Emocinis pirkinys ar reali nauda?
apklausa (70)
Penktadienį Krepsinis.net išplatinus žinią apie rimtą Kauno „Žalgirio“ pasiryžimą prisikviesti Joną Valančiūną ir pastarojo norą žaisti Lietuvos čempionų komandoje, šalis skilo į dvi puses.
Viena pusė – bet kokiu atveju nori Lietuvos krepšinio ikoną pamatyti Kaune, kita – ieško loginės pusės ir yra griežti šiuo klausimu.
Reikia pasakyti, kad JV tikrai atsidurtų „Žalgiryje“, turi išsispręsti dar nemažai klausimų, o svarbiausia – kontraktas Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA).
Kaip bebūtų, pažengusios kalbos, ilgalaikis kontraktas su 2 mln. eurų metine alga jau yra rimtas „Žalgirio“ argumentas ir aiškus J.Valančiūno matymas komandoje.
Tinklalapis Krepsinis.net svarsto, kaip J.Valančiūnas galėtų atrodyti „Žalgiryje“ ir kodėl kauniečiai yra pasiryžę tokiai investicijai.
Aiškūs minusai
Tai, kad J.Valančiūnas gali atsidurti Eurolygoje, šiemet taip smegenų jau nedrebina, kadangi su tokia mintimi leido susigyventi praėjusios vasaros drama su Atėnų „Panathinaikos“.
Jau tuomet prasidėjo kalbos, kaip JV sektųsi Eurolygoje ir didžiausias klausimas buvo dėl jo pikenrolų gynybos. Niekur jis nedingo ir šiemet, o kalbant apie žaidimą „Žalgiryje“, tik paaštrėjo.
34-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis uteniškis per karjerą NBA visada buvo gynėjų taikinys puolime ir čia tikrai būtų ta vieta, kuri daugiausiai klausimų keltų Tomui Masiuliui.
Iš tiesų, be emocinės pusės, apie kurią pakalbėsime vėliau, tokio dydžio kontraktas, kuris su savimi atsineša labai aiškius minusus, „Žalgiriui“ skamba kaip be galo rizikingas ėjimas. Gal net ir nelogiškas.
Apie tai, kad čia tikslaus atsakymo nėra, sufleruoja ir Krepsinis.net šaltiniai, kurie tikino, jog iš pradžių komandos viduje nebuvo bendro sutarimo, ar reikia bandyti vilioti J.Valančiūną.
JV Europoje skamba kaip turtingų klubų prabangos prekė, kurį turėti yra jėga, bet šalia savęs reikia tvirto gynybinio užnugario.
Tarkime, „Panathinaikos“ J.Valančiūnas šalia savęs turėtų Mathiasą Lessortą. Idealu. J.Valančiūnas pradeda rungtynes, M.Lessortas – užbaigia, o JV per savo 17 minučių susirenka beveik dvigubą dublį siekiančius vidurkius.
Šiemet „Žalgirį“ didžiąją laiko dalį matome naudojantį visko susikeitimo gynybą – tendencija, kuri šiais laikais dominuoja Europoje. Su J.Valančiūnu to tikrai nebūtų – reikėtų naudoti „drop“ arba „flat“ pikenrolų gynybą.
Klausimas, kiek tai galėtų būti didelė problema, matant, kaip Eurolygoje talentas perimetro linijoje auga. Visgi dėl galimos katastrofos gynyboje, taip, pasirodė ir tokių šnekų, aš neskubėčiau.
Visgi gal net didesnė problema, prie paaiškinamo JV pasikvietimo, yra J.Valančiūno pasirinktas dubleris. Kaip jau Krepsinis.net skelbė, „Žalgiris“ jau yra susitaręs su Mareku Blaževičiumi.
Taip, karjeros sezoną sužaidęs M.Blaževičius yra mobilesnis vidurio puolėjas, bet vis tiek yra panašaus profilio žaidėjas kaip JV, su kuriuo susikeitimo gynyba yra bandoma, bet iki stabiliai efektyvaus jos veikimo – toli.
Pranašumai Europoje
Vis tik pabandykime paieškoti logikos „Žalgirio“ noro turėti J.Valančiūną ir padaryti jį, jei ne brangiausiu, tai vienu iš dviejų brangiausių žaidėjų komandoje.
