedraičio kilstelėjimas reitinge atrodo keliantis klausimų, itin negatyviai nuteikė ir „minus 7“ naudingumo balų pasirodymas LKL finalo serijos starte. Vis dėlto vertiname visą sezoną, kurį gynėjas pradėjo sklandžiai, kovoje dėl Eurolygos minučių visiškai nukonkuravo Luką Lekavičių bei priminė apie savo įgūdžius, kuriuos jau buvo tekę primiršti.
Jaunimo lygmenyje jis buvo daug laiko su kamuoliu praleidžiantis atakų organizatorius – 19-mečių Pasaulio taurėje žaidė dar prieš 17-ąjį savo gimtadienį ir prieš gerokai vyresnius oponentus skirstė 3,9 rezultatyvaus perdavimo. Tuo tarpu vyrų krepšinyje jis tapo vadovėliniu gynybos specialistu, kuriam atakų užbaigimas patikimas rečiau. Vis dėlto Bolonijoje jis suvertė 15 taškų, Milane užkūrė fantastišką sugrįžimą rinkdamas 21 tašką ir 4 rezultatyvius perdavimus, kitame ture 13 taškų atseikėjo Tel Avivo „Maccabi“ ekipai. Vėliau šie driokstelėjimai nepasikartojo, bet D.Giedraičiui pavyko pasiųsti žinutę, kad laisvo jo palikti negalima.
Dėl tolimesnio 24-erių gynėjų progreso klausimų kelia kuklūs fiziniai ir atletiniai duomenys bei dažnokai užklumpančios traumos, bet jis pasižymi užtikrintu metimu iš įvairių distancijų, gera krepšinio supratimu ir išradingais prasiveržimais, tad gali tapti ilgamečiu „Žalgirio“ branduolio žaidėju. Šią vasarą jis turėjo šansą ir prasibrauti į rinktinės dvyliktuką, tačiau planus sumaišė riešo trauma.
13. (12) Laurynas Birutis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 18 minučių, 9,5 taško (75 proc. dvit.), 5 atk. kam., 1 rez. perd., 13,6 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 13 minučių, 5,3 taško (64 proc. dvit.), 2,7 atk. kam., 0,4 rez. perd., 5,4 naud. bal.
L.Birutis išlieka sunkiai vertinamu krepšininku – vietiniame fronte jis yra didelė jėga, vėl tapusia svarbiu faktoriumi finalo serijoje ir išrinkta į simbolinį lygos penketą. Tuo tarpu Eurolygoje išvydome regresą – šį sezoną jau trūko driokstelėjimų, kurie uždirbo jam pianisto pravardę iš Andrea Trinchieri žodyno. Tarptautiniame fronte aukštaūgis vos kartą peržengė 11 taškų ribą, sumesdamas 18 į autsaiderių iš Vilerbano krepšį, nors ir tame susitikime prarado 5 kamuolius.
27-erių žalgirietis išlieka iš toli ir net vidutinio nuotolio neatakuojančiu vidurio puolėjo, o trenerių štabas nusprendė atsisakyti senamadiško jo žaidimo nugara į krepšį, tad L.Biručio vaidmuo puolime tapo itin ribotu. Šiaulietis daugiausiai laiko leido užbaigdamas gynėjų sukurtas atakas ar bandydamas išspausti taškus iš puolime atkovotų kamuolių. Gynyboje jis išlieka pažeidžiamu, jei yra ištraukiamas iš baudos aikštelė, bet arčiau krepšio yra sunkiai įveikiamas. Sena krepšinio tiesa „ūgio neišmokysi“ vėl pasitvirtina – 213 cm vidurio puolėjas itin ilgomis rankomis išlieka itin vertingu saugant lanką. Tuo tarpu vietiniame fronte jis yra produktyvus abejose aikštės pusėse, kovingoje finalo serijoje išlaikęs 11,6 naudingumo balų vidurkį.
Kaip ir D.Giedraitis, L.Birutis veikiausiai nebūtų produktyvus legionierius Eurolygos klube, tačiau turi perspektyvos tapti dešimtmetį „Žalgiryje“ praleidusiu žaidėju. Dėl pajėgių aukštaūgių gausos jis dar nėra apsivilkęs rinktinės marškinėlių didžiuosiuose čempionatuose, bet ši vasara jam gali tapti išskirtine – rinktinės stovykloje jis konkuruoja dėl Jono Valančiūno dublerio vaidmens su Mareku Blaževičiumi.
