E.Kandratavičius CSKA žaidžiantiems lietuviams nuolaidų nedaro
Evaldui Kandratavičiui paklūsta ne vien Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žvaigždės – fizinio rengimo specialistas iš Alytaus sėkmingai muštruoja ir daugkartinio Rusijos čempiono, Eurolygos favorito Maskvos CSKA klubo žaidėjus.
– Evaldai, kaip sekasi dirbti su Rusijos krepšinio grandais? – paklausėme E.Kandratavičiaus.
– Sezonas įpusėjo. Manau, pirmoji jo dalis buvo nebloga. Kai kas nors klausia, kaip sekasi, atsakau: gerai. Kai nepersekioja nesėkmės, neslegia padėtis turnyro lentelėje, visas darbo procesas – malonesnis. Dėl to niekuo negaliu skųstis. CSKA klube – ypatinga atmosfera. Tai natūralu: juo stipresnė komanda, tuo sunkiau psichologiškai: aukštesnio lygio žaidėjai, kitoks jų ego.
Tokiose komandose visada tikslai aukštesni, didesnė atsakomybė. Man dabar jau lengviau, nes pažįstu žaidėjus, susidraugavome. Kita vertus, įtampa didėja, nesvarbu, ar esi Kandratavičius, ar Teodosičius, nes varžovai – vis stipresni.
– Kas sunkiausia dirbant su žvaigždžių komanda?
– Kai pradėjau dirbti su Lietuvos rinktine, manęs klausinėjo, kaip susitvarkysiu su blogiuku Šarūnu Jasikevičiumi. Klubuose daug žvaigždžių, prieš sudarydamas sutartį visada svarstau – ar sugebėsiu. Tarp žaidėjo ir trenerio vyksta žaidimas. Krepšinio žvaigždės nori palenkti trenerį į savo pusę, paprašyti lengvesnės treniruotės, paklausti – kam to reikia? Ši kova vyksta nuolat, todėl visada, prieš pradėdamas dirbti, privalai sau atsakyti: ar sugebėsi atsilaikyti?
Būna atvejų, kai žaidėjų arogancija peržengia ribas: esą esu labai geras, gal galiu kažko nedaryti? Tokiu atveju stengiuosi netapti tironu, būnu banalus mokytojas, kuris turi paaiškinti krepšininkui, kodėl vienas ar kitas pratimas jam labai reikalingas. Žaidžiame mokytojo ir mokinio žaidimus, bet aš niekada nenusileidžiu.
– Ar tokių atvejų pasitaikė CSKA?
– Pas mus yra du žaidėjai, kurie pernai žaidė NBA, – tai Nenadas Krstičius ir Andrejus Kirilenka. Viktoras Chriapa ten žaidė kiek anksčiau. Labai dažnai iš NBA į Europą atvykusiems žaidėjams priklijuojama etiketė – arogantiškas, pasipūtęs. Kartais tai galima pajausti, bet N.Krstičius ir A.Kirilenka – nuostabūs žmonės.
Su arogantiškumu esu susidūręs kur kas anksčiau, „Dinamo“ klube, kuriame buvo du žaidėjai, mėgę demonstruoti savo išskirtinumąIšskirtinumas ir kokybėNestandartiniai sprendimai interjerui. Dizainas, gamyba, montavimas.www.veneks.lt. CSKA mane maloniai nustebino, nes galimi nemalonūs lūkesčiai dėl NBA žaidėjų nepasitvirtino. Rūpinuosi tuo, kad kiekvienas žaidėjas būtų sąžiningas aikštėje. Kartais jiems ir griežtesnių pastabų pasakau, bet niekada nesureikšminu, kai į mane kuris nors pikčiau pažiūri. Jeigu jie galvoja, kad užpykus ant trenerio kažkas pasikeis, tai – jų problema, ne mano.
– Maskvos komanda – tarptautinis darinys. Kokią įtaką jai turi skirtingas žaidėjų mentalitetas?
– Man asmeniškai sunkiau dirbti su amerikiečiais. Jie atvyksta iš labai toli, o europiečiai vienas su kitu yra kur kas daugiau susiję. Iš amerikiečių dažnai galima išgirsti – kažkas nepatinka ar anksčiau jie kažko nėra darę. Daug kas mano, kad serbai – arogantiški, tačiau CSKA vaikinai – puikūs. Man labai patinka N.Krstičius, nors prisimenu epizodą, kai jis su kėde švaistėsi per rungtynes. Dabar negaliu atsistebėti, koks jis ramus ir nuoširdus žmogus.
– Ar niekada neišgirdote pretenzijų, kad nuolaidžiaujate CSKA atstovaujantiems lietuviams?
– Esu treneris, labai nemėgstantis nuolaidžiauti. Darjušas Lavrinovičius visada humoru sušvelnina keblias situacijas. Kartais jis prieina ir sako: duok man daugiau darbo, tuoj pasieksiu tokią sportinę formą, kad pradėsiu vėl dėlioti į krepšį... Prisipažinsiu: noriu, kad Lietuvos krepšinio legionieriai būtų dar geresni. Visada jiems papildomai patariu. Esame artimi, matau, kad ir jie su manimi maloniau bendrauja, tačiau per treniruotes niekada nesakau: pailsėk, o aš skirsiu daugiau darbo kuriam nors kitam žaidėjui. To nėra.
– Kuris Maskvos komandos krepšininkas fiziškai stipriausias?
– Visi turi individualių pranašumų – vienas šoklesnis, kitas ištvermingesnis. Iš CSKA beveik 70 proc. žaidėjų atstovauja savo šalies rinktinėms, todėl jų fizinis parengtumas labai aukštas. Išskirčiau Andrejų Voroncevičių, A.Kirilenką. Pastarasis išnaudoja ir NBA patirtį, ir įgimtus fenomenalius duomenis.
Jis visada žino, kur ir kada reikia bėgti, kokį veiksmą atlikti. Atrodo, kad Andrejus galėtų startuoti ir maratono varžybose. Jis atlieka trijų žaidėjų darbą: pats ginasi ir padeda kitam žaidėjui, gali blokuoti varžovo metimą, atkovoti kamuolį. Jo veiklos amplitudė – labai plati. Jevgenijus Voronovas į aikštę dažniausiai išeina turėdamas specialią užduotį – uždengti aktyvų varžovą. Jis – labai ištvermingas, stiprus.
Šiais metais man labai patinka Ramūnas Šiškauskas. Komanda jį pravardžiuoja „Staryj“ (senas – red. past). Kai tik jis aikštėje ką nors efektingo sukuria, tuoj visas atsarginių žaidėjų suolelis subruzda: na, senas – vėl viršūnėje...
Su vyriausiuoju treneriu Jonu Kazlausku prieš sezoną kalbėjomės apie Ramūno sportinę formą, tačiau dabar jis atlieka visas užduotis. Geras žaidėjas yra ne tas, kuris pelno daugiausia taškų, o tas, kuris reikiamu metu padaro tai, ką privalo.
Mantas Stankevičius, "Kauno diena"
Norėdami komentuoti prisijunkite.