D.Songailos namai - iš arti
(10)
Žinomo krepšininko Dariaus Songailos tėvų Eugenijos ir Igno Songailų namų Marijampolėje atmosferą galima būtų palyginti su pakilimais ir atoslūgiais.
Krepšininko tėvų namuose kol kas ramu. Sūnus su šeima - amerikiete žmona Jackie ir dukrele Meile - gyvena savo namuose JAV, Šiaurės Karolinos valstijoje, Mursvilyje.
Kai Dariaus šeima atvyksta iš Amerikos, Songailų keturių kambarių butas tampa panašūs į krepšinio štabą. Tuomet čia verda šurmulys, nuotaikos kinta pagal varžybų rezultatus. Jei sūnaus komanda laimi, visi namiškiai džiūgauja, jei pralaimi - jų veidus laikinai aptemdo liūdesio šešėlis, bet tai trunka neilgai. Šeimos nariai tiki krepšininkų pergalėmis.
Labiausiai seneliai džiaugiasi, kai savo namuose girdi linksmai čiauškančią mylimą anūkėlę Meilę. Ją mato retai. Bet kartą per metus - tikrai. E.Songailienė nuolat aplanko sūnų už Atlanto.
Eugenija labai pasiilgsta vaikų, gyvenančių už Atlanto. Ji skrenda į Ameriką viena ir ilgai ten neužsibūna. I.Songaila jau daug metų yra neįgalus - patyrė sunkią traumą dar dirbdamas statybose. Moteris nepalieka vyro vieno ilgam, nuolat juo rūpinasi ir jam padeda. Darius, kai tik randa laisvo laiko, taip pat skuba aplankyti tėvo.
Iš nuosavo namo - į daugiabutį
Anksčiau krepšininko tėvai gyveno privačiame Eugenijos tėvų name. Viename gale buvo įsikūrusi ji su šeima, kitame - sesuo su šeima. Į daugiabutį Songailos persikėlė tada, kai Darius vieniems metams buvo sugrįžęs į Europą ir žaidė CSKA.
Eugenija pamena, kaip sūnui buvo gaila, kad tėvai prarado savo namus, kuriuose jis užaugo. Gyventi daugiabutyje - ne tas, kas privačiame name.
Moteris sutinka, kad Darius buvo teisus sakydamas, jog svarbu išlaikyti šeimos nekilnojamojo turto nuosavybę. Tačiau namas reikalavo vis didesnės priežiūros, o toje dalyje, kurioje gyveno Songailos, trūko kai kurių komunalinių patogumų. Eugenijos ir jos sesers šeimos dalijosi tuo pačiu vonios kambariu.
Kai pirmą kartą į Lietuvą atvažiavo marti Jackie, E.Songailienė nervinosi, kad vonia jų name bendra. Juk Amerikoje svečiams yra įrengti atskiri vonios kambariai. „Marti - paprasta ir nekaprizinga moteris. Bėda buvo kita. Kai vyrą darbe ištiko nelaimė, man vienai darėsi vis sunkiau rūpintis namu. Todėl nutarėme keltis gyventi į daugiabutį“, - pasakoja krepšininko mama.
Jaunystėje Eugenija norėjo gyventi atskirai nuo tėvų, būti savarankiška. Toks ir sūnus Darius. Kai Eugenija baigė pedagogikos mokslus, tais laikais gavo paskyrimą į Žemaitiją ir išvyko iš tėvų namų. Savarankiškumas baigėsi tuo, kad jauna mergina ištekėjo už žemaičio ir su vyru grįžo gyventi pas jos tėvus į Marijampolę.
Tais laikais jaunai šeimai gauti butą buvo beveik neįmanoma. O Eugenijos tėvų namai jiems visada buvo atviri. Tame name užaugo ir krepšininkas.
