Diena su krepšinio agentu T.Bulotu: naujas D.Motiejūno mentorius, pokalbiai su V.Šeškumi, kritinis D.Rediko karjeros taškas ir E.Ulanovo sprendimas

Apie jį kuriami klipai, Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komentatoriai jam klijuoja skambias pravardes, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida atidžiai stebi kiekvieną jo žingsnį aikštelėje.

Donatas Motiejūnas šį sezoną tapo atradimu ne tik Hjustono „Rockets“ komandos gerbėjams, tačiau ir Lietuvos krepšinio sirgaliams. Sudėtingi pirmieji sezonai pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje ir blankoki pasirodymai Lietuvos rinktinėje – priežastys, kurios vertė abejoti Donato galimybėmis žibėti NBA.

Treniruotės su „Rockets“ legenda Hakeemu Olajuwonu, Dwighto Howardo ir kitų komandos aukštaūgių traumos – visa tai prisidėjo prie to, ką matome dabar. Tačiau anot D.Motiejūną NBA aptarnaujančio agento Tado Buloto, lietuvio sėkmė trečiajame sezone NBA – didele dalimi pasekmė jo paties įdėtų pastangų.

„Vaikystėje Donatas gyveno kitoje Kauno sporto mokyklos (KSM) salės pusėje. Kiekvieną dieną jis valandų valandas mėtydavo, mokydavosi klaidinančių judesių, tobulindavo savo žaidimą.

Prie Donato sėkmės prisidėjo ne vienas treneris, tačiau visų pirma, jis pats norėjo labai daug ką išmokti. Žinote, treneriai nori talentingus jaunuolius daug ko išmokyti, tačiau ne kiekvienas turi pakankamai valios ir noro mokytis“, – tikina Tadas, kuris neslepia, kad kartais jauni krepšininkai savo galimybes pervertina.

Tačiau Donatas – ne iš tokių. Tai vienas tų krepšininkų, kuris tiki, kad treniruotėse išlietas sūrus prakaitas – tarsi trąšos dirvai, kažkada suvešėsiančiai saldžiausiais vaisiais. Problema tik ta, kad kartais D.Motiejūno užsidegimą treniruotėse reikia nukreipti tinkama linkme.

Praėjusią vasarą viešėdamas Los Andžele, Tadas susipažino su B.J.Armstrongu. 47-erių metų specialistas prieš daugiau nei dvidešimt metų atviru autobusu riedėjo Čikagos gatvėmis ir apsikabinęs Michaelą Jordaną mojavo tūkstančiams „Bulls“ sirgalių. Tris kartus NBA čempionu tapęs amerikietis šį sezoną padeda D.Motiejūnui siekti savo tikslų ir suprasti, ko iš jo nori „Rockets“ klubas.

„Donatas labai daug dirba papildomai. Jis žino, ką jis gali ir ko jam trūksta, tačiau ne visada ta pačia kryptimi žvelgia klubai. Jie kartais nori ne to, ką tu sugebi, o ko reikia komandai. Jautėme, kad Donatui reikėjo pagalbos aiškinant, ko iš jo nori „Rockets“ treneriai“, – neslepia Tadas.

Apie D.Motiejūno žaidimą nugara ir puskablius JAV žiniasklaidoje šiemet kalbėta ne kartą. Statistiškai lietuvis tapo vienu pavojingiausių žaidimo nugara specialistų stipriausioje planetos krepšinio lygoje. T.Bulotas įsitikinęs: Lietuvos krepšinio istorijoje nebuvo aukštaūgio, kuris taip sėkmingai gebėtų atakuoti krepšį tiek dešine, tiek kaire rankomis:

„Nors neteko matyti daugelio praeities legendų taip dažnai kaip dabartinių krepšininkų, aš neatsimenu didelio žmogaus Lietuvos krepšinio istorijoje, įskaitant ir išskirtinius talentus Arvydą Sabonį bei Gintarą Einikį, kuris gebėtų puskablius ar kablius vienodai gerai mesti abejomis rankomis. Minėtieji aukštaūgiai, žinoma, išsiskyrė kitomis savybėmis. Apie Sabonį išvis nėra čia ką ir kalbėti. Tas pats B.J.Armostrongas mano, kad Sabonis dėl unikalaus talento vertas būti tarp penkių geriausių visų laikų NBA vidurio puolėjų. Tačiau kas liečia Donatą, jis išties puikiai išdirbęs šį žaidimo elementą.“

Dėl jauno krepšininko – į kompromisus su tėvais

Gebėjimas vienodai sėkmingai rungtyniauti kamuolį valdant bet kuria ranka – tai tik vienas aspektų, kuriais jau ankstyvame amžiuje tarp savo bendraamžių D.Motiejūnas buvo unikalus. Tačiau kas dar skiria perspektyvų krepšininką nuo vidutinybės?

„Komercinė paslaptis, – juokiasi Tadas, paklaustas, kaip įžvelgti tą nenugludintą deimantą. – Labai sudėtinga. Iš tikrųjų, nėra kažkokios universalios formulės. Tačiau jeigu reikėtų pamėginti apibendrinti, yra trys kriterijai: talentas, darbo etika ir charakteris.

Talentui galima priskirti tiek įgūdžius: gebėjimą valdyti kamuolį abejomis rankomis, priimamus sprendimus, kūno kalbą, tiek fizines galimybes: kokio ilgio rankos, kojos ar jau subrendęs.

Prie charakterio galima priskirti net tokį, iš pažiūros, nelabai svarbų niuansą: kokioje šeimoje užaugęs? Svarbu, ar jis augo tik su tėvu ar mama, ar užaugo su seneliais. Ar jis turėjo žmogų, kuris paauklėtų griežčiau? Taip pat manau, kad įtakos norui kažką pasiekti turi ir šeimos finansinė padėtis. Jeigu vaikinas augęs turtingoje šeimoje, jis visada jaučia, jog turi atsarginį planą.

O kas liečia darbo etiką, reikia bendrauti su treneriais. Klausi jų, ar vaikinas atsikalbinėja, ar dirba noriai, ar pritingi. Labai svarbu, ar jis po nesėkmių nuleidžia rankas, ar priešingai – nesėkmes priima kaip akstiną dirbti dar sunkiau.“

Augęs neturtingoje šeimoje ir turi reiklų tėvą – taip; darbštus, klusnus ir kovingas – taip; atletiškas, geba puikiai valdyti kamuolį abejomis rankomis, priima teisingus sprendimus milisekundžių tikslumu – taip. Štai, radome tą jauną, daug žadantį vyruką! Ką darome toliau?

„Dėl jauno žmogaus, iš pradžių, eini kalbėtis su tėvais, su treneriais. Jeigu tam vyrukui yra mažiau nei 18 metų, mes negalime su juo rašytis sutarties. Jei matome, kad vaikinas yra daug žadantis, pasišnekame su tėvais, tariamės dėl galimo bendro darbo su jaunuoliu.

Tuomet daug priklauso nuo paties vaiko. Jei sulaukęs 18 metų, jis mums taria: „Žinote, aš noriu dirbti su kitu agentu.“ Tokiu atveju taikiai išsiskiriame, suderinę tokio išsiskyrimo sąlygas. O jos yra paprastos: jei investavome kažkiek pinigų į vaikino tobulėjimą, norime bent jau atgauti tas lėšas. Dažniausiai jas padengia naujasis žaidėjo atstovas. Jeigu jaunuolis apsisprendžia likti su mumis, mes toliau dirbame su juo ir savo investicijas padengiame iš žaidėjo ateities profesionalių kontraktų“, – su sistema supažindina Tadas.

