Dominuojantį sezoną sužaidęs J.Furmanavičius – motyvuotas kilti aukštyn: niekada nenorėjau būti vidutinioku

Justas Furmanavičius per pastaruosius metus išgyveno daug emocijų ir galiausiai gali ištarti – viskas susiklostė taip, kaip ir turėjo.

Nors sezono pradžia buvo pilna pykčio, keiksmų ir streso, kuomet „Gargždai“ nemokėjo algų ir bankrutavo, vėliau puolėjas persikėlė į Jonavos „CBet“, išlaikė dominavimą ir metus užbaigė solidžiai.

LKL sezone 29-erių J.Furmanavičius per 32 minutes pelnė 15,6 taško, atkovojo 4,1 kamuolio, atliko 2,7 perdavimo bei rinko 17,7 naudingumo balo.

„Gimė sūnus – tuo metu man viskas apsivertė. Tada mane išrinko „Gargždų“ kapitonu – tai vėl davė pasitikėjimo. Laimonas taip pat pasitikėjimo manimi, vėliau – Virgis taip pat, tai susidėjo ir padėjo man atsiskleisti kaip žaidėjui“, – sėkmingų metų priežastis vardino puolėjas.

Iki šiol „CBet“ komandos vedlys buvo žaidęs Šiauliuose, Alytuje, Pasvalyje ir antroje Graikijos lygoje. Dabar J.Furmanavičius tikisi, kad tokie metai jam padės žengti žingsnį į priekį karjeroje.

„Niekada nenorėjau būti vidutinioku, visada norisi būti tarp geriausių“, – savo motyvaciją įvardino jis.

– Per pastarąjį sezoną perėjote didelį spektrą dalykų, patirčių ir iššūkių. Kaip pastarieji metai dabar atrodo jūsų akimis?

– Ką aš žinau... Atrodo, sezonas labai greitai praėjo. Taip, dalykų daug: klubas bankrutavo, daug visokių nesąmonių, bet viskas tik į gerą išėjo. Kaip sakoma, niekas nevyksta be reikalo. Dar su Ryanu šnekėjome, kad viskas gavosi labai gerai.

– Kaip tik norėjau klausti, ar dabar neatrodo, kad viskas pakrypo į gerą. Kad ir kaip nesinori to minėti šalia bankroto situacijos.

– Taip taip. Pradžioje tikrai atrodė, kaip čia viskas negerai. Taip ir buvo, nes praradau daug pinigų. Bet yra kaip yra, viskas išėjo į gerą: sutikau daug gerų žmonių, pačioje Jonavoje buvo smagu.

– Kaip suprantu, šansų susigrąžinti bent dalį „Gargždų“ skolų, išvis nebėra?

– Manau, kad nebėra.

– Kad jau pasisuko ši tema: kaip žvelgiate į tai, jog „Jurbarkas-Karys“ nusprendė neiti į avantiūras ir iš NKL nebandyti žengti į LKL?

– Kartais geriau neiti nei ateiti ir tiesiog būti. Čia nėra variantas ateiti ir po to turėti skolų. Manau, nėra lengva įsitvirtinti LKL. Turi turėti ir rėmėjų – tai dideli pinigai. Nes priešingu atveju seka visokie bankrotai ir panašiai.

Furmanavičius

– Su „CBet“ komanda nužengėte iki LKL ketvirtfinalio, kur 0:2 pralaimėjote Vilniaus „Rytui“. Ar jaučiate, kad padarėte maksimumą, o gal dėl paskutinio mačo yra kažkiek apmaudo, jog serijos nepratęsėte?

– Manau, kad tikrai galėjome tą paskutinį mačą laimėti, bet yra kaip yra. Turėjome daug traumų, o „Rytas“ tikrai yra gera komanda. Sužaidėme neblogai, tik truputį pritrūko.

– Ar patys prieš antrąjį serijos mačą tikėjote, kad galite pakovoti, ar nusiteikimas buvo labiau toks, kad atostogos prasidės netrukus?

– Ne ne, tikrai negalvojome, kad čia viskas. Ėjome nusiteikę laimėti, taip ir žaidėme. Tik „Rytas“ buvo geresnė komanda.

– Tauras Jogėla rūbinėje juokais nesulaukė replikų, kad kapitonui taip greitai išsiimti iš rungtynių nebuvo padoru?

– Nesijuokėme iš jo, bet šiaip manau, kad tas epizodas kaip tik užkūrė visą komandą ir arena sužvėrėjo. Gal tai net į gerą išėjo. Aišku, Tauras būtų mums padėjęs, jis yra vienas komandos lyderių, trūko jo.

– Kiekvieno sezono gale yra klausimų dėl legionierių motyvacijos. Kaip su motyvacija tvarkėsi „CBet“ užsieniečiai?

– Tikrai gerai, nebuvo problemų. Visi buvo nusiteikę ir treniruotėse, ir rungtynėse, nemačiau, kad jie lauktų sezono galo.

Šeškus

– Jonavoje praleidote 4 sezono mėnesius. Ar pamatėte čia kažką naujo, ko ankstesniuose klubuose nesutikote?

– Nepasakyčiau. Žiūrint, iš kurios pusės pažiūrėsi, bet nemanau. Treniruotės buvo kaip visur, ruošiesi rungtynėms, stebuklo nėra. Dėl Virgio treniruočių irgi labiau mitas – jos normalios. Pasijungė ir Laimonas, tikrai gerai pasižaisdavome, nebuvo vaikščiojimo. Na, gal kažkiek – kaip ir visur.