Išsiuvinėtas paveikslėlis
E.Songailienė jau gyvena laukimo nuotaikomis. Sūnus Darius įtrauktas į šių metų Lietuvos krepšinio olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą. Jis greitai atskris į Lietuvą, nes gegužės pabaigoje prasidės krepšininkų treniruotės.
Butas, kuriame gyvena Songailos, gana erdvus ir šviesus. Jiems dviese užtenka vietos keturiuose kambariuose. Vyras Ignas mėgsta ramybę ir tylą, tad turi atskirą kambarį. Eugenija pasirūpino, kad jam būtų patogu judėti sėdint vežimėlyje. Namie beveik nėra durų, buvusios angos praplatintos, išgriauta siena, jungianti kambarį ir pailgą koridorių.
Vos įžengus į butą nesunku pastebėti prieškambaryje ant komodos tvarkingai sudėtas įrėmintas sūnaus ir marčios nuotraukas. Jie visada laukiami šiuose namuose. Daugiau nuotraukų yra kambariuose. Eugenija susirūpinusi dėl sūnaus šeimos. Kai vaikai atskrenda iš už Atlanto, bute pasidaro lyg ir ankštoka. Net nėra kur dėti lagaminų su daiktais. Tačiau visiems taip gera būti kartu, ir tai pati didžiausia jiems laimė. Būdamas Marijampolėje krepšininkas niekada neapsistoja viešbutyje. Nė minties tokios neturi. Amerikietė marti kaprizų nerodo. Jackie gerai ten, kur yra jos darni šeima.
Šių namų geroji dvasia - visada žvali ir energinga, linksma ir darbšti Eugenija. Moteris daug metų dirbo pedagoge, dabar - pensininkė. Tačiau marijampolietė kaip ir anksčiau vis neturi laiko, nes dainuoja ansamblyje, lanko Trečiojo amžiaus universitetą, mokosi anglų kalbos. Neseniai jai buvo atlikta galvos operaciją, bet dabar jaučiasi gana gerai ir vėl gyvena tuo pačiu energingu ritmu.
„Toks jau mano būdas. Negaliu ilgai sėdėti namie. Vis randu reikalų mieste“, - sako ji. Kai turi laisvą valandėlę, sėda prie rankdarbio ir siuvinėja gražius dalykėlius.
Eugenija skuba baigti savo rankų darbo dovanėlę anūkėlei Meilei. Močiutė išsiuvinėjo jai paveikslėlį - ant mėnulio nosies sėdi meškiukas ir linksmai šypsosi, dar užrašyta mergaitės gimimo dienos data, net ūgis ir svoris, koks buvo, kai ji gimė.
Moteris teigia, jog anūkė kol kas nesupranta, kokia yra šios kuklios dovanėlės prasmė. Ateityje, kai užaugs, suvoks. „Visi iš šio pasaulio išeiname. Kai manęs nebus, šis išsiuvinėtas paveikslėlis jai primins mane“, - tikisi krepšininko mama.
Kvapni kava iš Amerikos
E.Songailienė skuba į virtuvę užkaisti kvapnios kavos, kurios parsivežė iš Amerikos, kai viešėjo pas sūnų. Moteris turi modernų kavos aparatą, tad gėrimo skonis - gardesnis. Ji sako, kad visada stengiasi pavaišinti svečius skania kava. Tai tapo vos ne ritualu.
Sukinėdamasi virtuvėje Eugenija prisipažino, kad pernelyg daug nešeimininkauja. Kai būna sūnus su šeima, visada stengiasi pagaminti gardžius lietuviškus pietus. Naminis valgis - daug skanesnis.
Garuojančią kavą moteris išpilstė į puodelius ir padėjo ant stalo svetainėje. Šis kambarys ypatingas - visa siena nukabinėta krepšininko D.Songailos nuotraukomis iš jo sportinio gyvenimo, kai baigė vidurinę mokyklą išvyko į JAV ir pradėjo sėkmingą karjerą. Šeimos fotografijų čia nėra.