Tačiau ne kiekvienas jaunas žaidėjas yra pavyzdingas mokyklos suole ar krepšinio aikštelėje. Nereikėtų ilgai ieškoti pavyzdžių, kai agentų dėmesio sulaukę jauni krepšininkai suaugusiais pasijaučia per anksti. Naktys klubuose, alkoholis, cigaretės ir vėjavaikiškas gyvenimo būdas. Uždraustų malonumų suviliotas jaunuolis, Tado teigimu, yra savo paties likimo kalvis. Agentas negali jo pririšti pavadėliu.

„Transliuoji jam tą informaciją, kartoji pavyzdžius, kai talentingieji sužlunga, tačiau realybė tokia: jeigu vaikis nesimoko iš klaidų, atsistoti jam gali padėti tik atsimušimas į dugną.

Mano tėvui buvo tokia situacija su vienu žaidėju, kuris buvo laikomas labai perspektyviu. Jis žaidžia Rusijoje, grįžtą į Lietuvą ir tiesiog dingsta. Jis turi grįžti į savo klubą, tačiau jo nėra. Po trijų dienų jaunuolis ateina ir sako: „Na, aš jau pasiruošęs važiuoti.“ Kas belieka mums? Ko gero, tik supažindinti su profesionalaus krepšininko realybe: „Vaikine, niekas ten tavęs jau nebelaukia“, – pasakoja Tadas.

Net jeigu talentingas jaunuolis supranta, kas galima, o kas – ne, kartais bendradarbiavimą apsunkina tėvai ar kiti šeimos nariai. Taip, tai tie tėčiai, kurie neišsipildžiusias vaikystės svajones karštligiškai nori realizuoti per savo atžalas. Tai tie patys, kurie necenzūriniais žodžiais iškoneveikia trenerį, jei šis nesuteikia sūnui reikalaujamo minučių skaičiaus.

Gerai, tai – kraštutinis atvejis. Tačiau tėvų polinkis dirbti agentų ir trenerių darbą – dažnas reiškinys, pasakoja Tadas:

„Normalu, kad tėvai rūpinasi savo sūnumi. Ir taip turi būti. Tačiau neretai jie pradeda kištis ir į krepšinio dalį. Stengiasi priimti sprendimus ir už patį vaiką, ir už mus, ir jo trenerį, nors mes dirbame toje srityje ir dažnai su situacija esame susipažinę geriau. Tačiau galbūt ir aš taip elgčiausi su savo vaiku, todėl suprantame situaciją ir su tėvais ieškome kompromisų.

Esu girdėjęs ir apie tokius atvejus, kai tėveliai ateina ir rėžia: „Žinote, mano sūnus yra ne „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ lygio. Jis turi žaisti Madrido „Real“. Jiems įdomūs tik tokie pasiūlymai, tačiau finalas kartais būna liūdnas – talentingas vaikinas nesugeba įsitvirtinti Lietuvos krepšinio lygos vidutiniokų gretose.“

Agento darbo dalis

Kibirkštis tarsi tarp mergaitės ir berniuko – derybos su profesionalais

Pokalbiai su tėvais braižant ribas, kiek kuri pusė gali daryti įtakos jauno žaidėjo formavimuisi – vienas aspektų, kuris parodo kardinalų skirtumą tarp situacijų, kai agentas vilioja perspektyvų jaunuolį ir patyrusį atletą, užsitarnavusį savo vardą krepšinyje.

Konfrontacija tarp skirtingų agentų ir agentūrų, apie kurią Tadas pasakojo pirmoje pokalbio dalyje, neišvengiama situacijose, kai siekiama prisivilioti žvaigždės statusą įgijusi krepšininką.

„Tai žmogus, kuris yra kažką pasiekęs. Jis uždirba pinigus. Tas krepšininkas turi būti nepatenkintas savo dabartiniu agentu, kad toks susitikimas išvis įvyktų. Tu žinai, kas jį atstovavo, žinai pagrindinius skirtumus.

