E.Ežerskis: Estijoje susidomėjimas krepšiniu yra net didesnis nei Lietuvoje

Įsibėgėjant 2015 metams, portalas Krepsinis.net tęsia naują straipsnių ciklą. Kiekvieną savaitę kviesime jus skirti dėmesį užsienyje rungtyniaujantiems lietuviams ir pateiksime jums pašnekesį su vienu iš jų.

Pastaruosius kelerius metus Ernestas Ežerskis blaškėsi iš vienos komandos į kitą. Liepojos „Triobet“, Kėdainių „Nevėžis“, Ostersundo „Jamtland“, Prienų „Prienai“, Utenos „Juventus“, Panevėžio „Lietkabelis“ – visų šių klubų marškinėlius įžaidėjas yra vilkėjęs nuo 2012 iki 2014 metų.

Tiesa, nuo šio sezono pradžios Raplos TYCO ekipai atstovaujantis lietuvis juokauja, kad atvykus į Estiją tikėjosi čia likti kiek ilgiau nei buvo įprasta pastaruoju metu.

„Mano pradinis tikslas buvo rungtyniauti čia iki sezono pabaigos“, – šypsojosi E.Ežerskis.

27-erių krepšininkas su portalu Krepsinis.net mielai pasidalino mintimis apie sparčiai besikeitusias komandas, Estijos krepšinį, laisvalaikį su bendraklubiais ir Lietuvos ekipų žaidimą.

– Ernestai, Estija yra viena Baltijos šalių, tad adaptuotis čia veikiausiai sunku nebuvo?

– Tikrai nebuvo, nes kultūra yra panaši kaip Lietuvoje. Tiesa, krepšinis šiek tiek kitoks: žaidėjų krepšinio intelektas yra kiek mažesnis, mažiau komandinio žaidimo, remiamasi individualiais veiksmais. Europos kontekste Estijos čempionato lygis, be abejo, nėra aukštas, nes čia tiesiog gyvena nedaug žmonių, tad yra ir nedaug krepšininkų. Nėra iš ko pasirinkti.

– Ar Estijos gyventojai aktyviai domisi krepšiniu?

– Susidomėjimas yra tikrai didelis. Manau, kad jis tikrai lenkia Lietuvą, lyginant abiejų šalių pagrindines lygas. Čia sirgaliai gausiai vyksta į išvykų rungtynes, palaiko ekipas su būgnais. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra kelios pagrindinės komandos – Kauno „Žalgiris“, Klaipėdos „Neptūnas“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ – jos turi savo gerbėjų būrius, o kitiems sirgaliams jau atsibodę šiek tiek. Beje, Estijoje yra leidžiamas krepšinio žurnalas, tas tikras, su viršeliu, koks anksčiau būdavo Lietuvoje (Šypsosi). Lietuvoje šio žurnalo nebėra, tad šis faktas irgi nemažai pasako.

– Į kokią vietą Estijos čempionate šį sezoną taikosi TYCO ekipa?

– Konkretūs tikslai įvardinti nebuvo, bet patys suprantame, kad maksimalus pasiekimas būtų trečia vieta. Dėl pirmos vietos vis tiek kovos Talino „Kalev“ ir Tartu „TU/Rock“ ekipos.

– Kokios naudos asmeniškai jums davė ši sezono atkarpa Estijoje?

– Veikiausiai labiausiai teko patobulinti fizinį pasirengimą, nes daug dirbame treniruoklių salėje, su dideliais svoriais.

– Per pastaruosius metus teko pakeisti daug komandų. Kas tai lėmė?

– Tam buvo įvairių priežasčių: ir nesėkmingas žaidimas, ir greiti komandų sprendimai, ir neįsitvirtinimas. Juk kartais kai nepasiseka, klubų vadovybė iškart atleidžia žaidėjus.

– Turbūt Raplos ekipoje norėtų praleisti ilgesnį laiko tarpą?

– Pradinis mano tikslas buvo išbūti komandoje visą sezoną (Juokiasi). O vėliau matysime, kaip bus. Estijoje man patinka: gera komanda, geros sąlygos, žaidėjai sportuoja, nori kažką laimėti, kažką pasiekti. Smagu, kai kažko siekiama. Esu patenkintas ir savo vaidmeniu klube, nes gaunu žaidybinio laiko bei turiu šansų pasireikšti.

– Ar su komandos draugais bičiuliaujatės ir už krepšinio aikštelės ribų?

– Vis tenka kažkur nueiti, pavyzdžiui, neseniai buvome boulinge. Žinoma, Raploje nėra daug pramogų, nes miestelis nedidelis, bet susirenkame. Tai pokerį pažaidžiame, tai stalo žaidimus – nuveikiame kažką kartu.

– Ar sekate Lietuvos klubų žaidimą?

– Be abejo, pažiūriu ir Eurolygą, ir Europos taurę, ir LKL, ir BBL pirmenybėse teko susitikt su lietuviais. Situaciją žinau pakankamai gerai, man įdomu, kaip komandos sukomplektuotos, kokie jų sprendimai. Ir savo gimtojo miesto Panevėžio ekipos nepamirštu (Šypsosi).

– Kokį įspūdį palieka Lietuvos klubų pasirodymas Europos turnyruose?

– Vidutinį – sezonas nėra labai geras. Vis tik gal kiek labiau linksiu link teigiamos pusės (Šypsosi). Pavyzdžiui, „Neptūnas“, galima sakyti, kad tikrai nustebino daugelį, labai gerai pakovojo Eurolygoje.

– Gal ir pačiam norėtųsi atgal į Lietuvą?

– Be abejo, visada smagiau vienoje komandoje su lietuviais: sava kalba, daugiau pokštų, lengviau supranti komandos draugus, nes krepšinio supratimas yra toks pats. Labai daug aikštelėje kalbėti nereikia – susimirksi ir jau žinai, ką daryti. O užsienyje šiek tiek sudėtingiau.