Diena su krepšinio agentu T.Bulotu: bemiegės naktys, artimųjų priekaištai, užkulisiniai konkurentų žaidimai ir psichologo amplua
pirmoji dalis (13)
Stambulas–Milanas–Malaga–Hjustonas. Ne, tai ne keistokas kelionių agentūros pasiūlymas praleisti atostogas. Tai įprastas dviejų savaičių vieno žinomiausių Lietuvos krepšinio agentų darbo maršrutas.
Svajonių darbas, pasakysite? Skraidai po Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) didmiesčius, vakarieniauji su geriausiais šalies krepšininkais ir vargo nematai.
Galbūt. Galbūt tokia rutina skamba išties romantiškai. Tarsi filmo scenarijus. O galbūt gyvenimas „ant ragelio“, bemiegės naktys gesinant įsiaudrinusių ir į viską spjauti pasiryžusių krepšininkų emocijas, artimųjų priekaištai dėl neįprasto gyvenimo būdo tą, iš pažiūros, svaiginančią krepšinio agento amato romantiką išsklaido?
Į šį klausimą atsakyti galėtų tik pats Tadas Bulotas. Donato Motiejūno, Roberto Javtoko, Martyno Pociaus, Pauliaus Jankūno, Mindaugo Kuzminsko ir dar eilės žinomų Lietuvos krepšininkų agentas portalui Krepsinis.net sutiko praskleisti šydą, dažnai dengiantį krepšinio agento darbo specifiką, užkulisinius santykius su klubais bei žaidėjais ir žmogiškas problemas, su kuriomis susiduria krepšininkai.
„Tai – disbalansas tarp tavo paties ir žmonių, kurie tave supa, gyvenimo būdo, – atsidūsta T.Bulotas, bet su šypsena veide pripažįsta. – Tačiau vienareikšmiškai, man labai įdomu bendrauti su krepšininkais.“
Tai buvo, ko gero, pirmasis toks saulėtas penktadienis Vilniuje. Išsilaisvinę iš varžančių žieminių apdarų žmonės atsipalaidavę žingsniavo pražydusia Pilies gatve. Jie jau dėliojo vakaro planus.
„Atsipalaiduosi ir tu šiandien kokiam bariuke?“, – juokdamasis numečiau ir sulaukiau labai rimto atsakymo.
„Su manimi sunku visiems. Tiek draugei, tiek draugams. Aš galbūt galiu atsisėsti kažkur, pavakarieniauti, bet tik jeigu žinau, kad viskas yra padaryta. Jeigu yra kažkokių neatsakytų klausimų, aš stengiuosi niekur neiti, nes žinau, kad negalėsiu atsipalaiduoti ir tik gadinsiu nuotaiką savo aplinkos žmonėms. Toks gyvenimas“, – šypsosi Tadas, kuris praėjusią naktį nesudėjo gluosto.
Viena iš pagrindinių jo darbo dalių – nuolatinis bendravimas su žaidėjais. Deja, dažniausiai pokalbiui patogaus laiko neišsirinksi. Kartais krepšininkai skambina jam naktį. Būtent tada jis nesąmoningai užsideda psichologo kaukę. Tadui tenka išklausyti, nuraminti ir nukreipti tinkama linkme žmogų, kuris pasirengęs priimti emocijomis, o ne racionalumu paremtą sprendimą.
„Atsitinka kažkokia nelaimė: trauma ar šiaip krepšininkui baigiasi kantrybė, jis palūžta. Skambina naktį. Kartais jie būna pasiekę tokią būseną, kai ant karštųjų gali priimti netinkamą sprendimą. Krepšininkai kartais atsiduria tokiame akligatvyje, kai jiems svarbu išsišnekėti, išklausyti mano ar tėvų nuomonę, – neslepia Tadas. – Taip, kartais naktį tenka ilgai praleisti susirašinėjant. Jie pergyvena, nemiega, o man tai nuoširdžiai rūpi.“
Ir vėl kažkas skambina. Tai jau trečias kartas, kai jo mobilusis nori įsiterpti į mūsų pokalbį. Tikriausiai turi kažką svarbaus papasakoti. Tačiau Tadas užverčia jį ir tęsia:
„Pagrindinis dalykas su kuriuo reikia susitaikyti ir jį išmokti – tai dienotvarkės planavimas. Jeigu sieki kažkokių tikslų, turi griežtai susidėlioti savo laiką. To mokiausi ilgai ir to mokausi dabar.“
Tačiau, ar krepšinio agento darbas – kažkas panašaus į Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žaidimo skautų dienotvarkę, kai pusę savo darbingo amžiaus laiko jie praleidžia oro uostų patikros postuose ir lėktuvų kabinose?