Krepšinio atspindys ant sienos labai svarbus pačiai Eugenijai. Ji retai mato sūnų, tad kasdien žvelgdama į nuotraukas mintyse pasidžiaugia, kad jam sekasi, turi puikią šeimą, apsigydė traumas.
„Daug nuotraukų susikaupė iš Dariaus sportinio gyvenimo. Pamaniau, kam jas laikyti sekcijoje, tegul visi mato“, - linksmai pasakoja Eugenija ir pirštu baksteli į nuotrauką, kuri jai itin svarbi.
Krepšininko mama ėmėsi sūnaus sportinio gyvenimo metraštininkės misijos. Moteris kruopščiai kaupia visas publikacijas, kuriose rašoma apie Darių. Kas kitas tą darbą padarys, jei ne ji, dabar turinti daugiau laiko, nes išėjo į pensiją.
„Laikas labai greitai bėga. Viską reikia rinkti, nieko negalima praleisti. Šis archyvas sūnui bus įdomus, kai jis baigs sportinę karjerą. Dariaus anūkai žinos, kas buvo jų lietuvių kilmės senelis“, - šypsodamasi kalba Eugenija.
Įdomios nuotraukos ant sienos labai puošia kambarį - lyg kokioje fotografijos galerijoje. Eugenija neabejoja, kad sūnaus namuose Amerikoje tokios galerijos tikrai nėra. Dabar, kol gyvenimą diktuoja krepšinio klubai, jam ne metas galvoti apie nuotraukas. Šį sezoną D.Songaila praleido Europoje - žaidė Turkijoje ir Ispanijoje. Krepšininkas, įtrauktas į Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą, atstovauja „Filadelfijos 76ers“ klubui.
Ištvėrė, kas buvo sunkiausia
Ne visos nuotraukos krepšininko mamai teikia džiaugsmo. 2008-aisiais D.Songaila dėl nugaros traumos turėjo praleisti vasaros olimpines žaidynes Kinijoje.
„Darius žino, kad labiau jaudinuosi, kai jis žaidžia aikštelėje. Net nežiūriu tiesioginių rungtynių per televiziją. Dėl jo traumų dar labiau skauda širdį. Nežinojau, kada sūnui buvo atliekama nugaros operacija. Jis paskambino jau po visko. Jautėsi gerai, buvo puikios nuotaikos. Tikrai neturėjau dėl ko nerimauti“, - prisimena Eugenija.
Moteris atvirai sako, kad pačios juodžiausios jos gyvenimo dienos buvo tada, kai ką tik išlaikęs egazminus Darius išvažiavo į JAV. Jauno vaikino ten niekas nelaukė, ir ta nežinia labai baimino krepšininko mamą. Kaip tik tuo metu šeimą ištiko skaudi nelaimė - I.Songaila sunkiai susižeidė statybose ir visam gyvenimui liko neįgalus.
E.Songailienė vardija priežastis, kodėl negalėjo padėti sūnui finansiškai - ji dirbo mokytoja, vyras darbo neturėjo. Dukra Saulė dar mokėsi. „Sūnus turėjo išgyventi savarankiškai“, - ne itin tolimos praeities vargus atskleidžia marijampolietė.
Kartą nuojauta apgavo
Kaskart, kai E.Songailienė sugrįžta iš viešnagės Amerikoje, namie atsiranda mielų daikčiukų iš tolimos šalies. Tipiškos amerikietiškos dėžutės smulkiems daiktams sudėti - labai patogios siuvinėjimo siūlams laikyti.
Eugenija rodo dar keletą parsivežtų dalykėlių, didžiuodamasi sako, jog visa tai iš Amerikos. Galima pajusti, kad marijampolietei svetima šalis nė kiek netolsta, priešingai, kaskart vis artėja, ypač kai sūnus ten sukūrė šeimą. Miegamajame virš lovos moteris pakabino du paveikslus, kuriuos jai dovanojo sūnus. Prieš išvykdamas svetur Darius paliko mamai prisiminimui tapybos drobę. Žinomo dailininko darbą krepšininkui dovanojo Marijampolės savivaldybė, kai jis iš Europos čempionato parsivežė bronzos medalį.
