Eurolygos menedžerio subtilumai arba perlų žvejyba Pietų jūrų pakrantėse
(6)
Kasmet internetiniai portalai organizuoja įvairius krepšinio turnyrų menedžerius. Tokiu būdu Europos oranžinio kamuolio aistruoliai tampa klubų savininkais ir užverda kova dėl geriausio virtualaus krepšinio vadybininko titulo ir vertingų prizų. Krepšinis.net taip pat yra neabejingas šiai azartiškai, daug diskusijų ir emocijų susilaukiančiai pramogai, todėl nori su savo skaitytojais pasidalinti įžvalgomis, mintimis ir patirtimi.
Pirmoji apžvalgos stotelė – Stambulas, o tiksliau „Fenerbahce Ulker“ klubas. Tai nebus vieno žaidėjo akcentavimas, o dalies komandos neišnaudoti rezervai ir galimybės. Praėjusią vasarą Turkijos ekipos savininkai buvo kaip niekada dosnūs ir plačiai atvėrė pinigines. Viena po kitos, garsios Europos krepšinio pavardės sutiko pasimatuoti geltonai juodus Turkijos sostinės klubo marškinėlius. Be to, prie komandos vairo stojo ilgametis Sienos „Montepaschi“ pergalių „architektas“ Simone Pianigiani. Jeigu, pasibaigus reguliaraus sezono kovoms, reikėtų rinkti labiausiai nuvylusią ekipą, „Fenerbahce Ulker“ tikrai būtų vienas rimčiausių pretendentų. Ne ką sėkmingesnis ir „Top 16“ startas, kur triuškinamu rezultatu pralaimėta Barselonos „Regal Barcelona“ komandai.
Penktadienio mačas prieš varžovus iš Sienos gali tapti tuo atspirties tašku tiek turnyrinės lentelės, tiek psichologinio pasitikėjimo atgavimo prasmėmis. Visų pirmiausia žvilgsnis krypsta į, anot Maskvos srities „Chimki“ stratego Rimo Kurtinaičio, greičiausią šiuo metu rungtyniaujantį krepšininką – Bo McCalebbą. Įžaidėjo kaina menedžerio žaidimuose yra pasiekusi neįtikėtinas žemumas, todėl galimas rezultatas gali labai stipriai nudžiuginti daugelį dalyvių. Sausio 4-osios vakarą B.McCalebbas rungtyniaus prieš savo buvusį klubą. Ne paslaptis, jog labai dažnai būtent prieš „eks“ ekipas žaidėjai jaučia padidintą motyvaciją, užsidegimą ir pasiekia geriausius rezultatus ar net viršija galimybių ribas. Dar vienas faktorius, leidžiantis laukti „senojo“ Bo sugrįžimo – oponentas ant parketo. Nors Bobby Brownas šiemet yra neabejotinas „bankininkų“ komandos puolimo lyderis, tačiau gynyba nėra stiprioji pusė. Todėl, žaidime „vienas prieš vieną“ lygių praktiškai neturinčiam Stambulo legionieriui dar didesni šansai visiems skeptikams ir juo tikintiems įrodyti, kas yra tikrasis B. McCalebbas.
Kitas panašių motyvų vedamas ir sužibėti galintis žaidėjas – Romainas Sato. Tai didžiausią S. Pianigiani pasitikėjimą turintis ekipos narys. Nepaisant to, ar afrikietis nepataikys nė vieno metimo, ar atakuos be klaidų, trenerio pasitikėjimo kreditas praktiškai visuomet siekia 30 ar daugiau minučių žaidybinio laiko. Kuomet pirmosiose „Top 16“ etapo rungtynių metu „mėlynai granatinių“ tvirtovėje beveik visa turkų komanda atrodė lyg iš kitos planetos, R. Sato sužaidė vienas sėkmingiausių sezono rungtynių, tiek pelnydamas, taškus, kovodamas dėl kamuolių, ar asistuodamas komandos draugams. Šiai dienai puikiu fiziniu pasiruošimu ir universalumu pasižyminčio atleto kainos ir potencialo santykis vienareikšmiškai palankus antrojo naudai.
Paskutinis aspektas, kuris neturėtų praslysti pro menedžerių žaidėjų akis – priekinė „Fenerbahce Ulker“ linija. Turkijos verslo magnatai tikrai ne „už gražias akis“ nepagailėjo ne vieno milijono JAV dolerių ir pasikvietė Mike'ą Batiste'ą ir Davidą Anderseną – krepšininkus, kurie buvo renkami į pirmąjį „All Euroleague“ penketą. Vienas iš buvusių Atėnų „Panathinaikos“ simbolių šį sezoną labiausiai įsiminė tik braukdamas ašarą per pagerbimo ceremoniją „OAKA“ arenoje, o universalusis australas neprimena net savo šešėlio.
Antras TOP šešioliktuko turas yra puiki galimybė įnoringiems Turkijos klubo rėmėjams ir gerbėjams įrodyti, jog abu „Fenerbahce Ulker“ „bokštai“ vis dar yra didelė grėsmė kiekvienai senojo žemyno ekipai. Užduotį ypatingai palengvina Sienos klubas, kurio aukštaūgių grandis, greičiausiai, yra silpniausia tarp visų „Top 16“ dalyvių. Grupės etape praktiškai visų ekipų centrai (D. Thompsonas, Sh. Williamsas, Sh, Jamesas, L. Žoričius, R. Mahalbašičius) pasiekė surinktų naudingumo balų rekordus bei gerino įvairius statistinius rodiklius. Atsižvelgiant į rekordiškai nukritusias M. Batiste'o ir D. Anderseno kainas, tikrai galima pagalvoti, kaip išnaudoti šią situaciją, nes didžiosios metų šventės pasibaigė, o tokių dovanų gali ir nebepasitaikyti.
Palikę Stambulo miestą, persikelkime į triukšmingąjį Tel Avivą, kur laukiamas dar vienas galimai sėkmingas pasirodymas. Kuomet pasklido informacija, jog pagrindinis „Maccabi“ ekipos vidurio puolėjas Shawnas James yra traumuotas ir gali nerungtyniauti prieš „Caja Laboral“ klubą, aukštaugių pasirinkimas Nr. 1 – Lioras Eliyahu. Tokiu atveju žydų klubo priekinėje linijoje lieka daugiau gynybinio sukirpimo Malcolmas Thomasas ir naujasis – jaunasis pirkinys Darko Planiničius. Todėl universalusis puolėjas turėtų būti pagrindinė jėga prieš baskų klubo aukštaūgius. Juolab, kad oficialūs Eurolygos apžvalgininkai būtent Izraelio rinktinės lyderį įvardija kaip tikrąją ekipos žvaigždę.
Galvojant apie L. Eliyahu kandidatūrą, būtina įvertinti vieną sąlygą: visai galimas dalykas, jog Sh. James dalyvaus rungtynėse, o informacija apie žaidėjų traumas ne visada yra patikimas dalykas, kuriuo klubai manipuliuoja ir verčia menedžerių dalyvius riebiai nusikeikti. Tačiau, kaip ir bet kuriame žaidime, rizika ir nestandartiniai sprendimai padeda prisivilioti Fortūnos palankumą.
Ieškodami žaidėjų, kurie vadinami „juodaisiais arkliukais“ ir gali nudžiuginti dviem dešimtimis reitingo taškų, atkreipkime dėmesį į Pirėjaus uostą, kur ginklus surems dabartinis Eurolygos čempionas, vietos „Olympiakos“ klubas ir turnyro debiutantė, Stambulo „Bešiktaš“ komanda. Graikų ekipai atstovauja vienas labiausiai nestandartinių, bet efektyviausių (pagal naudingumo balus per 40 minučių) sunkiųjų krašto puolėjų – Kyle'as Hinesas. Viliones pasirinkti šį amerikietį sustiprina tiesioginis jo varžovas. Damiras Markota yra toks krepšininkas, kuris vengia kontaktinės kovos, nesigrumia po krepšiu, o daugiau galimybių atakuoti ieško prie tritaškio linijos. Net ir rezervuotų gebėjimų Vilniaus „Lietuvos Ryto“ puolėjas Dejanas Ivanovas mače prieš „Bešiktaš“ klubą pasiekė geriausius asmeninius rezultatus. Itin didelis graikų legionieriaus pranašumas – galimybė varijuoti tarp „trečiojo“ ir „ketvirtojo“ numerių. Jei amerikiečio oponentas sunkusis kraštas, tuomet žaidėjas įjungia staigumo, greičio ir mobilumo pavaras, o kuomet tenka rungtyniauti prieš lengvąjį puolėją, koziriais tampa fizinė jėga ir šoklumas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.