D.J.Seeley: buvau labai arti kvietimo į NBA

Sezono pradžioje į Vilniaus „Rytą“ atvykęs D.J. Seeley tampo svarbia detale Dainiaus Adomaičio taktinėse schemose. 29-erių amerikietis šio sezono „Betsafe-LKL“ čempionate vidutiniškai renka beveik po 12 taškų ir yra rezultatyviausias komandos žaidėjas.

Ne vienerius metus Europoje rungtyniaujantis krepšininkas pasidalino savo mintimis apie karjeros pradžią, „Ryto“ rezultatus bei gyvenimą Vilniuje.

– Visų pirma papasakok, kaip krepšinis tapo tavo gyvenimo dalimi?

– Žaisti pradėjau būdamas dar mažas, maždaug 6-erių. Žaidžiau vaikų komandose, jaunimo lygose ir tik sulaukęs 10-ies metų supratau, kad tai man labai patinka ir noriu tai tęsti.

– Ar vaikystėje turėjai idealų, kurių žaidimą sekei labiausiai?

– Labai mėgau Michealą Jordaną ir Kobe Bryantą. Tai du geriausi krepšininkai, rungtyniavę toje pačioje pozicijoje kaip ir aš.

– Kada supratai, kad krepšinis yra daugiau nei tik žaidimas ir gali tapti profesionalu?

– Po vidurinės mokyklos, kai patekau į koledžą supratau, kad esu pakankamai geras. Jutau, kad galiu varžytis su vidurinių mokyklų žaidėjais, o patekęs į koledžą mačiau, kad savo vietą rasiu ir čia. Tada supratau, kad galiu būti profesionalu.

– Po studijų koledže pradėjai profesionalo karjerą. Pirmaisiais metais atvykai į Europą ir rungtyniavai Serbijoje bei Vokietijoje. Kaip vyko adaptacija? Kas buvo neįprasta ar galbūt sunku, kuomet persikėlei į kitą žemyną?

– Pradžia buvo sunki. Aš užaugęs Kalifornijoje ir atvykimas į Serbiją sukėlė didelį kultūrinį šoką. Pirmą kartą išvykau iš JAV, tačiau to neišsigandau. Sunkiausia buvo tai, kad buvau toli nuo namų ir pirmi du mėnesiai praėjo tikrai sunkiai. Po to viskas klostėsi sklandžiai.

– Kaip sekėsi priprasti prie europietiško krepšinio? Kuo jis skiriasi nuo JAV demonstruojamo žaidimo stiliaus?

– Man nereikėjo daug laiko prisitaikyti, tačiau kitiems žaidėjams tai tikrai sukelia problemų. Atvykęs iš JAV turi šiek tiek prisitaikyti, tačiau tie skirtumai nėra labai dideli.

– 2013-aisiais teko žaisti NBA Vasaros lygoje, Los Andželo „Lakers“ komandoje. Ar tavo karjeroje buvo momentas, kuomet jautei, kad NBA yra visai šalia?

– Kai žaidžiau NBA plėtojimosi lygoje buvau labai arti kvietimo į NBA. Šioje lygoje yra daug taisyklių, politikos ir tuo metu kažkas nepavyko, tačiau to labai nesureikšminu.

– Nuo pat savo atvykimo į Vilnių tapai vienu iš komandos lyderių. Ar tikėjaisi taip greitai įsilieti?

– Taip, tikėjausi, kad taip bus. Žinojau, kad atvykęs čia būsiu vienas vyresnių žaidėjų ir turėsiu padėti komandai. Prisiminus visas traumas, nesėkmes, kitus pašalinius dalykus, galiu pasakyti, kad komandai sekasi gana neblogai.

– Kaip šis sezonas klostosi tiek tau pačiam asmeniškai, tiek komandai? Papasakok daugiau apie sezono eigą.

– Viskas einasi geriau nei tikėjausi. Kaip ir sakiau, su visomis traumomis ir panašiais šio sezono dalykais tikrai sekasi neblogai. Esu tikras, kad kitai komandai tokioje situacijoje būtų buvę labai sunku patekti į Europos taurės ketvirtfinalį ir laimėti KMT taurę.

Kai kažkas nutinka, žaidėjas patiria traumą, mes visada stengiamės tai pamiršti kuo greičiau ir judėti į priekį. Manau, tai mums labai padėjo.

– Prieš kiek daugiau nei mėnesį „Rytas“ iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę. Ką šis trofėjus reiškia tiek tau asmeniškai, tiek komandai?

– Tai buvo labai svarbu. Pergalė finale visiems pridėjo pasitikėjimo savo jėgomis, tikėjimo vienas kitu. Pamatėme, kad galime pasiekti svarbias pergales.

– Dalis komandos žaidėjų vis pamini, kad ši komanda vieninga, kaip šeima. Ar tu pats tai pastebi?

– Ši komanda yra kitokia. Visi žaidėjai yra išvien, visada kartu, žinoma, retkarčiais pasipykstame, bet tai normalu. Mes gerai suprantame vienas kitą.

Europos komandose žaidėjai keičiasi dažnai, vieną sezoną atvyksta vieni žaidėjai, kito sezono metu – jau kiti. Mūsų komandoje surinktos geros asmenybės, kurios dera ir tai jaučiasi.

– Praėjusią vasarą atvykai į Vilnių. Kaip jautiesi šiame mieste?

– Jaučiuosi gerai, man patinka gyventi čia. Žmonės geri, o fanai tiesiog puikūs. Vienintelis nepatinkantis dalykas – šaltis.

– Ką mėgsti veikti mieste, kai turi laisvo laiko? Galbūt turi vietas, kurias mėgsti lankyti Vilniuje?

– Man patinka miesto centras. Kai lauke šalta, dažniausiai užsuku tik pavalgyti ir į treniruotę, o likusį laiką leidžiu namuose. Dabar oras jau atšyla, tad mieste praleisiu daugiau laiko.

– Iki sezono pabaigos liko trys mėnesiai. Ko tikiesi iš likusios sezono dalies?

– Turime žaisti kaip įmanoma geriau kiekvienose rungtynėse. Praradome Ch. Kramerį, tai didelė netektis mūsų komandai. Turime atrasti papildomų jėgų ir būdų kaip laimėti rungtynes.