Ar Eugenija norėtų gyventi Amerikoje, šalia sūnaus ir anūkės? Šiuo klausimu E.Songailienė turi tvirtą nuomonę. Ji sako, kad smagu nuvažiuoti kitur, tačiau dar maloniau sugrįžti į savo jaukius namus Marijampolėje.
Užsiminiau moteriai, kaip kadaise ji buvo suabejojusi, kad sūnus Darius duonos iš krepšinio nevalgys, nenorėjo, kad jis taptų krepšininku. Dabar Eugenija šypsodamasi prisipažįsta, jog tąkart taip pasakiusi smarkiai apsiriko. „Žinote, tai, kad kad Darius atsidūrė krepšinyje, buvo grynas atsitiktinumas. Tiesiog bėgdamas koridoriumi atsitrenkė į nusipelniusį Lietuvos krepšinio trenerį Gintautą Žibūdą. Šis pakvietė jį pabandyti pažaisti. Žinojau, kad Dariui visada patiko krepšinis, bet anais laikais sportininkai labai mažai uždirbdavo. Kai pastebėjau, kad sūnus pradėjo blogai mokytis, griežtai pasakiau - jei nepasitemps, teks atsisveikinti su krepšiniu. Padėjo kaip šaltas dušas. Pažymių knygelėje atsirado geri pažymiai. Nežinau, kokių dar pokštų gali iškrėsti likimas ir man. Niekada nesakyk „niekada“! Ką gali žinoti, gal ateityje teks važiuoti į Ameriką, nors man viskas daug artimiau yra Lietuvoje“, - suabejoja Eugenija.
Tačiau krepšininko motinos nuojauta dažniau neapgauna. Kaip ir tą kartą, kai 2008 metais D.Songaila sugrįžo iš Europos čempionato su sunkiai iškovotu bronzos medaliu. E.Songailienė tada garsiai saviškiams prasitarė, jog Lietuvos rinktinei pasiseks laimėti trečiąją vietą. Moteris pajuokavo, kad jei būtų lažinusis, būtų laimėjusi krūvą pinigų.
Virš tėvų - dukters butas
Netikėtai pas mamą užsuka duktė Saulė su mažuoju sūneliu. Ji su savo šeima įsikūrusi bute virš tėvų. „Dukra labai norėjo gyventi šalia mūsų. Kai tik sužinojome, kad kaimynai parduota butą, ji labai apsidžiaugė. Tiesa, tuo metu buvo itin didelės kainos, bet duktė su vyru vis tiek jį nusipirko. Dabar nesigaili. Labai patogu bendrauti - tereikia laiptais nusileisti žemyn, ir jau pas mus. Galiu padėti dukrai auginti sūnelius. Visi esame šalia, ne taip kaip Darius“, - užsimena E.Songailienė.
Ar pasikalba su sūnumi apie tai, kad gal ketina sugrįžti į Lietuvą, kai baigs sportinę karjerą. Šį kartą E.Songailienė nieko konkretaus nepasako, ne taip kaip tąsyk, kai sūnaus karjeros pradžioje buvo suabejojusi, ar jis valgys iš krepšinio duoną.
Pasak Eugenijos, sunku nuspėti likimo vingius, nes jie dažnai - nenuspėjami. Jei likimas lemtų, kad sūnus sugrįžtų namo, mama labai būtų patenkinta. Tačiau moteris dar laimingesnė dabar, nes Dariui sekasi, jis turi puikią šeimą, yra pakviestas į Lietuvos krepšinio rinktinę.
Nijolė Storyk, „Lietuvos žinios“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.