Pratęsiant gynybos temą, pirmiausia, „Žalgiris“ šiemet kentėjo nuo tradicinių aukštaūgių baudos aikštelėje. Žinoma, tokių Eurolygoje dominuojančių centrų nėra daug, bet prieš juos baudos aikštelėje JV tikrai išspręstų šią bėdą.
211 cm ūgio bokštas yra vienas stipriausių centrų pasaulyje, o jo dydis gynyboje būtų rimtas faktorius.
Kitas dalykas, Europos krepšinio niuansai. J.Valančiūno gynyba NBA buvo toli gražu iki vidutiniškos ir dėl trijų sekundžių taisyklės. Eurolygoje to nebus ir čia yra svarbus aspektas, kuris tikrai pagerintų JV rodiklius gynyboje.
Kalbame apie centrą–dinozaurą, tačiau net ir laiminčiose komandose Eurolygoje mes pastaraisiais metais matome sėkmingus pavyzdžius.
Walteris Tavaresas, Nikola Milutinovas, Moustapha Fallas – visi jie yra mobilesni ir geresni gynybos centrai nei J.Valančiūnas, bet vis tiek nei vienas negali žaisti susikeitimo gynybos. Nepaisant to, tiek Madrido „Real“, tiek Pirėjo „Olympiacos“ yra pastarųjų metų flagmanės Eurolygoje.
Taip, rinktinių čempionatuose matydavome akivaizdžiai J.Valančiūno problemas gynyboje, bet reikia suprasti kaip stipriai skiriasi klubinis krepšinis – čia treneriai turi žymiai daugiau laiko dirbti su turima sudėtimi, o ir įrankių pritaikyti žaidėjus šalia tokios figūros turi daugiau.
O T.Masiulis jau spėjo įrodyti, kaip stengiasi išryškinti gerąsias žaidėjų puses ir paslėpti silpnybes.
Nėra vieno būdo laimėti, nėra vienos tinkamos gynybos sistemos žaisti. Svarbiausia – trenerių darbas ties žaidėjo stiprybėmis, o tokių JV atsineštų ne vieną.
Galima pradėti nuo aktualiausio – atkovotų kamuolių. Matome, kaip serijoje su Stambulo „Fenerbahče“ kauniečiai kenčia su neatkovotais kamuoliais po savuoju krepšiu. Tiesiog net neįmanoma įsivaizduoti, kad tai galėtų vykti per J.Valančiūno pamainą.
Net ir NBA elitiniu lygiu kovojantis J.Valančiūnas Eurolygoje ties šiuo žaidimo aspektu neturėtų sau lygių – tie patys W.Tavaresas su N.Milutinovu būtų Jono kišenėje.
Jau užsiminiau apie JV jėgą – Eurolygoje, turbūt, stipriausias centras dabar yra M.Fallas, bet niekada nepamiršiu, kuomet per draugiškas rungtynes Prancūzijoje iš arti mačiau, kaip prancūzas nė centimetro nesugebėjo pastumti J.Valančiūno.
„Žalgiris“ turėtų labiausiai puolime dominuojantį centrą Eurolygoje ir čia negali būti jokių klausimų. Per vidurio puolėjo pamainą aikštėje didžioji dalis puolimo turėtų eiti per jį – pikenrolai ir centravimas ant ūso.
Skamba senamadiškai, bet tos atkarpos stipriai išspręstų problemas kuriant, kurios tikrai gali atsirasti išvykus Sylvainui Francisco. Čia irgi yra momentas.
Niekam net nereikia priminti, kaip vasaromis J.Valančiūnas dominuoja puolime su Lietuvos rinktinės marškinėliais, nors perimetro linija yra gerokai mažiau talentinga nei bus „Žalgiryje“. Vien ką reiškia šalia turimas Nigelo Williamso-Gosso faktorius.
Artėjame prie emocinės pusės, bet pabaigai apie naudą aikštėje – J.Valančiūno sveikata. Vidurio puolėjas jau įėjo į veterano amžių, bet per visą savo 14 metų karjerą NBA uteniškis yra tarp mažiausiai rungtynių dėl traumos praleidusių žaidėjų.