– Kaip sekėsi surasti ryšį su Virgio būdu ir charakteriu?

– Sulipome tikrai gerai, sutarėme gerai, nebuvo problemų, jei kas buvo neaišku, pasikalbėdavome. Tiek aš tikau jam, tiek jis man.

– Į sezono galą V.Šeškus atrodė morališkai nuvargęs nuo viso sezono. Kiek sunku jam iš tiesų buvo link finišo?

– Kažkiek matėme tai, sunkus sezonas, daug žaidėjų keitėsi, spaudos spaudimas prisidėjo. Čia normalu, jog žmogus pavargęs tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Žmogiška.

– Tiek „Gargždai“ šį sezoną buvo garsūs viešoje erdvėje, tiek „CBet“. Kur jūs kaip žaidėjai jautėte daugiau to šurmulio įtakos?

– Manęs asmeniškai niekas neveikė. Nelabai skaičiau straipsnius, išskyrus, kai bankrutavo „Gargždai“, tada ir pats įsivėliau į interviu. Pačioje rūbinėje viskas buvo normaliai, tiek legionieriai faini, tiek visi. Kad buvo nesklandumų, visi žinojome, taip, tačiau nelabai apie tai kalbėjome. Visi sutarėme gerai ir buvo smagu ateiti į treniruotes – gera kompanija. Manau, jei nuo sezono pradžios kompanija būtų tokia, gal ir rezultatai būtų kitokie. Aišku, buvo ir liūdnesnių dienų, visko buvo, bet visada stengėmės likti pozityvūs.

– Nors pakeitėte dvi komandas, išlaikėte pavydėtiną stabilumą. Ar dabar jaučiatės užtikrinčiausiai savo karjeroje?

– Viskas remiasi į tai, kad tiek Gargžduose, tiek Jonavoje gavau daug žaisti. Išnaudojau savo progas. Taip, tai geriausias mano sezonas, jaučiuosi užtikrinčiau, pasitikėjimo daugiau, klausimų nėra.

– Kaip manote, kodėl būtent šis sezonas jums tapo lūžio metais?

– Net nežinau, geras klausimas. Gimė sūnus – tuo metu man viskas apsivertė. Tada mane išrinko „Gargždų“ kapitonu – tai vėl davė pasitikėjimo. Laimonas taip pat pasitikėjimo manimi, vėliau – Virgis taip pat, tai susidėjo ir padėjo man atsiskleisti kaip žaidėjui.

– Kodėl to klausiu, nes anksčiau taip pat rungtyniavote toli gražu ne pajėgiausiose LKL ekipos.

– Taip, tiesa. Aišku, niekada nenorėjau būti vidutinioku, visada norisi būti tarp geriausių. Manau, kad visi žaidėjai, kurie rungtyniauja aukštesniame lygyje, to nori. Toks šis sezonas ir buvo. Visada stengiausi būti geresniu, gal ne visada gavosi, bet atidaviau visą save. Aišku, traumos pastabdė, bet atsigavau, grįžau ir viskas neblogai susidėliojo.

– Malonu, kad kilus diskusijoms apie metų proveržius, jūsų pavardė irgi būdavo minima?

– Aišku, tikrai malonu.

– O ar pajautėte šį sezoną, kiek maloniau yra žaisti Jonavoje, kuri dėl kažko kaunasi, o ne komandoje, kuri yra dugne ir dar nemoka algų?

– Skirtumas tikrai jaučiasi (Juokiasi). Nežinau, koks profesionalas nori būti dugninėje komandoje. Su Larsonu džiaugėmės, kad atėjome į geresnę komandą, o ne kažkur dugne velkamės.

Furmanavičius

– Prieš sezoną turėjote nuojautą, kad būtent šie metai jums bus tokie ryškūs?

– Negalvojau apie tai, bet kalbėjau su Laimonu ir jis man sakė, kad mano rolė bus didelė. Dabar laukia vasara, reikės dirbti, eiti į salę ir tobulinti kūną bei metimą. Reikia pasiruošti kitam sezonui.

– Ar krepšinio rinkoje jau jaučiate kažkokį išankstinį susidomėjimą?

– Nežinau, čia reikėtų klausti agento, kol kas nekalbėjome ta tema, laukiu, kol baigsis visas LKL sezonas.

– Užsienyje profesionalo karjeroje žaidėte labai neilgai – ar norėtumėte vėl bandyti laimę kažkur, ar tvirtintis LKL?

– Net nežinau, man nėra jokio skirtumo, jei reiktų važiuoti ir būtų geras variantas – gerai, jei būtų opcija Lietuvoje – irgi gerai. Man tekę 5 metus gyventi JAV, kuomet mokiausi, vėliau profesionaliai žaidžiau pusmetį Graikijoje, bet didelės problemos išvykti nematau.

– Ne visada geri sezonai LKL žaidėjams praveria gerus pasiūlymus. Ar manote, kad šie metai jums padės pasirašyti savo gyvenimo kontraktą?

– Manau, kad turėtų padėti, statistika gera, turėčiau padėti laiptelį į viršų. Norisi žaisti aukštesniame lygyje, tarptautiniame turnyre, čia kas be ko, tačiau svarbu ir uždarbis.

– „Cbet“ ir Vaidas Vaškevičius dar nesiūlė prasitęsti kontrakto?

– Dar nieko nesiūlė ir nešnekėjome, nors sakė, kad šnekėsime (Šypsosi).