„Ne, sezono metu tokio įtemptumo galbūt nėra. Nebent vasarą. Tuo metu, kai vyksta aktyvi žaidėjų migracija, yra labai sunku.
Pavyzdžiui, sėdi salėje, stebi Vasaros lygos rungtynes, tačiau netrukus tau reikės padėti parašą po kontraktu Europoje. Tuo metu derini dar keleto žaidėjų sutartis. Sėdi visą naktį, rengi kontraktą, o ankstyvą rytą lėktuve jį taisai. Tokių situacijų pasitaiko dažnai, – pasakoja Tadas, pridurdamas, jog vasaros atostogos – jam jau kurį laiką svetimas malonumas. – Būna, kad susiplanuoji su draugais nuvykti į kokią sodybą, o ten sėdi visą vakarą prilipęs prie ragelio. Kažkur vyksta pardavimai, žaidėjai rašosi sutartis. Tu negali niekur vėluoti, turi gauti informaciją pirmas, nes tai – svarbiausias laikotarpis. Tas laikas būna labai įtemptas.“
Bulotas
Tačiau dabar – ne vasara. Įprastą kovo penktadienį Tadas pradėjo taip, kaip pradeda daugelis. Žadintuvas aštuntą ryto. Dušas, pusryčiai ir kelionė ofiso link. Be įprastų pokalbių su partneriais, komandų atstovais bei savo žaidėjais, viena darbo dalių – namų darbų ruošimas. Visai, kaip mokykloje.
„Dabar, pavyzdžiui, analizuoju, koks procentas vaikų, patekusių į šešiolikmečių rinktinę, vėliau tampa aukšto ir aukštesnio meistriškumo krepšininkais, rungtyniaujančiais Europos taurėje, Eurolygoje ar NBA. Kam to reikia? Tai namų darbai. Kartais, jaunuoliai galvoja, kad jau yra kažką pasiekę. Jiems reikia argumentuotai paaiškinti, kad viskas – dar prieš akis, – pasakoja Tadas. – Tų einamųjų darbų visada yra daug. Dabar, pavyzdžiui, kuriame internetinį Donato Motiejūno puslapį.“
Net ir tokius, iš pažiūros, ne esminius darbus jis dažniausiai daro pats. Kartais, su kažkieno pagalba, tačiau, Tado teigimu, svarbiausia – išmokti viską pačiam, o tada jau bus galima samdytis žmones, juos apmokyti.
„Kartais esu perfekcionistas, – šypsosi. – Šiaip tikiu, kad tiesiog reikia visur įdėti daug darbo pačiam. Pajaučiau, kad sėkmė ateina tada, kai tu tikrai susikoncentruoji ir žinai, ką nori padaryti. Kai turi viziją.“
O taip. Nuskambėjo tarsi nuvalkiota frazė iš Paulo Coelho gyvenimo išminties lobyno. Tadas nėra idealus krepšinio agentas. Tą žino jo konkurentai, tą žino jo klientai, tą supranta ir jis.
Gebėjimas derėtis – tai svarbi krepšinio agento savybė ir viena pagrindinių T.Buloto problemų. Akivaizdu, nes žodžių junginius „derybų menas“ ir „mano problema“ kartu pokalbio metu buvo galima išgirsti mažiausiai ketvertą kartų. Tačiau tai neturėtų stebinti, juk Tadui – dar tik 26-eri. Jis negali būti idealus visose agento darbo sferose:
„Šiais metais dariau visų savo klientų apklausą, kuria aiškinausi, kur mano kaip agento silpnybės, stiprybės, kas jiems patinka ir nepatinka? Ką sužinojau? Sužinojau, kad trūksta derybų įgūdžių (Šypsosi). Kadangi esu jaunas, šioje srityje dar turiu nemažai ką patobulinti. Taip pat sužinojau, kad labai svarbu yra bendravimas. Sužinojau, kad manimi pasitiki. Sužinojau, kad žaidėjams svarbiausia yra pinigų suma. Paprasta ir aišku.“
Gal tiems, kurie galvoja, kad pinigai neturi būti varomoji jėga krepšinyje, tai nuskambėjo nesmagiai. Tačiau Tado teigimu, būtent pinigai dažnai parodo krepšininkų ambicijas.
