FIBA Tarpkontinentinė taurė – koks iššūkis ir kokie varžovai laukia „Ryto“?
(27)
Vilniaus „Rytas“ jau šiandien leidžiasi į kelionę – jų laukia išvyka į Kiniją ir pasirodymas FIBA Tarpkontinentinėje taurėje.
Prieš prasidedant turnyrui, Krepsinis.net supažindina skaitytojus, kas gi yra ta Tarpkontinentinė taurė, kokia jos istorija, prasmė ir kokie iššūkiai šiemet laukia vilniečių.
Kas yra Tarpkontinentinė taurė?
Šis turnyras skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, nes buvo įkurtas 1965 metais. Jo idėja buvo paprasta – apjungti stipriausius skirtingų žemynų klubus ir išsiaiškinti, kas iš jų – geriausias.
1965 metais FIBA surengė eksperimentines rungtynes, kuriose dalyvavo tik dvi komandos – Madrido „Real“ ir San Paulo „Corinthians“. Stebėti mačo susirinko 10 tūkst. sirgalių San Paule, o puolimo šou 118:109 laimėjo brazilai. Tai buvo ženklas FIBA, kad skirtingų žemynų dvikova traukia sirgalių susidomėjimą. Po metų turnyre jau dalyvavo keturi klubai.
Verta paminėti tai, kad tuo metu krepšinis dar nebuvo toks globalus ir skirtingų kontinentų akistata buvo gana egzotiška krepšinio rinkoje.
1966-aisiais Tarpkontinentinė taurė žymėjo Raimundo Saportos arenos atidarymą Madride. Beje, būtent R.Saporta yra laikomas vienu iš turnyro iniciatorių. Šventėje dalyvavo tiek pernai metų ekipos, tiek Varezės „Ignis“ iš Italijos, taip pat – Čikagos „Jamaco Saints“. Pernykščiai čempionai buvo eliminuoti dar pusfinalyje, o galiausiai pirmąją tikrą Tarpkontinentinę taurę iškovojo italai.
Skirtingi formatai
Per visą egzistavimo laikotarpį Tarpkontinentinė taurė išgyveno skirtingus etapus ir turėjo skirtingus formatus.
Pavyzdžiui, 1967 m. turnyre dalyvavo jau ne keturios, o penkios ekipos (iš jų trys – Europos), o ir rungtynės vyko net trijuose Italijos miestuose. Penkių komandų modelis išbandytas ir 1969–1970 metais, kol pastaraisiais komandos žaidė nebe po vieną atkrintamųjų kovą, o visos tarpusavyje po vienerias rungtynes.
1972-aisiais formatas buvo kitoks, nes dėl taurės kovojo rinktinės – Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Brazilijos ir NABL. Sunkiai, bet laimėjo amerikiečiai.
Vėliau Tarpkontinentinė taurė plėtėsi dar labiau, vienu metu ji buvo įgavusi Williamo Joneso vardą. Nuo 1974 m. iki 1977 m. dalyvavo jau šeši klubai, pirmais metais įtraukiant dvi Meksikos komandas, o vėliau – jau ir Afrikos klubą.
Formato, kuomet visos komandos susitikdavo su visomis, buvo laikomasi iki 1981 metų.
1985 m. savo dydžiu Tarpkontinentinė taurė pasiekė piką – dalyvavo net dešimt klubų. Į Kataloniją atvyko keturi Europos klubai (Zagrebo „Cibona“, Barselonos „Barcelona“, Romos „Virtus“, Limožo CSP) iš Eurolygos, Pietų Amerikai atstovavo San Paulo „Monte Libano“ ir Buenos Airių „San Andres“, Šiaurės Amerikai – Gvantanamo CB ir „Golden Eagles“ rinktinė iš Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA). Atstovus turėjo ir Mozambikas bei Filipinai. Savaitę vykusią taurę laimėjo katalonai.
Nuo 1987 iki 1996 metų Tarpkontinentinė taurė nebuvo aktyvi, sugrįžo metams (seriją 2:1 laimėjo Atėnų „Panathinaikos“) ir vėl sustojo net iki 2013-ųjų. Tada turnyras grįžo su Eurolygos čempionų (Pirėjo „Olympiacos“) ir FIBA Amerikos lygos nugalėtojų (San Paulo „Pinheiros“) akistata, kurią Brazilijoje laimėjo OLY.
Dvi komandos dėl taurės kovojo iki 2019-ųjų, kai pasipildyta dar dvejomis, o nuo 2023-ųjų dėl taurės kaunasi šeši klubai. Taip yra iki šiol.
Čempionų lygos nugalėtojai – kaip dabar „Rytas“ – dėl taurės varžosi nuo 2017 m.