Jeigu krepšininką atstovavo užsienio agentūra, dažnai didelis skirtumas yra komunikacija. Mes sakome: „Galime su tavimi bendrauti kiekvieną dieną lietuviškai, esame tos pačios kultūros žmonės.“ Tada stengiesi jam įrodyti, kad turi reikiamus išteklius gauti jam geriausią pasiūlymą. Dažniausiai su tokiu krepšininku pasirašai vienerių metų kontraktą. Jis pasižiūri, ar tu išpildai jo lūkesčius.

Be to, kad privalai turėti kontaktų, norėdamas gauti gerą kontraktą, bei žinomus vardus, kuriuos galėtum parodyti kaip pavyzdžius, daug priklauso nuo paprasčiausios chemijos. Gal nuskambės juokingai, tačiau tai kažkas panašaus, kai pirmą kartą susitinka mergaitė ir berniukas, – šypsosi Tadas. – Be tų faktinių dalykų, yra santykiai. Išsiaiškini jo tikslus, papasakoji savo viziją ir žiūri: sulimpa jūsų požiūriai ar ne.“

Pagalba klientui – tarsi pareiga draugui

Ne mažiau nei klientų lūkesčių patenkinimas profesionaliame lygyje svarbūs yra santykiai neformaliame lygyje. Krepšininkai iš agentų reikalauja ne tik sultingų kontraktų, bet ir pagalbos įvairiais buities klausimais. Kartais jų prašymai būna tokie, kokių Tadas išpildyti negali.

„Būna užsimano tokių dalykų, kad patari, jog gal geriau nereikia. Pavyzdžiui, Donatas kažkada nusprendė pirkti automobilį ir atsiuntė man pirmą pasitaikiusį skelbimą. Teko patikrinti, ar pardavėjas yra patikimas. Galiausiai, Italijoje radome tinkamą variantą.

Martynas Pocius pirko automobilį Vokietijoje. Iškilo klausimų dėl PVM mokesčio, tad jis kreipėsi į mane, – prisimena Tadas, kuris mano, kad pagalba klientui – tas pats, kas pagalba draugui. – Nėra taip, kad jie reikalauja. Paskambina, paklausia, ar galiu padėti. Būni pirmas žmogus, į kurį jie kreipiasi. Jeigu gali padėti, kodėl gi ne? Juk draugui padėtum.“

Tadui yra tekę ne tik skolinti „XBoxus“ Dovydui Redikui, tačiau ir užleisti savo butą Vilniuje sportavusiems krepšininkams.

„Ką radau grįžęs namo? Viskas normaliai. Manęs tą savaitę nebuvo, o vyrukui reikėjo tiesiog kažkur pernakvoti“, – juokiasi Tadas, paklaustas, ar po tos savaitės pravėręs savo buto duris nesijautė tarsi atsidūręs bendrabutyje.

24 valandas per parą krepšiniu alsuojantys atletai kartais labai stipriai reaguoja į nesėkmes. Kai 2 valandą nakties suskamba mobilusis, garsiakalbis nuo besiliejančių emocijų gali pasipurtyti kaip pašėlęs:

„Kartais krepšininkai būna labai nepatenkinti savo vaidmeniu komandose, nesupranta trenerių poreikių, kaltina aplinką arba verčia kaltę sau. Būna situacijų, kai jie labai emocingai tai pergyvena. Išklausai, mėgini suprasti, ką jie galvoja, pasakai savo nuomonę, o vėliau mėgini ieškoti sąsajų klube. Suteiki komandai informacijos apie krepšininko problemas. Tampi tarsi klijais, kurie sulipina skirtingas stovyklas – klubo organizaciją, trenerius ir krepšininkus.“

Prie vieno stalo – su V.Šeškumi

Tadas prisimena neseną istoriją su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube rungtyniaujančiu amerikiečiu Billy Baronu. Tai viena tų situacijų, kai agentas mėgina suklijuoti skirtingų šalių požiūrius.