„Pirmas klausimas, kurį dabar užduodu susitikęs su potencialiu klientu: koks jo tikslas? Jeigu jo tikslas yra žaisti Lietuvos krepšinio lygoje, tuomet mes neturime apie ką kalbėti, – o jeigu jo tikslas – uždirbti daug pinigų? – Vadinasi, jo tikslas žaisti aukščiausiame lygyje. Klausimas tada, kiek nori uždirbti pinigų? Pagal tai tu gali pasakyti, kokiame jis lygyje nori žaisti. Stengiuosi šituos dalykus išsiaiškinti kuo anksčiau, nes jeigu jo tikslai nerealistiški piniginiu atžvilgiu, aš vėliau jį neišvengiamai nuvilsiu. Susidėliojame šiuos taškus ir judame tikslo link.“
Ten, kur sukasi dideli pinigai, dažnai sakoma, kad nėra vietos žmogiškumui. Ar agentas – tai tik pragmatikas, kurio vienintelis interesas – piniginė išraiška krepšininko kūne?
Tadas nusišypso.
„Vienas iš svarbiausių mano darbo aspektų – bendravimas su žaidėjais. Tu tampi jų draugu, stengiesi padėti ne tik juos išklausydamas, patardamas, tačiau ir rūpindamasis. Ta draugystė, žinoma, yra šiek tiek iškreipta. Mes draugai tol, kol profesionaliame lygyje patenkiname vienas kito lūkesčius. Jeigu mes vienas kitam nesugebame uždirbti pinigų, santykiai, žinoma, bent jau kuriam laikui atšąla. Ar būna ilgalaikių draugysčių tarp krepšininko ir agento? Manau, kad taip. Galbūt tuo momentu jų keliai išsiskiria, tačiau tie šilti santykiai gali išlikti ilgą laiką“, – mąsto Tadas.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, Tado teigimu, buvo nemažai agentų, kuriems nepavyksta įsitvirtinti ir jie renkasi kitą gyvenimo kelią. Iš pažiūros, malonus darbas reikalauja aukų ir skirtas ne visiems. Tai koks gi turi būti tas geras agentas?
„Agentas ar ne agentas, manau, kad žmogus turi būti atviras ir teisingas. Asmeniškai, stengiuosi vadovautis būtent šiais principais. Pernelyg nesuku galvos, kaip būti gudriam ar apsukriam, ar dar kokiam...
Su savo žaidėjais stengiuosi būti atviras: nėra pasiūlymų – tai nėra, yra – tai yra. Jeigu man atrodo, kad jis negali gauti norimo pasiūlymo, aš stengiuosi jam tą pasakyti. Toks turi būti agentas.
Užvakar turėjome labai pozityvų dviejų valandų susitikimą su vienu geriausių generalinių direktorių Europoje.
Jis man sako: žinai, yra tų agentų, yra daug tų serbų, kurie sėdi prie stalo, tu žiūri jiems į akis ir žinai, kad negali šnekėtis su jais atvirai. Sako: žiūriu į tave ir jaučiu, kad galiu su tavimi bendrauti kur kas atviriau. Davė tokį pagyrimą. Man tai atrodo labai svarbu“, – prisiminė Tadas.
T.Bulotas neabejoja, kad gražūs žodžiai jo adresu – ne dėl jį dažnai persekiojančio tėvo šešėlio.
„Kai pradėjau savo veiklą, su tais žmonėmis susipažinti galėjau tik tėvo pagalba. Jeigu ne jis, tikrai nestovėčiau ant to laiptelio, ant kurio stoviu dabar. Dėl to jam visada išliksiu be galo dėkingas. Tie žmonės žino, kad esu Virgio sūnus. Jie mane priima, su manimi susitinka. Tačiau nuo tos akimirkos viskas – tik mano rankose.
Arba jie manimi patikės, arba ne. Arba jie supras, kad esu tos srities specialistas ir turiu galvoje košės, arba tai tiesiog tėvo sūnelis, kuris nori kažką gyvenime veikti. Turėjau visiems įrodyti, kad esu vertas tai daryti“, – neslepia Tadas, kurio kelias tėvo pėdomis prasidėjo dar vienuoliktoje klasėje.
NBA agento licencija
Kai supratęs, kad netaps aukšto lygio profesionaliu krepšininku, Tadas grįžo iš JAV į vienuoliktą klasę Kaune, jo tėvas pradėjo dirbti su „Interperformances“ agentūra. Tadas, kuris per metus už Atlanto spėjo įvaldyti anglų kalbą, tapo asmeniniu tėvo vertėju, kuris sklandžiai dorojosi su elektroniniais laiškais bei įvairiais dokumentais, o vėliau, tėvui tapus Klivlando „Cavaliers“ komandos skautu – su žaidėjų analizėmis.
