Eurolygos finalo ketvertą organizavę vokiečiai: Kaunui tai bus prestižas ir pavyzdys, norint priimti ateities turnyrus
(5)
Lietuva, Kauno miestas ir „Žalgirio“ arena šiais metais sulaukė išskirtinės galimybės rengti pirmąjį istorijoje Eurolygos finalo ketvertą.
Lietuvai tai – pirmoji patirtis, tačiau gausią jau sukaupusi yra Vokietija. Nuo 2002 metų finalo ketvertai Berlyne vyko dukart ir dar vyks 2024-aisiais, o 2021 m. jis buvo organizuotas Kelne. Daugiau finalo ketvertų organizavusi yra tik Ispanija – penkis: po dukart Barselonoje ir Madride, sykį – Vitorijoje.
Savo 2021 metų patirtimi su Krepsinis.net portalu dalijosi Kelne besidarbavę „Lanxess“ arenos atstovai.
Vokietija nėra krepšinio šalis, tačiau Eurolygos finalo ketvertų organizavo sočiai. Kas tai lėmė?
„Vokietijos sporto rinka turi daug potencialo, krepšinio sfera – tame tarpe. Mūsų šalyje juntamas didelis sporto entuziazmas, o krepšinis turi šansą išplėsti savo rinką ir susirinkti naujus gerbėjus“, – teigė jie.
Eurolygoje žaidžia du Vokietijos klubai – Miuncheno „Bayern“ ir Berlyno ALBA, tuo tarpu puikią areną turintis Kelnas neturi klubo net pajėgiausioje šalies lygoje. Tai nesutrukdė 2021 m. čia rengti finalo ketverto, o pernai – Europos krepšinio čempionato.
„Kartu su Eurolygos atstovais praleidome metus laiko, kad suplanuotume šį renginį. Tai apėmė viską: nuo lokacijos analizės iki paslaugų tiekėjų, tribūnų paskirstymo ir spaudos atstovų darbo. Diskutavome apie viską. Tiek Eurolyga, tiek mes pasitelkėme ilgametę patirtį planuojant sporto renginius ir tai perteikėme čia“, – apie ilgą procesą teigė „Lanxess“ arenos atstovai, pabrėžę, kad būtent ištisus metus praleido pasiruošime.
Į organizacijos ir turnyro vykdymo procesą, pasak jų, viso buvo įsitraukę net keli šimtai žmonių. Kiekvienoje atsakomybių srityje pagalbinių žmonių kiekis skyrėsi, tačiau vien sudėjus skirtingų sričių projektų vadovus susidarė apie 20 žmonių – įskaičiavus Eurolygos ir arenos atstovus.
Kaunas jau kurį laiką neslėpė ambicijų kada nors organizuoti Eurolygos finalo ketvertą. Vis tik diskusijas kėlė miesto pasiruošimas tam, viešbučiai, infrastruktūra ir t.t.
„Mes tokius klausimus aptarinėjome su Kelno sporto departamentu – kaip ir prieš kiekvieną sporto renginį. Derinomės, kaip miestui padėti įgyvendinti renginį, kaip pasiruošti, kaip pritaikyti infrastruktūrą ir miesto erdvėje išdėstyti informacines kampanijas“, – Eurolygos pageidavimus vardino organizatoriai.
Įprastai finalo ketvertų metu turnyro organizatorių laukia užduotis pažaboti sirgalius, suskirstyti sektorius taip, kad nekiltų konfliktų. Ypač, kuomet suvažiuoja karšti aistruoliai iš tokių šalių kaip Serbija ar Graikija. Vis tik šios užduoties vokiečiai 2021 m. neturėjo – tai buvo koronaviruso era, kuomet sirgalių arenoje nebuvo, buvo įrengti tiesiog ekranai, kuriuose nuotoliniu būdu buvo matyti pasijungę gerbėjai.
Rungtynes tuo metu „Lanxess“ arenoje stebėjo tik klubų ir žiniasklaidos atstovai.
Arenos atstovai juokauja, kad būtent koronaviruso pandemija ir jos griežti ribojimai ir tapo didžiausiu netikėtumu, kurio nelaukė, kuomet tik sužinojo, kad teks organizuoti Eurolygos finalo ketvertą.
Vis tik tokių kitų iššūkių pasitaikė?
„Kuomet turnyras pirmąsyk vyksta naujoje arenoje ir naujame mieste, didžiausia užduotis yra suplanuoti infrastruktūrą ir darbo erdvių išdėstymą – tai reikia daryti nuo nulio, atsižvelgiant į poreikius ir reglamentą. Aklai taikyti praeitų renginių gaires – neįmanoma, vienodų schemų pritaikyti skirtingoms arenoms negali“, – teigė arenos atstovai.
Nors patiems neteko kontroliuoti daugiatūkstantinės sirgalių minios finalo ketverte, tai teko daryti Europos čempionato metu. Organizatoriai turi patarimų ir akcentuoja, kad saugumo užtikrinimas taps vienu iš svarbiausių uždavinių ir „Žalgirio“ arenos atstovams.
„Visas saugumo konceptas turės būti suderintas su Eurolyga, kuri turi didelę patirtį šioje srityje. Mes patys buvome pasiruošę viskam, nes taip pat turėjome praktiką sporto renginiuose, kartu su policija, saugos tarnyba ir Eurolygos apsaugos atstovais buvome pasiruošę bet kokiai situacijai. Tik dėl pandemijos situacijų tarp sirgalių kilti net nebegalėjo“, – sakė jie.
„Lanxess“ arenos atstovai teigė, kad kol kas „Žalgirio“ užklausų nesulaukė, bet reikalui esant mielai pasidalins patirtimi.
Pasak jų, tokio turnyro organizavimas neabejotinai bus gera ir vertinga pamoka tiek miestui, tiek klubui, tiek šaliai, tiek arenos darbuotojams.
„Tai – prestižas miestui, o taip pat ir finansinių išteklių grįžtamoji nauda, kalbant apie viešbučių rezervacijas bei restoranų industriją. Taip pat kiekvienas toks sėkmingas sporto renginys yra geras pavyzdys ateities turnyrams.
Žinoma, skirtingas turnyras turi skirtingus reikalavimus ir situacijas – taip buvo ir lyginant Europos čempionatą su Eurolygos finalo ketvertu, tačiau tam tikrą patirtį, specifinius techninius dalykus vėliau naudojome ir Europos pirmenybių metu“, – dviem skambiais turnyrais džiaugėsi Kelno arenos atstovai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.