Persitvarkymas ir emocinė pusė
„Žalgiris“ buvo pasiruošęs S.Francisco apipilti auksu, bet baigia susitaikyti, kad taip neįvyks. Reiškia – laukia akivaizdus persitvarkymas, nes, juk, ir Mosesas Wrightas nori ten, kur šilčiau.
Rekordinis „Žalgirio“ biudžetas vėl bus rekordinis, bet ką daryti su tais pinigais, jei niekas neatvažiuoja? Iš tiesų, šią vasarą „Žalgiris“ gali susidurti su tokia problema, nes Eurolygoje tiesiog nelabai yra tokia laisva žvaigždė, kuri už milžiniškus pinigus atvyktų į Kauną ir tikrai pateisintų savo statusą.
Jonas Valančiūnas – Lietuvos krepšinio didžiausias vardas pastaruosius 15 metų. Tai „Žalgirio“ vardui jau yra labai reikšminga, turint omenyje, kad žaidėjas atvyksta neužsibaigti karjeros, o vis dar labai geros formos.
„Žalgiriui“ visada reikia lietuvių, bet šiemet atsimušėme į sieną, kad be Ąžuolo Tubelio vietiniai žaidėjai su retomis išimtimis retai darė skirtumą aukščiausiu lygiu. Su JV tokių pastebėjimų nebebūtų.
Net jeigu ir projektas Valančiūnas nepasiteisintų, žmonėms, visų pirma, būtų įdomu. Eitų tėvai, eitų vaikai, eitų seneliai pasižiūrėti, kaip gi iš arti atrodo tas Jonas Valančiūnas. Dauguma norėtų turėti „Žalgirio“ marškinėlius su Valančiūno pavarde.
„Žalgiris“ save pozicionuoja kaip visos Lietuvos komanda, o tai – nepamatuojami dalykai.
Aikštėje – rizika didelė, bet tokiems emociniams ėjimams visada randama ir papildomų pinigų. O „Žalgiris“, panašu, irgi darosi toks turtingas, kad galėtų J.Valančiūną paversti prabangos preke su 18 minučių vidurkiu.
„Žalgirio“ vadovai nekvaili ir supranta, kad J.Valančiūno, M.Blaževičiaus, Ą.Tubelio ir Dustino Slevos priekinė linija Eurolygoje būtų pražūtinga. Čia tikrai būtų dar vienas žaidėjas.
Ką ir kalbėjau, klubo treneriui žymiai lengviau nei rinktinės prisitaikyti prie turimo J.Valančiūno – galbūt centro net nereikėtų, Ą.Tubelis čia drąsiai gali užbaiginėti mačus, bet tuomet reikėtų rasti dar vieną solidų ketvirtą numerį.
Taip pat ir perimetro linija – prie turimų kamuolio spaudėjų – N.Williamso-Gosso, Arno Butkevičiaus ir Dovydo Giedraičio – reikėtų toliau išlaikyti tendenciją ir susirinkti gerai prie užtvarų išlendančius žaidėjus.
Visi pradėjo lyginti sezoną, kai „Žalgiris“ nusprendė brangiausiu žaidėju padaryti Joffrey Lauvergne‘ą, bet tai yra didelė klaida. Pirmiausia, J.Lauvergne‘as toli gražu nėra net arti JV lygio, antra – „Žalgiris“ yra visai kito finansinio pajėgumo, o galiausiai – Martinas Schilleris net negali būti toje pačioje eilutėje šalia T.Masiulio.
Taip, ėjimas būtų kontroversiškiausias per „Žalgirio“ istoriją. Ir, turbūt, brangiausias. Bet už tai – labai įdomu. Ir – smagu, kad apskritai „Žalgiris“ pasiekė tokį lygį, jog galime diskutuoti, ar Jonas Valančiūnas mums yra tinkamas. Reikia ar nereikia Jono Valančiūno Kaune? Kas galėjo pagalvoti dar prieš gerus metus...
-
Taip (3165 balsai)
-
Ne (825 balsai)
-
Neturiu vienos nuomonės (415 balsų)
Norėdami komentuoti prisijunkite.