„Does player has balls?“, – juokiasi Tadas, prisiminęs tėvo klausimą apie tai, kokius gi kamuolius tas žaidėjas turi turėti, jei kalbama apie jo charakterį. – Padėdavau tėvukui tvarkytis net ir su tokiais frazeologizmais.“
Jis galvojo, kad pagalba tėvui tik ir liks pagalba tėvui. Baigęs ekonomikos bakalaurą ir finansų magistrą, Tadas į agento amatą žiūrėjo kreivai: „Ne dėl to, kad man tai nepatiko. Tiesiog taip jau yra, kai tėvas tą daro. Visi aplinkui sako: na, tai jau perimsi iš tėvo viską? Tiesiog tokia natūrali atmetimo reakcija.“
Kol galiausiai, vienas incidentas privertė kardinaliai pakeisti požiūrį.
„Mano tėvui atsitiko bėda. Jo buvęs darbdavys Luciano Capicchioni, kaltindamas mano tėvą dėl savo paties nesėkmių, nusprendė su juo susidoroti. Ta problema tapo visos šeimos problema. Mano – taip pat.
Be tėvo privalumų mačiau jo klaidas. Tėvas visada buvo konsultantas, tačiau nevaldė nei savo pinigų, nei įvaizdžio. Jis buvo visiškai priklausomas nuo darbdavio. Nusprendžiau įkurti savo agentūrą, per kurią eitų visi pinigų srautai. Tai – vienintelis būdas juos valdyti.
2009 metais skridau į Ženevą, kur išsilaikiau agento licenciją. Vėliau trejus metus dirbau Artūro Javtoko agentūroje, o galiausiai, 2012 m., įkūriau savąją „BBaltics“, kurioje mes su tėvu kartu dirbame ir dabar. Su jo ir Artūro pagalba įdėjau labai daug darbo, kad sugrąžinčiau mums tokius žaidėjus kaip Javtokas, Jankūnas, Klimavičius ar Pocius“, – pasakoja Tadas.
„Interperformances“ griūties laikais, ne tik minėtieji Kauno „Žalgirio“ krepšininkai bėgo iš skęstančio laivo. T.Bulotas prisimena Martyno Andriuškevičiaus ir D.Motiejūno NBA naujokų biržos istorijas, kurios tapo pamoka pačiam Tadui, kaip dirba profesionalios agentūros, ir puikiu pavyzdžiu, kuo skiriasi profesionalumas nuo atmestino požiūrio:
„Artėjo naujokų birža, kurioje turėjo būti pašauktas Martynas Andriuškevičius. Jam buvo žadamas labai aukštas šaukimas. „Interperformances“ jį laikė labai talentingu krepšininku, kurio laukia ypatingai šviesi ateitis.
Agentūra, kuri įsivaizdavo, kad yra labai svarbi, nesistengė, nedarė reikiamų sprendimų, tinkamai neišanalizavo situacijos. Rezultatas – 44 šaukimas.
Vėliau artėjo Donato Motiejūno birža. Jo situacija ėmė domėtis „Wasserman Media Group“. Mes pamatėme kardinaliai skirtingą šių agentūrų profesionalumą. „Interperformances“ atspausdino Donatui pagal „NBAdraft“ ir „Draftexpress“ prognozes parengtą sąrašą, kuriame jam buvo prognozuojamas 5–7 šaukimas pirmajame dešimtuke. Jie sakė: būk ramus, visi prognozuoja tau labai aukštą šaukimą. Tu rodai gerus rezultatus Eurolygoje, tau nieko daryti nereikia. Viskas bus gerai.
Tuo tarpu „Wasserman Media Group“ atvežė Donatui knygutę, kurioje buvo išanalizuotos visos komandos pagal Donato poziciją. Ar jiems tikrai reikia tokio žaidėjo, ar nereikia? Kokius kontraktus komandos turi tose pozicijose? Prognozės buvo vertinamos procentais. Buvo padarytas įvertinimas, kad jis bus pašauktas tik antrajame arba trečiajame naujokų biržos dešimtuke.
Mums buvo šokas. Artėjant naujokų biržai mes matėme, kad panašu, jog „Wasserman Media Group“ buvo teisūs. Tačiau Donatas išliko ištikimas ir nusprendė dalyvauti biržoje kaip „Interperformances“ klientas. Jeigu ne kai kurių agentų patarimai, kad reikia vykti į individualias treniruotes su NBA komandomis, klausimas, ar jis būtų pašauktas net ir tuo 20 šaukimu. Tai buvo paskutinis lašas, po kurio Donatas atleido „Interperformances“.