„Jis yra tikrai geras krepšininkas, aš juo tikiu. Manimi patikėjo ir klubas. Tiesiog jis negalėjo normaliai susikalbėti su Virginijumi Šeškumi. Nusprendžiau susėsti su treneriu prie vieno stalo, paaiškinau, kokios mano žmogaus problemos. Išsiaiškinau, kas netinka Virgiui. Tada bandžiau kalbėtis su Billy, paaiškinau, kaip jam derėtų prieiti prie trenerio“, – pasakoja Tadas.

Susėsti prie vieno stalo su V.Šeškumi jam teko ne tik dėl B.Barono problemų. Tadas prisiminė kiek nemalonią situaciją, kai į „Lietuvos ryto“ klubą dirbti atvyko jo klientas Marcelo Nicola – specialistas, kuris Trevizo „Benetton“ komandoje valandų valandas gludino D.Motiejūno žaidimo įgūdžius, kai lietuvis 2009–2011 metų sezone atstovavo Italijos klubui.

„Lietuvos rytui“ trenerį Marcelo Nicola siūlėme jau ne vienerius metus. Kai Marcelo nusileido Vilniaus oro uoste, aš jį pasitikau naktį, nes sužinojau, kad Virgis lieka komandoje. Šią informaciją aš Marcelo perdaviau vos jam išlipus iš lėktuvo.

Iš pradžių, jis sureagavo pakankamai kritiškai, kas yra normalu. Tačiau kitą dieną klubas suorganizavo susitikimą ir mes susėdome prie vieno stalo: aš, Marcelo, Virgis ir klubo atstovas. Marcelo pasakė, kad jis nenori, jog Virgis su krepšininkais kalbėtų lietuviškai, nes jis nieko nesuprastų. Marcelo pripažino, kad iš pradžių sureagavo karštai, tačiau jeigu Virgis dirbs taip, kaip jis nori, jokių problemų nebus. Galiausiai, viskas išsisprendė savaime“, – nestandartinę situaciją prisiminė Tadas.

Ulanovas

E.Ulanovo sugrįžimas namo

Vis dėlto panašios problemos ne visada išsisprendžia taikiais pokalbiais. Tadas prisimena Edgaro Ulanovo situaciją, kai jis nerado vietos Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje:

„Bėgimo iš komandos atvejis dažniausiai būna paskutinis variantas. Su tuo susidūriau tik vieną kartą. Edgaro situacija Pasvalyje pasiekė tokį tašką, kad nepatenkintas buvo tiek pats krepšininkas, tiek klubas. Reikėjo ieškoti išeities ir mes nusprendėme, kad geriausia jam būtų karjerą tęsti kitur.“

Kai praėjusią vasarą E.Ulanovas paliko Klaipėdos „Neptūną“ ir persikėlė į Kauno „Žalgirį“, viešojoje erdvėje sklandė nemažai dvejonių, ar tvirtą vietą uostamiesčio ekipos startiniame penketuke užsitarnavęs jaunas puolėjas įsipaišys ir stipriausios šalies komandos žaidimo schemose.

Dėl tokio Edgaro sprendimo kiek dvejojo ir „Žalgiris“.

„Mano žiniomis, „Žalgiris“ rimtai svarstė galimybę Edgarui likti Klaipėdoje. „Neptūnas“ turėjo žaisti Eurolygoje, tad „Žalgiris“ tikėjo, jog Edgarui geriau likti komandoje, kurioje jis galėtų sėkmingai semti Eurolygos patirtį, rungtyniaudamas solidų minučių skaičių.

Tačiau Edgaras pasakė taip: „Man atsibodo žaisti Kaune su kitos komandos marškinėliais. Čia yra mano namai. Aš pabandau ir jeigu matau, kad negaliu, kitą sezoną važiuoju žaisti kažkur kitur.“ Edgaras iš „Žalgirio“ nereikalavo nieko – tik galimybės įrodyti, jog yra vertas atstovauti šiai komandai. Ir tuo šansu jis pasinaudojo“, – džiaugiasi Tadas.