12. (10) Arnas Butkevičius (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 18 minučių, 4,9 taško (37 proc. trit.), 2,8 atk. kam., 1,6 rez. perd., 7,7 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 22 minutės, 4,5 taško (38 proc. trit.), 3,7 atk. kam., 1,2 rez. perd., 6,5 naud. bal.
A.Butkevičius atrodo kaip agentui itin nepatogus žaidėjas – statistiškai neiššaukiančio puolėjo žaidimą reikia stebėti gyvai ir nuosekliai, kad būtų galima įvertinti visus jo privalumus. Kovingasis gynybos specialistas nuolat atlieka protokole neatsispindinčius darbus, nuolat nerdamas ant „50 prieš 50“ kamuolių, stabdydamas pavojingiausius varžovų puolėjus bei drąsiai užbaigdamas įstrigusias atakas – sudėtingi tritaškiai su atakos ar kėlinio laiko sirena jau tampa jo vizitine kortele.
Daug laiko be kamuolio praleidžiantis klaipėdietis išsiskiria savalaikiais įkirtimais, lipimu ant lentos bei nesavanaudišku žaidimu, dėl komandos aukojant savo kūną ir statistiką. Tuo pačiu jį galima vadinti vienu atsakingiausių žalgiriečių – po skaudžių pralaimėjimų klubo rūbinė žurnalistus dažnai pasitinka beveik tuščia, bet A.Butkevičius visada yra atviras klausimas ir atsakinėja nevyniodamas į vatą. Jis pelnytai išlieka gerbėjų numylėtiniu, nors per visuose frontuose sužaistus 76 mačus dviženklį rezultatyvumą pasiekė vos 7 kartus.
Rimas Kurtinaitis įvardino A.Butkevičių kaip vieną skaudžiausių netekčių ir žaidėją, visada galintį duoti energijos bei nustatyti toną gynyboje. Trauma išėmė jį iš rikiuotės jau LKL finalo serijoje, tačiau kitam sezonui ramiai ruoštis leidžia su „Žalgiriu“ turimas kontraktas. A.Butkevičius per karjerą nėra perkopęs 11 taškų vidurkio LKL, bet po jos bus prisimenamas kaip vienas ryškiausių auksinės 1992-ųjų kartos alumnų.
11. (15) Gytis Radzevičius (Vilniaus „Rytas“)
Statistika LKL: 27 minutės, 12,2 taško (38 proc. trit.), 5,9 atk. kam., 2,3 rez. perd., 17,5 naud. bal.
Statistika FIBA Čempionų lygoje: 32 minutės, 13,1 taško (45 proc. trit.), 7 atk. kam., 1,3 rez. perd., 15 naud. bal.
Kol kas geriausiam karjeros sezonui G.Radzevičius pamatus pasiklojo labai anksti – jau spalio 6-ąją jis suvertė 20 taškų į „Žalgirio“ krepšį ir vėliau nusprendė apsukų nemažinti. Tarptautiniame fronte net aštuoni iš dvylikos mačų pažymėti bent dviem tritaškiais, užfiksuojant net snaiperiams pavydėtiną pataikymą ir tampant Čempionų lygos grupių etapo MVP. Solidu, ypač kaip vėlai iškilusiam ir 23-ejų dar Šakių „Vyčiui“ atstovavusiam puolėjui.
197 cm ūgio atletas išsiskiria galinga kova po krepšiais, kur atletiškumas ir gerai užsiimamos pozicijos leido jam tapti aštuntu geriausiai kamuolius rinkusiu LKL žaidėju, nusileidžiant tik gerokai aukštesniems priekinės linijos atstovams. Pridėjus solidų pataikymą iš toli ir gerą darbą gynyboje, jis tampa universaliu kariu, kurį norėtų turėti daugelis trenerių. Sezoną Čempionų lygoje jis užbaigė dvigubu dubliu prieš Malagos „Unicaja“, o užtikrintumą perkėlė ir į FIBA „langus“, kuriuose žaidė tiek lapkritį, tiek vasarį, per keturis mačus rinkdamas 15 taškų, 7 atkovotus kamuolius ir 16,7 naudingumo balo.
Apmaudu, kad 30-ąjį jubiliejų G.Radzevičius sutiko dar neišbandęs savęs aukščiausiame lygyje – Eurolygos klubų dėmesys šį tarpsezonį vėl nevirto parašu ant kontrakto, šeštam sezonui paeiliui liekant „Ryte“. Rinktinei jis taip pat dar nėra atstovavęs didžiuosiuose turnyruose, bet tai galės pakeisti jau netrukus – puolėjas yra beveik ramus dėl vietos Europos čempionate žaisiančiame dvyliktuke.
Norėdami komentuoti prisijunkite.