Let's go back to 1986, when #Zalgiris won World Championship of basketball
— BC Zalgiris Kaunas (@bczalgiris) September 15, 2018
clubs, also known as intercontinental William Jones Cup! 🏆 pic.twitter.com/osbFWCP7xa
Lietuvos klubai
Vilniaus ekipa tampa vos antrąja, kuri atstovauja Lietuvai Tarpkontinentinėje taurėje. Tai 1986-aisiais jau darė Kauno „Žalgiris“, tapęs čempionu.
Turnyre tais metais kovojo aštuonios komandos: keturios iš Pietų Amerikos, dvi – iš Šiaurės ir dvi – Europos. Grupėje „Žalgiris“ nusileido tik argentiniečiams, pusfinalyje triuškino „Cibona“ (104:77), o finale, tempiama Sabo, 84:78 nugalėjo Buenos Airių „Ferro Carril“.
Tuo metu „Žalgiriui“ atstovavo Valdemaras Chomičius, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Arūnas Visockas, Gintaras Krapikas, Robertas Ragauskas, Vytautas Maleras, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas, Arvydas Sabonis, Raimundas Čivilis. Komandą treniravo Vladas Garastas.
Po metų žalgiriečiai atvyko darkart, tačiau liko be pergalių.
Nugalėtojai
Daugiausiai kartų Tarpkontinentinę taurę iškovojo Madrido „Real“ – 5 (1976–1978 m., 1981 m. ir 2015 m.), po tris – Varezės „Openjobmetis“, Akrono „Wingfoots“ (1967–1969 m.), Tenerifės „La Laguna“ (2017 m., 2020 m., 2023 m.), po 2 – Kantu „Pallacanestro“ (1975 m., 1982 m.), Rio de Žaneiro „Flamengo“ (2014 m., 2022 m.), Malagos „Unicaja“ (2024–2025 m.).
Žvelgiant pagal šalis, dominuoja Ispanija (12 titulų), Italija (7), toliau seka Brazilija (4), JAV (4), Graikija (3), po kartą laimėjo Argentinos, Izraelio, Venesuelos, Lietuvos atstovai.
Kas žais šiemet?
Šiemet FIBA Tarpkontinentinėje taurėje žais į dvi grupes suskirstytos šešios komandos. A grupėje žais Čempionų lygos laimėtojas „Rytas“, Šanchajaus „Sharks“ (Kinijos lygos laimėtojai) ir Kigalio „Tigers“ klubas iš Ruandos (Afrikos lygos čempionai).
B grupėje susitiks Buenos Airių „Boca Juniors“ (Amerikos Čempionų lygos laimėtojai), Pekino „Royal Fighters“ (turnyro šeimininkai) ir G lygos rinktinė.
Rugsėjo 22 dieną „Rytas“ susikaus su Ruandos klubu, 23 dieną laukia akistata su kinais. Pusfinaliai numatyti 26 dieną, kova dėl titulo vyks rugsėjo 27 dieną.
Artūras Jomantas neslėpė – „Ryto“ ambicija yra parsivežti titulą į Vilnių.
„Ryto“ varžovai iš Afrikos
Dabar – trumpai apie „Ryto“ oponentus pirmajame turnyro etape. Jei pavyks žengti tolyn, pristatysime ir būsimus.
„Tigers“ komanda – ganėtinai šviežia, įkurta tik 2019 m. Iki šiol užėjus į komandos aprašymą, beje, galima rasti frazę „pusiau profesionalus klubas“, kas turbūt pasako nemažai apie ekipos lygį.
Pirmą savo trofėjų Kigalio ekipa iškovojo Ruandos pirmenybėse 2025 m., o praeitą sezoną debiutavo Afrikos čempionate ir jį laimėjo. Tiesa, Afrikos lygos (BAL) turnyras vyksta kitaip nei mums įprasti tarptautiniai Europos turnyrai. Jis vyksta nuo kovo 27 iki gegužės 31 dienos, o dėl titulo kaunasi 12 klubų.
„Tigers“ praeitą sezoną grupėje įveikė 4 komandas iš 5, atkrintamosiose turėjo visas įtemptas kovas, kol finale 90:88 palaužė Luandos „Petro“ iš Angolos.
Trenerio Henry Mwinukos sudėtyje – vienas geriausių Ruandos krepšininkų Ntore Habimana. Universalus gynėjas 2025 metų FIBA „AfroBasket“ čempionate vidutiniškai pelnė 13,3 taško, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 5,3 kamuolio. Jis net keturis kartus tapo Ruandos lygos čempionu.
Komandą taip pat papildė dar du svarbūs vietiniai žaidėjai. Alexas Mpoyo 2025 metų FIBA „AfroBasket“ atrankoje demonstravo solidų žaidimą – per rungtynes vidutiniškai rinko po 16,7 taško ir atkovojo 5,7 kamuolio. Tuo tarpu Dieudonne Ndizeye solidžiai žaidžia ir po 13 taškų meta 2027 metų pasaulio čempionato Afrikos atrankoje.