Debiutiniame sezone „Žalgirio“ komandoje E.Ulanovas netruko išsikovoti vietą startiniame penkete. Šį sezoną Eurolygoje puolėjas vidutiniškai aikštelėje praleidžia po 23 minutes, pelno 7,3 taško, atkovoja 4,6 kamuolio ir renka 11,5 naudingumo balo.

D.Redikui – dabar arba niekada

E.Ulanovas jau spėjo užsitarnauti perspektyvaus ir darbštaus krepšininko vardą, ko nepasakysi apie buvusį Edgaro bendražygį Jono Valančiūno kartos Lietuvos rinktinėje D.Rediką. Pastarojo karjerai iškilo rimtas pavojus.

Ketvirtadienį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Jėkabpilio „Jekabpils“ komandoje rungtyniavęs Dovydas išvyko iš miesto, prisidengęs tariama tragedija šeimoje – tėvo mirtimi.

Tadas, kuris su D.Rediku dirbo penkerius metus, kai talentingas krepšininkas dar rungtyniavo „Lietuvos ryto“ komandoje, teigia, kad apie šį incidentą su pačiu Dovydu kol kas dar nekalbėjo. Jo teigimu, D.Rediko karjera Latvijoje rūpinosi kitas agentas, o darbiniai santykiai su 22 metų krepšininku šiuo metu yra įšaldyti.

„Su Dovydu dirbome apie penkerius metus, tačiau jam palikus „Lietuvos ryto“ komandą, žaidėjo kontraktus Latvijoje derino kitas agentas. Apie šį incidentą neteko bendrauti nei su pačiu Dovydu, nei su Latvijos klubo atstovais.

Dovydas dabar yra tokiame sunkiame kelyje, kai aš sakau: arba, arba. Arba jo karjera nesusiklostys, arba jis išplauks iš šitos sudėtingos situacijos dar stipresnis. Ko jau ko, bet talento jam užtenka, – tikina Tadas, pripažindamas, kad D.Redikas treneriams – ne saldainiukas. – Kas liečia jo darbą, kartais aš kaltinu ir trenerius. Manau, kad treneris, kuris tikrai nori jį treniruoti, gali tai daryti sėkmingai. Žinoma, sutinku, kad kai kurie treneriai nenori terliotis ir kažką įrodinėti prieš jaunus žaidėjus. Taip ir turi būti.

Ar jis labai save stabdosi? Nežinau. Ar simuliuoja? Nežinau. Jis gali atsikalbinėti, nesutikti, gali parodyti abejingumo. Tačiau, kad nedirbtų? Esu pats su juo sportavęs ir žinau faktą, kad jei treneris iš jo reikalauja, Dovydas darys ir dar geriau už kitus. Taip, treneris – tikrai ne visada kaltas. Gal Dovydas galėtų dirbti ir daugiau. Pavyzdžiui, yra tokių žaidėjų kaip Lukas Lekavičius. Daug krepšinį suprantančių žmonių abejojo jo fizinėmis galimybėmis ir perspektyvomis žaisti aukštame lygyje. Tačiau jo rezultatai – tai tik dar vienas pavyzdys, kad darbas gali tave nuvesti iki aukščiausio lygio.

Yra tokių, kurie supranta. Dabar sakyčiau, kad Dovydas galbūt nebuvo vienas iš jų.“

D.Redikui rungtyniaujant „Lietuvos ryto“ komandoje, šalies žiniasklaida nuolatos mirgėdavo skambiomis antraštėmis apie perspektyvaus krepšininko asmeninio gyvenimo vingius. Švieži pranešimai, kad Dovydas melavo apie tėvo mirtį „Jekabpils“ klubo vadovams, Tado teigimu, dar labiau apsunkins galimybes rasti jam naują darbovietę:

„Faktas, kad tai yra dar vienas išsiskyrimas su komanda. Tai – dar vienas nepalankus gandas, kuris tik dar labiau apsunkins naujos darbovietės paieškas. Visa tavo užklasinė veikla gali būti vienas iš aspektų, dėl ko klubai tavęs tiesiog nenori imti. Žmonės tiki gandais, nes jie, kaip žinome, iš niekur neatsiranda, nors galbūt ne visada yra visiškai teisingi.“

