D.Songaila: apie lietuvių antplūdį NCAA ir galimybę dirbti viename klube su M.Buzeliu

Praėjusią vasarą rezervinėje Lietuvos rinktinėje dirbęs Darius Songaila šiemet priims dar daugiau atsakomybės.

San Antonijaus „Spurs“ trenerių štabo narys šį kartą talkins Kaziui Maksvyčiui rezervinėje rinktinėje, o vėliau kartu su juo persikels ir nacionalinę komandą, kuri ruošis olimpinei atrankai Puerto Rike.

Sėkmės atveju, D.Songaila rinktinėje dirbtų ir Paryžiaus olimpiadoje. Jam tai būtų jau ketvirtosios žaidynės, kaip krepšininkui 2000-aisiais sudalyvavus Sidnėjuje, 2004-aisiais – Atėnuose ir 2012-aisiais Londone.

Tokią galimybę gavęs aukštaūgis teigė ilgai K.Maksvyčio pasiūlymo nesvarstęs.

„Iki vakarienės galo. Kazys sezono metu buvo atvažiavęs į JAV, lankė kai kuriuos rinktinės žaidėjus, buvome ir mes susitikę, pasišnekėjome, buvo tikrai malonus pasiūlymas ir svarstyti ilgai nereikėjo. Vis tiek atidavęs tiek metų rinktinei kaip žaidėjas, tad tai yra natūralu ir malonu prisijungti kaip treneriui“, – teigė specialistas.

– Kokį įspūdį už Atlanto paliko Augusto Marčiulionio ir Mato Buzelio žaidimas?

– Augustas tai tikrai turėjo labai gerą sezoną. MVP sezono metu, labai solidus įžaidėjas, kuris, smagu, kad išliko toje mokykloje ir eina toliau, rodo tobulėjimą. Vienais metais atvažiavę mes tikrai nematėme ir nežinojome, kas iš jo gali išsivystyti. Dabar yra rezultatai ir tai tikrai yra žaidėjas, kuris gali pakovoti dėl vietos išplėstiniame sąraše bei vyrų rinktinėje. Aišku, Matas yra talentas, kuris Lietuvos krepšinyje bus ateityje. Labai sunku kažką pasakyti, visi žinome biržos situaciją ir įdomu, kaip viskas susidėlios. Tai tikrai yra žaidėjas, kuris ateityje bus rinktinėje. Mums tikrai reikia jį priimti ir ateityje žiūrėsime, kas bus toliau.

– Artėjančioje biržoje „Spurs“ turi net kelis šaukimus pirmajame dešimtuke. Kokie šansai, kad būtent jums kitą sezoną teks dirbti su M.Buzeliu?

– Jei būčiau tos organizacijos dalies darbuotojas, kuris tai nusprendžia, atsakyčiau į tą klausimą. Esu tik trenerių štabo narys, tad nelabai galiu atsakyti. Šių metų birža nėra tokia, kurioje būtų aiški žaidėjų tvarka, kaip ankstesniais metais. Visos komandos renkasi pagal tai, ko joms reikia, o ne pagal tai, kas yra geriausias žaidėjas. Manau, tokia birža yra labai įdomi, nes nežinai, kas ką pasirinks.

– Daug kalbama apie masinį talentų išvykimą į Nacionalinę koledžų atletų asociaciją (NCAA). Europoje tai matoma kaip nerimo ženklas, o kaip šį procesą vertinate kaip JAV krepšinio atstovas?

– Manau, kad tas procesas dar tik prasideda. ESPN prieš kokią savaitę skelbė apie naują sandorį tarp NCAA ir universitetų, kuriuo jiems leidžiamas net 20 milijonų JAV dolerių metinis biudžetas žaidėjams, susidėjo NIL sandoriai ir visa kita. Tai tik sustiprina NCAA, nes žaidėjai liks ne tik vieneriems metams, po kurių anksčiau išvykdavo bandyti užsidirbti, nors buvo nepasiruošę. Mano laikais buvo, kad atžaidi trejus ar ketverius metus, sustiprėji fiziškai, gaudaisi tame krepšinyje ir tada išeini į profesionalus. Europoje gal tai kažkiek ir pakenkia, bet visi klubai turi savo akademijas, „Žalgiris“, net iš „Real“ vienas žaidėjas išėjo į „Brigham Youth“ universitetą, kai jam žadamas aukštas šaukimas 2025-ųjų biržoje. Tie pinigai gal ir svarbus dalykas, bet, iš kitos pusės, sustiprės NCAA lygis, žaidėjai ilgiau išbus, o Europoje, matome, kad tas žaidimo lygis nekrenta. Nemanau, kad tai pasikeis.

– Kiek potencialo tapti rinktinės žaidėju turi taip pat į NCAA patraukęs Kasparas Jakučionis?

– Minimaliai teko stebėti jo žaidimą. Jis turi potencialo, bet kiek matėme, kaip ir su Marčiulioniu, nežinai, kas bus po to. NCAA per vienerius metus jie gali iššauti iki tam tikro lygiu. Su šiuo projektu, kurį turime kaip rezervinę rinktinę, kai galima pasikviesti žaidėjus kelioms savaitėms, su jais padirbėti ir susibendrauti, tikrai yra fantastinis projektas. Tai yra šansas tokiems žaidėjams, o ateityje jų bus ir daugiau.