Į komandą sugrįžta ir 2026 metų Afrikos lygos sezono MVP Craigas Randallas. Praėjusį sezoną amerikietis Afrikoje buvo sunkiai sustabdomas – vidutiniškai rinko net po 36,1 taško per rungtynes, o balandį surengė karjeros rungtynes ir pelnė 54 taškus.
Dar vienas komandos lyderis – Teafale Lenardas. Praėjusį sezoną „Tigers“ gretose jis vidutiniškai pelnė 19,2 taško, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 2,8 rezultatyvaus perdavimo.
Priekinę liniją sustiprino ir tarptautinės patirties turintis Johnny Hamiltonas. 213 cm ūgio krepšininkas per savo karjerą net tris sezonus vidutiniškai blokavo daugiau nei po du varžovų metimus per rungtynes.
Komandos sudėtyje taip pat bus Tyleris Bey'us, turintis nemažai tarptautinės patirties. 2022–2023 m. ir 2024–2025 m. sezonais jis sėkmingai rungtyniavo Izraelio lygoje, kur atstovavo Nes Zionos „Ironi“ ir Haifos „Hapoel“ klubams.
Priekinėje linijoje jam talkins Jonathanas Galloway'us. Aukštaūgis per savo karjerą rungtyniavo įvairiose pasaulio šalyse – Danijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Kipre, Kosove ir Venesueloje. Dabar jo karjeros kelias nuvedė į Ruandą.
Varžovai iš Kinijos
Jei lietuvių sirgalių reikėtų pasiteirauti, kokias Kinijos komandas yra girdėję, neabejoju, kad didžioji jų dalis minėtų Šanchajaus „Sharks“.
Legendinė komanda, kurioje žaidė Yao Mingas, prieš išvykdamas į NBA, dukart istorijoje tapusi šalies čempione. Mums puikiai pažįstama dėl to, kad čia žaidęs 2019–2020 m. sezone yra ir Donatas Motiejūnas.
„Sharks“ turėjo palaukti net 24 metus, kad vėl laimėtų konkurencingą Kinijos lygą. Praeitą sezoną ji dominavo, namie nepralaimėjusi nė karto – net 21 sykius, taip pat fiksuodama 23 pergalių seriją. Atkrintamąsias „Sharks“ taip pat laimėjo užtikrintai – finale 4:1 eliminuodama Džedziango „Lions“.
Treneris Wei Lu buvo prie komandos vairo, kai ji iškovojo Kinijos čempionės titulą, o FIBA Tarpkontinentinėje taurėje jis ir vėl galės remtis savo pagrindiniu žaidėju. 30-metis Brandonas Goodwinas pradeda trečiąjį sezoną Kinijoje ir antrąjį „Sharks“ komandoje. Pažvelgus į praėjusio sezono statistiką – 15,9 taško ir 7,1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes – gana aišku, kodėl B.Goodwinas lieka tarp komandos vedių. Dar įspūdingiau jis atrodė finale, kai per penkerias finalo serijos rungtynes net tris kartus surinko taškų ir rezultatyvių perdavimų dvigubą dublį, o seriją baigė su 29,2 taško ir 9 rezultatyvių perdavimų vidurkiais.
Kitas gynėjas, į kurį verta atkreipti dėmesį – Hongquanas Li. Jis išsiskiria savo snaiperio sugebėjimais ir finale pataikė net 14 iš 24 tritaškių.
Priekinėje linijoje „Sharks“ remsis Kinijos rinktinės žaidėjais Zhelinu Wangu ir Zhenlinu Zhangu. 32-ejų Zh.Wangas yra 213 cm ūgio krepšininkas, turintis olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų patirties. Geriausias jo pasirodymas 2026 metais buvo lemiamose penktosiose finalo serijos rungtynėse – tuomet jis pelnė 29 taškus, atkovojo 14 kamuolių ir padėjo komandai užsitikrinti čempionės titulą. 27-erių Zh.Zhangas yra nuolatinis Kinijos rinktinės žaidėjas FIBA 2027 metų pasaulio čempionato atrankoje.
Dar viena pavardė, kurią verta įsidėmėti – Tianrongas Li. Klubo legenda jau pradeda šeštąjį sezoną iš eilės „Sharks“ komandoje. Per pastaruosius penkis sezonus keturis kartus jis vidutiniškai pelnė bent po 10,8 taško, įskaitant ir praėjusį sezoną. Tuomet Li rinko po 11,8 taško, o tritaškius metė įspūdingu 58,7 proc. taiklumu – vidutiniškai po keturis bandymus per rungtynes.
Norėdami komentuoti prisijunkite.