Agentų įtaka komandų komplektacijos procesuose ir „BeoBasket“ modelis

Lietuvoje plačiai įsivyravusi praktika, kai komandų formavimo procesuose svarbų vaidmenį vaidina agentai. Dėl ribotų finansinių išteklių ir požiūrio kampo daugelis klubų neturi išskirtinai už sudėties komplektavimą atsakingų žmonių.

Stipriausiose šalies komandose šią funkciją atlieka klubų vadovai. Tačiau vidutinio ir žemesnio lygio ekipos, burdamos sudėtis, dažnai linkusios pasikliauti agentūrų pasiūlymais. Tai procesas, kai agentas ir klubo vadovybė kuria ryšį, kurio dėka komandos vadovai pasitiki agento rekomendacijomis, nes jos pasiteisina.

„Jeigu parekomenduoji kažkokį žaidėją, nebūtinai savo klientą, ir tas krepšininkas patenkinta į jį dėtus lūkesčius, tuomet klubas natūraliai tavo nuomonės klaus ir kitą kartą. Ne visi komandų vadovai gali sekti tą rinką, o agentų darbas – būtent toks.

Nesu iš tų, kuris per prievartą pirštų visus iš eilės. Geriau išlauksiu, kol tas žaidėjas klubui iš tikrųjų tiks. Jeigu siūlau krepšininką, tai tik tokį, kurio galimybėmis toje komandoje neabejoju. Tuo pačiu klubai žino, kad aš atstovauju tik geriausius žaidėjus, nes tikiu, kad tas krepšininkas man gali atnešti daugiau pinigų nei kitas. Natūraliai, jie yra linkę išklausyti mano nuomonę, kodėl būtent tas žaidėjas galėtų būti toks sėkmingas tame klube“, – dėsto Tadas.

Nors Lietuvoje agentų įtaka komandų formavimo procesuose yra didelė, Balkanų šalyse klubų ir agentūrų santykiai – dar glaudesni. Ten profesionalias komandas savo čiuptuvais tankiai apraizgė Lietuvos krepšinio gerbėjams gerai žinoma agentūra „BeoBasket“. Tai didžiulė imperija, kurios pėdsakai nuvestų prie daugybės Europos klubų slenksčių, įskaitant ir „Lietuvos rytą“.

Nors „BeoBasket“ krepšinio visuomenėje vertinama kontroversiškai, Tadas palaiko šios agentūros darbo metodus:

„BeoBasket“ yra milžiniška imperija, nugludinusi labai sėkmingai veikiantį darbo modelį. O modelis – paprastas: kontroliuoji trenerius – kontroliuoji rinką. Turėdamos geriausius trenerius tokios agentūros kaip „BeoBasket“ palaiko glaudžius ryšius su klubais. Natūralu, kad turėdami tokius ryšius ir savo trenerius komandose, jie gali lengviau rasti darbą savo žaidėjams.

Nors ne visada, tačiau kai kurie treneriai mėgsta pasirinkti krepšininkus iš tų agentų, su kuriais dirba ir kuriais pasitiki. To priežastis – paprasta: kadangi tą trenerį ir agentą sieja profesiniai santykiai, treneriai žino žaidėjo situaciją, jie žino, kad agentas nemeluos nei apie krepšininko sveikatos būklę, nei apie jo charakterį. Apgavęs trenerį ir įsiūlęs jam netinkamą žaidėją agentas rizikuoja, kad praras trenerį kaip klientą.