Darbo priemonės
Minėtųjų stambių agentūrų susidūrimas dėl vieno perspektyviausių pastarojo meto Lietuvos krepšininkų – tai pavyzdys netiesioginės konfrontacijos, kurios metu viena agentūra stengiasi pabrėžti savo privalumus prieš kitą.
Lietuvoje, kurioje krepšinio kuluaruose visi vieni kitus pažįsta, Tado teigimu, įprasta, kai vienas agentas stengiasi nešvariais būdais atimti norimą krepšininką iš kito agento.
Praėjusią vasarą T.Bulotui teko išgyventi nemalonią situaciją, kai vienas svarbiausių jo klientų atskleidė konkurento kėslus apjuodinti Tadą ir priversti krepšininką atleisti esamą agentą.
„Pasakysiu taip, kad šiame versle tiesiogiai ar netiesiogiai tokie dalykai vyksta visur ir visada. Ypač Lietuvoje, kur krepšinio virtuvė – tarsi kaimas. Mano klientai nuolatos bendrauja su kitais agentais, juos pažįsta, sveikinasi. Lygiai taip pat ir aš sveikinuosi su kitų agentų žaidėjais, paklausiu, kaip jiems sekasi.
Tačiau aš manau ir tikiuosi, kad daugelis etiškai dirbančių agentų stengiasi vengti suasmeninimų, kai pastovus bendravimas su žaidėju išauga į nuomonės formavimą. Aš geriau stengsiuosi pagirti kokį Šarūną Brogą nei stengsiuosi jį sudirbti. Manau, kad mėgindamas sudirbti konkurentą jo žaidėjo akyse atrodysi kvailai. Jeigu jis pasirinko dirbti su tuo agentu, vadinasi, jis juo pasitiki, – dėsto Tadas. – Žinoma, jeigu manęs paklausia nuomonės apie vieną ar kitą agentą, aš ją pasakau. Įvardinu jo pliusus ir minusus.“
Per tuos keletą metų, kai Tadas yra rimtai įsitraukęs į krepšinio agento veiklą, nebuvo nė vieno krepšininko, kuris išsiskirtų su juo dėl panašių priežasčių. Tadas prisimena tik istoriją su Vyteniu Čižausku, tačiau su juo buvo išsiskirta labai draugiškai.
„Buvo vienintelis žaidėjas, kuris parodė iniciatyvą keisti agentą. Tai buvo Vytenis Čižauskas. Kai aš su juo pasirašiau sutartį, jis svarstė tarp dviejų agentų: manęs ir Maurizio Balducci. Radau jam Valjadolido komandą Ispanijoje, tačiau po nesėkmingų metų „Žalgiryje“, jis nusprendė pabandyti su minėtu kolega. Vytenis apie tai mane informavo, sakė, kad nori pabandyti. Sakau: gerai, džiaugiuosi, kad man sakai. Bandyk. Taip mūsų keliai ir išsiskyrė“, – pasakoja Tadas.
V.Čižausko sezonas „Žalgiryje“ daugeliui paliko klaustukų. Ar vienas talentingiausių Jono Valančiūno kartos krepšininkų taip ir nepateisins į jį dėtų didžiulių lūkesčių? Tado nuomone, Vytenis dar gali nustebinti ir parodyti, kokios jo galimybės.
„Manau, kad jis yra labai talentingas vyrukas. Žinau tokių žaidėjų kaip Javtoko ar Jankūno nuomonę apie jį. Vytenis turi tam tikrų minusų: labiau charakterio nei talento. Tuo pačiu tie charakterio minusai kartais virsta jo stiprybėmis. Pavyzdžiui, jis visada gali žaisti atsipalaidavęs. Vyteniui nusispjauti, prieš ką jis rungtyniauja“, – tikina Tadas.
Tvarkymasis su skirtingais krepšininkų charakteriais, poreikiais, reikalavimais ir nuogąstavimais – tai Tado kasdienybė. Apie tai, kokie yra krepšininkai, kaip prie jų prieiti, kaip vyksta ir kuo skiriasi jaunų bei patyrusių žaidėjų verbavimas ir kokia agento įtaka formuojant komandas Lietuvoje bei užsienyje – antroje mūsų pasakojimo dalyje.
Lygiai po savaitės, kitą penktadienį, T.Bulotas papasakos labai įdomių istorijų apie D.Motiejūno, M.Pociaus, Dovydo Rediko, Edgaro Ulanovo, P.Jankūno, R.Javtoko, Marcelo Nicola, Billy Barono ir kitų savo klientų kasdienybę, problemas ir išgyventas situacijas, kurios plačiajai krepšinio visuomenei dažnai lieka nežinioje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.