Eurolygos klubus vargti verčiantis treneris: apie juodadarbį A.Veličką ir unikalų auklėtinį, kuris turėtų patraukti Europos elito dėmesį
(12)
Donaldas Kairys pradėjo antrą savo kaip trenerio sezoną Talino „Kalev/Cramo“ komandoje ir Estijos sirgalių tikrai nenuvilia.
Vieningoje lygoje estų klubas tapo konkurencingu ir galinčiu iššūkį mesti net ir turtingiausiems, o susijungusioje Latvijos ir Estijos lygoje kol kas pavyksta būti geriausių trejetuke.
„Kalev/Cramo“ komanda tarp 14 Vieningosios lygos komandų šiuo metu yra aštunta. Liko sužaisti 7 susitikimus ir po jų paaiškės, ar Estijos ekipa pirmąkart istorijoje žengs į lygos atkrintamąsias, apie kurias svajoja.
„Labai sunkiai dirbame ir stengiamės. Žinome, kad turime istorinį šansą pirmąkart išvesti ekipą į atkrintamąsias ir kabinamės už to šanso. Iš likusių rungtynių bent pusę reikėtų laimėti, kad ši svajonė išsipildytų“, – sako D.Kairys.
Nors daug sirgalių į Talino areną ir nesusirenka, tačiau kartu su pergalėmis gerbėjų gretos gausėja. Lietuvis sako, kad jo treniruojamos komandos braižas taip pat yra patrauklus akiai bei pasirinktas neatsitiktinai: „Kalev/Cramo“ rodo ketvirtą geriausią puolimą lygoje (87,8 taško), o pastaruosius keturis susitikimus tarptautiniame fronte įmeta po 100 ar daugiau taškų.
„Toks mūsų puolimas susiformavo ir tyčia, ir netyčia, nes ieškome pranašumo prieš varžovus. Pastebėjome, kad žaisdami greitai jaučiamės geriau, darome bene daugiausiai atakų lygoje ir iš to sukuriame pranašumą. Turime žaidėjus, kurie gali veržtis, gali įmesti. Jei glaudžiai susijungiame vieni su kitais, gaunasi geras rezultatas.
Taip pat tai yra vienas iš gerų būdų įkaitinti savo žiūrovus. Norime pritraukti kuo daugiau sirgalių, daryti krepšinį populiaresnį, o toks žaidimo stilius patenkina ir žaidėjų lūkesčius.
Be abejonės, visi mėgsta gražų krepšinį, bet visi mėgsta ir nugalėtojus. Su kiekviena pergale susilaukiame vis daugiau sirgalių, tikiuosi, kad ir jų lūkesčiai auga. Kaip ir žaidėjams: apetitas auga bevalgant“, – šypsosi D.Kairys.
Kairys
„Kalev/Cramo“ šį sezoną jau yra metusi rimtus iššūkius Maskvos CSKA ar „Chimki“ ekipoms, o taip pat pajėgiems Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ir Kazanės „Unics“ klubams.
Jei, pavyzdžiui, Krasnodaro klubą pavyko nugalėti, tai CSKA sykį išvargo pergalę vos 5 taškų skirtumu.
Treneris iš Lietuvos džiaugiasi, kad jo auklėtiniai išmoko be baimės kovoti su kitokių finansų ir kitokių galimybių klubais.
„Visų pirma, kai žaidžiame su tokiomis didžiomis komandomis ir skambiais vardais, esame labiau motyvuoti – tai yra natūralu. Ir jei paruošiame gerą žaidimo planą prieš tą varžovą bei jo laikomės, varomi savo vidinės motyvacijos, mes galime sukonkuruoti. Kelios tokios rungtynės baigėsi paskutinėmis lemiamomis atakomis.
Manau, kad tai buvo geros rungtynės žiūrovams ir mums patiems, auginant savo pasitikėjimą.
Visada džiaugiuosi, kai mano komanda žaidžia su pasitikėjimu ir kovoja vieni prieš kitus. Tokios rungtynės atneša daugiausiai pasitikėjimo.
Manau, kad mačai prieš tokius varžovus iššūkis yra ne tik man. Ir žaidėjai nusiteikia, matau, kad nebebijo šitų komandų, nes kaskart įrodo, jog siekia jas įveikti, o ne tik garbingai sukovoti. Be jokių išimčių“, – džiaugiasi treneris.
Kairys
Motyvuoti auklėtinių D.Kairiui stipriai nereikia – jis džiaugiasi surinkta kompanija, kurioje apie pusė – estų, o likusią dalį sudaro amerikiečiai, baltarusis ir serbas.
Tiesa, Latvijos–Estijos lygoje, kur pirmosios trys komandos – Talino, Rygos ir Ventspilio – yra įspūdingai 6–9 pergalių skirtumu atsiplėšusios nuo varžovų, tenka paskatinti auklėtinius neatsipalaiduoti ir žūtbūt nešvaistyti brangių taškų. Kaip bebūtų titulas yra „Kalev/Cramo“ galutinis tikslas.
„Dirbdamas asistentu esu matęs, kaip treneris rūbinėje išsitraukia kardą ir gerai juo pamosikuoja, bandydamas užvesti komandą. Pats to dar nesu bandęs – gal ateityje“, – juokauja D.Kairys.
Iššūkis estams – ir ilgos kelionės į tokius kampelius kaip Krasnojarskas ar Astana. Būta visko: ir atšauktų skrydžių, ir sunkumų, kuriuos žaidėjai išgyvena po ilgos kelionės ir 5 valandų laiko skirtumo, tačiau tuo D.Kairys niekada nesiteisina. „Kartais tenka pasukti galvą, ar bandyti prisitaikyti, ar sužaisti greičiau, bet viskas gerai“, – sako jis.
„Kalev/Cramo“ gretose rungtyniauja tokie estai kaip Tanelis Sokkas, Tanelis Kurbasas, Kristjanas Kanguras ar Kristjanas Kitsingas.
Misija prieš sezoną išsirinkti pajėgius ir talentingus estus nėra lengva, sako lietuvis. Gerų augančių krepšininkų šalis turi, tačiau kartais norą įsigyti juos malšina ir užsienio klubų pasiūlymai.
„Pastebima tokia tendencija, kad auga geri žaidėjai ir yra laukiama gera karta rinktinėje. Rungtynės prieš Serbiją jau parodė, kad estai gali įveikti net tokias komandas.
Situacija tokia, kad toks klubas kaip „Kalev/Cramo“ turi susirinkti geriausius Estijos žaidėjus, rinktinės žaidėjus ir juos aplipdyti trūkstamomis grandimis iš užsienio. Ne visada pavyksta tą padaryti, nes dauguma jaunų krepšininkų, kurie laiko save perspektyviais, bando važiuoti svetur, galvodami, kad ten galės greičiau tobulėti.
Turime 3–4 rinktinės žaidėjus, kurie yra pagrindinėje mūsų rotacijoje ir jie mums yra labai svarbūs“, – mano D.Kairys.
Kazakauskas, Velička
Treneris iš arti gali stebėti ir tai, kaip Tartu sekasi dviems lietuviams – Juliui Kazakauskui ir Arnui Veličkai. Abu jie Latvijos–Estijos lygoje rodo stulbinančią statistiką ir džiugina D.Kairį, nors rungtyniavimas prieš lietuvius ir sukelia problemų visiems – ne išimtis ir Talino klubas.
Treneris gerų atsiliepimų girdi apie A.Veličką, kuris Lietuvoje kartais pavadinamas prapuolusiu talentu, kuomet po blankaus etapo Barselonoje jis netikėtai grįžo namo.
„Kalbėti apie prapuolusį ar neprapuolusį talentą yra anksti, nes Arnas yra jaunas žaidėjas. Galima spekuliuoti apie Estijos lygį, bet vienas iš pliusų yra tas, kad jis gauna daug žaidimo laiko ir tuo augina savo pasitikėjimą. Prieš stiprias komandas šioje lygoje jis taip pat žaidžia tikrai gerai.
Tai yra gera patirtis, o kur tai nuves, parodys tik laikas. Bet žinau ir Estijoje girdžiu, kad Arnas yra pagarsėjęs kaip sunkų darbą mėgstantis žaidėjas, kurio neįmanoma išvaryti iš salės. Esu įsitikinęs, kad visi čia juo yra patenkinti“, – teigia specialistas apie 19 taškų pelnantį ir 5,6 rezultatyvaus perdavimo atliekantį tautietį.
Moultrie
Tarp savo auklėtinių D.Kairys turi ir vieną labai įdomų žaidėją – Arnettą Moultrie. 28 metų 208 cm ūgio sunkus kraštas Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje 2012 m. buvo pasirinktas 27-uoju šaukimu, tačiau neįsitvirtinęs elite jis blaškėsi po pasaulį.
A.Moultrie žaidė Kinijoje, Libane, Puerto Rike, Urugvajuje, Korėjoje, Irane, Filipinuose. Sąrašas labai įdomus.
Dabar aukštaūgis dominuoja Vieningoje lygoje, kur yra rezultatyviausias žaidėjas, antras pagal efektyvumą ir trečias pagal kovą dėl kamuolių. Jo vidurkiai per 23 minutes siekia 17,6 taško, 7,8 atkovoto kamuolio ir 20,5 naudingumo balo.
D.Kairys sako, kad prisivilioti amerikietį į Taliną lengva nebuvo, tačiau jam buvo pažadėta gera terpė atsiskleisti ir pasirodyti Europai, kad daugiau po pasaulį blaškytis netektų. Lietuvis mano, kad šis sezonas iš tiesų gali atverti duris A.Moultrie į pajėgias Europos ekipas.
„Privilioti jį pavyko ne iškart – prireikė poros mėnesių, kad jį įtikintume. Tai yra jo šansas sugrįžti į tokį krepšinio lygį, kuriame jis gali konkuruoti ir žibėti. Manau, kad Vieningoje lygoje nėra komandos, kuriai jis nesugebėtų padėti. Net ir Eurolygos ekipoms.
Esmė ta, kad jis buvo įvertintas už savo sugebėjimus, pateko į NBA, o kodėl ten neįsitvirtino, man sakyti sunku. Dabar pats treniruodamas jį matau, kad jis yra tikrai talentingas, yra tikra taškų darymo mašina ir Arnetto tolimesnę ateitį nuspręs du dalykai: gebėjimas ir noras žaisti taip pat efektyviai gynyboje bei charakteris“, – mano lietuvis.
Norėdami komentuoti prisijunkite.