G.Gustas: moterų lygą norisi padaryti stiprią ir patrauklią

Kardinalias permainas išgyvenęs Lietuvos moterų krepšinis pasitinka performuotos elitinės lygos startą. Prie galutinio rezultato išgavimo kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir naujai suformuota vadovybe dirbęs lygos direktorius Giedrius Gustas su nekantrumu laukia penktadienį Kaune vyksiančio mačo tarp vietos „Aisčių-LSMU“ ir Klaipėdos „Fortūnos“ komandų, kurios oficialiai paskelbs MultiGyn Moterų lygos gyvavimo pradžią.

„Viskas gerai, viskas tvarkoje, bet yra daug darbo, daug planų ir minčių, žiūrėsime, kaip toliau seksis, – oficialiai lygos svetainei „moterulyga.lt“ sakė G. Gustas. – Apie iššūkius bus galima pakalbėti vėliau, nes dabar vyksta daugiau tokie organizaciniai darbai, kurie nesimato. Kai prasidės čempionatas, transliacijos, tuomet bus galima pasižiūrėti.“

Performuota šalies lyga nuo šiol bus suskirstyta į A ir B divizionus, kuriuose varžysis iš viso 17 komandų. Aukščiausiame divizione kovos penki klubai: „Aistės-LSMU“, „Fortūna“, Šiaulių „Šiauliai-Universitetas“, Ukmergės „Vilkmergė“ ir Vilniaus „Kibirkštis“.

„Džiugina tai, kad komandos šneka apie tai, kuo jos galėtų prisidėti, nes supranta, jog lyga yra nauja, nauja pradžia, naujas startas, – apie komandų susidomėjimą nauju etapu Lietuvos krepšinyje kalbėjo pirmenybių direktorius. – Klausia, kuo galėtų padėti, kad viskas vyktų taip, kaip ir turėtų, net dar sklandžiau ir geriau.“

Mūšis penktadienį Kaune startuos 18 val. Jį tiesiogiai transliuos TV6 kanalas.

– Po praėjusių metų iš Lietuvos krepšinio žemėlapio pasitraukė Marijampolės „Sūduva“ ir čempionės Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“. Kiek realu buvo išsaugoti šias komandas lygoje? – „moterulyga.lt“ paklausė G. Gusto.

– Galiu pasakyti, kad iš savo pusės mes darėme viską: susitikinėjome, žinojome situaciją, kalbėjomės su miestų merais. Jie iš anksčiau jau buvo priėmę tokius sprendimus. Aišku, gaila, kad jie dėl kažkokios ankstesnės patirties nutarė priimti sprendimą nedalyvauti. Mes rodėme viziją ir planus, kaip įsivaizduojame, kad bus geriau. Nežinau, su kuo susijęs (pasitraukimas – aut. past.) – gal su finansais, gal dar su kažkuo. Čia reikėtų klausti paties miesto.

Marijampoliečiai kalbėjo, kad B divizione liks Marijampolės komanda (Marijampolės ŽSM – aut. past.) ir jie nori užsiauginti savo žaidėjas iki A diviziono lygio. Kaip bus dėl Kauno rajono, sunku pasakyti. Turime planus, strategiją, gal ateityje kažkas pavyks.

– Kaip su finansais sekasi tvarkytis kitoms A diviziono komandoms?

– Finansinės komandų situacijos pakomentuoti negalėčiau, bet viskas yra tvarkoje, sezono startas – penktadienį ir visos komandos yra pasiruošusios. Ateityje norisi lygą padaryti stiprią ir patrauklią, kad komandos norėtų žaisti, kad būtų patrauklu lygos ir komandų rėmėjams bei kad jie matytų iš to naudą. Vienas iš tikslų yra, kad nereikėtų įkalbinėti dalyvavimui lygoje, o kad pačios ekipos norėtų burtis ir žaisti.

– Lygos kovas transliuos TV6 kanalas. Kaip pavyko įtikinti televizijos atstovus, jog šis produktas gali būti patrauklus žiūrovams?

– Lyga, komandos, televizija, socialinė erdvė, internetas… Bendromis jėgomis galima pasiekti tikrai gerus rezultatus. Kas yra svarbu, tai mums reikia kelti moterų krepšinio žinomumą ir, be abejo, prie to prisideda moterų krepšinio populiarinimas tarp mergaičių.

– Kurie miestai potencialiai galėtų praplėsti lygos geografiją suburdami komandas?

– Tas pats Panevėžys, Kėdainiai… Miestai, kurie gali ir patys užsiauginti vietines žaidėjas ir, be abejo, kurie turi arenas, kur žaisti.

– Kokį postūmį suteiks bendras Baltijos šalių čempionatas?

– Bendras čempionatas – išeitis, kadangi A divizione turime tik penkias komandas, trys dar prisijungs. Labai svarbu, kad mūsų visos A diviziono komandos įgaus tarptautinės patirties. Ne tik Vilniaus „Kibirkštis“ ar Kauno „Aistės-LSMU“, kurios finansiškai gali dalyvauti tarptautinėse varžybose, bet ir tos, kurios sau negalėtų leisti dalyvauti kažkokiame Europos turnyre. Dabar jos tiesiogiai gaus tarptautinės patirties.

– Kaip apie tarpusavio bendradarbiavimą atsiliepia Latvijos ir Estijos komandos?

– Mato ir pajėgumą, ir naudą. Tą mes parodėme viešai susirinkę spaudos konferencijoje, kai buvo susitikę visų trijų šalių federacijų prezidentai. Viskas buvo apkalbėta ir susitarta. Visos trys šalys tikrai mato potencialą. Tai – pirminis projektas, o sezono pabaigoje bus galima žiūrėti, kas yra gerai, kas yra blogai. Gal tai išaugs ir į didesnį projektą, yra ir didesnių minčių pritraukti daugiau komandų.

Be abejo, atsiremiama į tai, kad jeigu Lietuva, Latvija ir Estija darytų čempionatus atskirai, tai nekiltų komandų pajėgumas, komandų skaičius išliktų visada vienodas ar netgi mažėtų, kaip rodo patirtis. Todėl bendras čempionas yra naudingas visais atžvilgiais.