D.Sirvydis: reakcija į Normanto traumą buvo necenzūrinė
VIDEO interviu (2)
iš Tamperės, Krepsinis.net
Lietuvos rinktinė pasiekė sunkią pergalę grupės etapo finiše, kur 74:71 palaužė švedus, tačiau tai buvo gera naujiena, kuri džiugino menkai. Traumą rungtynėse patyrė dar vienas gynėjas – Margiris Normantas.
Deividas Sirvydis, švedams įmetęs 7 taškus, po rungtynių pripažino, kad pirma reakcija į dar vieną praradimą buvo necenzūrinė.
„Neįsivaizduoju, kas tiksliai nutiko, bet manau, tiesiog nikstelėjimas“, – viliasi snaiperis.
– Gal dėl žaidėjų sveikatos metas užpirkti mišias?
– Nežinau, nepaaiškinami dalykai. Daug žaidėjų ir daug rinktinių patyrė traumas. Tikėkimės, Margiriui nieko blogo ir turėsime pilną sudėtį.
– Kokia buvo jūsų pirma reakcija į M.Normanto traumą?
– Necenzūrinė galvoje. Gaila, vėl lygioje vietoje trauma. Džiaugsmo neprideda. Neįsivaizduoju, kas tiksliai nutiko, bet manau, tiesiog nikstelėjimas. Nesu gydytojas.
– Apie ką buvo šios rungtynės, kurių pergalė nelabai kažkam ką lėmė?
– Vieniems kitą pajusti, išbandyti skirtingas rotacijas. Margiris turėjo žaisti įžaidėju, susitraumavo, vėl keitėsi planas. Kovėmės, labai svarbi pergalė mums prieš Rygą.
– 2 tritaškiai iš 18 – kame buvo problema?
– Neklauskite, nežinau, kaip užburta. Vos ne visi geri metimai, nekrenta ir tiek. Toliau mesime.
– Ar gavus daugiau minučių (33 min.) labiau pajaučiate ritmą?
– Stengiuosi neforsuoti, žaisti savo žaidimą, kažkas gavosi, kažkas ne, stengėsi visa komanda.
– Jūs pats čempionate pataikėte 2 tritaškius iš 20. Turite tam paaiškinimą?
– Neturiu, duobelių būna visada, sezono metu, dabar irgi užpuolė. Galvoje man tai nekeičia nieko, tai stipriausias dalykas, kurį turiu. Tikėkitės, Rygoje tinklelis atsiriš, grįšiu į save.
– Kaip tvarkotės psichologiškai, kad tai nepaveiktų pasitikėjimo?
– Sezono metu mini duobelių buvo ir pernai, ir užpernai. Eini, mėtai, dirbi, toks mūsų darbas – mesti ir pataikyti į krepšį. Šiuo metu nepataikome, metame.
– Ką iš kūrybos pusės dar galima išspausti šioje komandoje?
– Turime pagrindinį žmogų Joną, esame komanda, stipri savo dvasia. Reikia žaisti, dalintis kamuoliu, stengtis imti dvasia.
– Ar praradus tiek pagrindinį įžaidėją, tiek žmogų, kuris turėjo jį pavaduoti, pavyktų žaisti tą krepšinį, kurį turėjote demonstruoti?
– Nežinau, matysime, neturiu ką pasakyti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.