Todėl „BeoBasket“ agentūrą vertinu tik vienareikšmiškai gerai. Nemanau, kad jie kažką pažeidinėja. O jeigu kažkokie pažeidimai ir įvyksta, kaltinti reikėtų ne tik agentą, tačiau ir komandą.“

Dėl „BeoBasket“ modelio efektyvumo Europos krepšinio rinkoje abejonių nekyla. Vis dėlto Tadas mano, kad ši sistema – ne amžina. Kaip kad vejasi taisyklių pakitimais, Europos krepšinis perims ir sėkmingai NBA prigijusi komandų komplektavimo modelį.

„Manau, kad eisime link to, kai treneriai vis mažiau prisidės prie komandos formavimo procesų. Jie galbūt patars, išsakys savo nuomonę, tačiau ši atsakomybė priklausys skautams ir komandų vadovams. Tikiu, kad eisime link NBA modelio, kuris yra visiškai išdirbtas ir veikia. Treneris ten žaidėjų dažniausiai nesirenka. Jis gauna paketą, su kuriuo turi išspausti maksimumą. NBA niekas pagal trenerį komandų nekomplektuoja.

Dabar „BeoBasket“ modelis yra geras, tačiau nenorėčiau judėti jo link. Nors dabar turi prisitaikyti, norėdamas konkuruoti su geriausiais, tikiu, kad labai svarbūs ir kiti agento paslaugų aspektai: kokybė, bendravimas, kontaktai“, – mano Tadas.

Pocius

M.Pociaus situacija „Galatasaray“

„BeoBasket“ agentūrai priklauso ir treneris Erginas Atamanas. Šio turkų specialisto nurodymų Stambulo „Galatasaray“ komandoje šį sezoną klauso Martynas Pocius. Deja, abiems vyrams sezonas Turkijos klube – ne pats lengviausias.

Kai kalba pasisuka apie finansines problemas didžiuosiuose Europos klubuose, „Galatasaray“ pavadinimas šiemet buvo linksniuojamas dažniausiai.

Nepaisant problemų su pinigais, Stambulo ekipa išsikapstė iš Klaipėdos „Neptūno“ grupės Eurolygos reguliariajame sezone, o „Top 16“ etape tapo Kauno „Žalgirio“ varžove. Tiesa, pasirodymą stipriausiame Senojo žemyno klubinio krepšinio turnyre ji tikriausiai baigs kaip viena pajėgiausiųjų šešioliktuko autsaiderių.

M.Pociui sezonas „Galatasaray“ – bene sudėtingiausias karjeroje, neslepia Tadas:

„Martynui sezonas nėra lengvas visais aspektais: tiek krepšinio, tiek gyvenimo. Situacija tokia, kad „Galatasaray“ nebegali registruoti naujų žaidėjų. Ji bandys išlaikyti esamą sudėtį. Nors algos vėluoja, jos yra mokamos. Tačiau žinoma, kai pinigai nėra mokami laiku, tiek krepšininkams, tiek treneriams yra sudėtinga tinkamai atlikti savo darbą.“

Traumų šį sezoną neišvengęs Lietuvos rinktinės gynėjas Eurolygoje sužaidė 17 rungtynių, kuriose aikštelėje praleido po 19 minučių, pelnė 6,1 taško, atkovojo 1,6 kamuolio ir rinko 3,9 naudingumo balo.

Kiek realu, kad M.Pocius ir kiti „Galatasaray“ krepšininkai artimiausiu metu paliks sunkumų kamuojamą Stambulo komandą?

„Nors klubas vėluoja atsiskaityti, tačiau pinigus moka. Situacija kol kas nekinta. Manau, kad tokia komanda, kokia yra dabar, išliks iki sezono pabaigos“, – prognozuoja Tadas, kuriam prieš akis – jau netrukus prasidėsiantis sudėtingas vasaros laikotarpis braižant ne tik M.Pociaus, tačiau ir eilės žinomų šalies krepšininkų tolimesnės karjeros kontūrus.

Pirmoji pokalbio su T.Bulotu dalis: Diena su krepšinio agentu T.Bulotu: bemiegės naktys, artimųjų priekaištai, užkulisiniai konkurentų žaidimai ir psichologo amplua

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi