„Crvena Zvezda“ ultros – istorinės priešpriešos ir draugystės bei santykis su „Žalgiriu“

Jau šį ketvirtadienį prasideda naujasis 2026–2027 metų Eurolygos sezonas, o Kauno „Žalgiris“ pirmajame mače išvykoje susitiks su Belgrado „Crvena Zvezda“ klubu.

„Beogradska“ yra viena karščiausių arenų Europoje, o pastaruoju metu ji tapo itin priešiška žalgiriečiams. Šiame tekste pabandysime pažvelgti į „Crvena Zvezda“ klubo ultras „Delije“, susipažinti su jų istorija bei suprasti santykį su „Žalgiriu“.

Nors Lietuvoje šiuo metu yra ženklus ultrų sektorių augimas bei apskritai stipriai kyla susidomėjimas organizuotu palaikymu, tačiau ilgą laiką šiomis temomis mūsų šalyje kalbama praktiškai nebuvo. Dėl to daugelio požiūris į kitų šalių klubų ultras, organizuotą palaikymą yra labai paviršutiniškas ir apsiriboja tik tuo, kas yra matoma arenose.

Delije

„Delije“ – raudonai balti „narsuoliai“ iš Belgrado

Narsuolis ar didvyris yra tiesioginis vertimas iš serbų kalbos žodžiui „Delije“, kurį savo pavadinimu devinto dešimtmečio pabaigoje pasirinko „Crvena Zvezda“ ultros. Nors aktyvus Belgrado klubo palaikymas egzistavo gerokai anksčiau, tačiau būtent tuo metu Željko Ražnatovičius, žinomas Arkano pseudonimu, sugebėjo suvienyti skirtingas serbų klubo grupuotes ir sujungti jas po viena vėliava.

Reikia suvokti, kad Arkanas yra svarbi ne tik ultrų pasaulio, bet ir apskritai tuometinės Jugoslavijos asmenybė. Ž.Ražnatovičius buvo serbų savanorių gvardijos, kuri buvo vadinama „Tigrais“, vadas. Tereikia paminėti, kad ši gvardija buvo atsakinga už karo nusikaltimus, vykdytus Bosnijoje, o pačiam Arkanui Hagos tribunolas jau buvo pradėjęs teisminius procesus, tačiau Ž.Ražnatovičius mirė taip ir nesulaukęs verdikto. 2000 metų sausio 15 dieną ilgametis „Delije“ lyderis ir suvienytojas buvo nušautas Belgrado viešbučio vestibiulyje.

Skaitydami šį tekstą turite pagaliau pamiršti terminą „nepainiokite sporto su politika“. Ultrų judėjimai ir daugelio Europos didžiųjų futbolo bei krepšinio klubų istorija vis tik yra itin stipriai politizuota bei simbolizuoja gerokai daugiau nei tik žaidėjus esančius aikštėje. Būtent serbų klubai yra vienas iš puikiausių to pavyzdžių.

„Delije“ yra susiformavusi kaip Belgrado Šiaurės grupuotė, kurios identitetas yra stipriai paveiktas serbų nacionalizmo bei netgi stačiatikybės klausimų. Nors „Delije“ nėra oficialiai politizuota organizacija, tačiau iki šių dienų tai yra daugiausiai radikalių dešiniųjų pažiūrų judėjimas, kuriame nuo pat pradžių vyravo nacionalistinės nuotaikos bei prorusiškas ir antivakarietiškas požiūris.

Nors pagrindinis „Delije“ palaikymo akcentas yra futbole, tačiau organizacija yra pakankamai didelė, kad nemažas jos dėmesys tektų ir krepšinio klubo palaikymui. Taip pat serbų palaikymo kultūra yra tokia, kad kartais sunku atskirti, kur prasideda ir kur baigiasi sektorius. Tai ypatingai aktualu krepšinyje, kur net ir paprasti sirgaliai stovi visų rungtynių metų, tačiau toli gražu ne visi jie priklauso „Delije“.

Pagal pateikiamus skaičius futbolo rungtynėse vidutiniškai yra apie 4–5 tūkstančius tikrų „Delije“ narių, o krepšinyje šis skaičius yra maždaug dvigubai mažesnis. Vis tik ir paprasti sirgaliai stipriai tapatinasi su ultrų vertybėmis, pažiūromis, o atskirtis tarp ultrų ir paprastų sirgalių yra minimali.

Komandos palaikymas tokiose šalyse kaip Serbija yra stipri identiteto dalis, susijusi su gerokai daugiau aplinkybių nei patinkantis žaidėjas ar komandos fiksuojami rezultatai. Ultros yra radikaliausia to išraiškos forma, tačiau ir paprasti klubo sirgaliai dažniausiai tapatina save su klubo atstovaujamomis idėjomis.

Priešai miesto viduje ir išorėje

Belgrade gyvena apie 1,3 milijono gyventojų ir praktiškai kiekvienas iš jų jums pasakys, kurią komandą palaiko bei išvardins tūkstančius priežasčių, kodėl nekenčia kitos.

„Grobari“ – Belgrado „Partizan“ ultros yra amžinas „Delije“ priešas. Tai yra viena iš didžiausių priešpriešų Europoje, turinti ir gilias istorines šaknis.

Istoriškai „Grobari“ ir „Partizan“ yra siejamos su Jugoslavijos partizanų judėjimu bei Jugoslavijos Liaudies Armija (JNA), todėl klubas turėjo stiprų jugoslavišką (federacinį) bei socialistinį atspalvį. Dėl šios priežasties „Crvena Zvezda“ ir „Partizan“ priešprieša buvo dviejų skirtingų šalies polių atspindys.

Didžiausia radikalizacija tarp klubų ir jų ultrų vyko 1980–1990 metais, kuomet futbolo stadionai ir krepšinio arenos tapo vietomis, kurios aiškiausiai brėžė politines ir identiteto ribas, o santykiai dažnai buvo aiškinamiesi smurto pagalba.

Šiai dienai tokios politinės atskirties tarp „Delije“ ir „Grobari“ nėra, kadangi pastarojoje taip pat stipriai vyrauja nacionalistinės nuotaikos. Vis tik subgrupuotės su stipria kairiąja idealogija „Grobari“ judėjime taip pat yra išlikusios, todėl politinis šios grupuotės paveikslas yra dar sudėtingesnis, o nemažai nesutarimų yra pačioje organizacijoje. Nepaisant to, kad tokios ryškios politinės atskirties tarp „Grobari“ ir „Delije“ grupių tarsi ir nebėra, tačiau neapykanta niekur nedingo. Ji vis tiek turi istorinį, politinį ir teritorinį aspektus.

Norint surasti pagrindinius „Delije“ priešus už šalies ribų, toli keliauti nereikia. Belgrado klubo ultrų ir Zagrebo „Dinamo“ sirgalių „Bad Blue Boys“ priešprieša siekia kelis dešimtmečius, o jos priežastis taip pat yra politinė.

1986 metais susikūrusi BBB grupuotė stipriai siejosi su Kroatijos nepriklausomybės idėjomis. Dar iki 1990 metų konkurencija tarp šių grupių buvo itin stipri, tačiau Jugoslavijos politinė krizė konfliktą pavertė etniniu ir nacionaliniu.

1990 metų gegužės 13 dieną rungtynės tarp  „Dinamo“ ir „Crvena Zvezda“ futbolo komandų taip ir neįvyko. Prieš mačą kilo susirėmimai tarp „Delije“ ir BBB, per kuriuos nukentėjo ne tik abiejų grupuočių nariai, bet ir daugybė policijos pareigūnų. Dažnai tarp kroatų ir serbų galima išgirsti netgi frazę, jog šis mačas tapo karo atskaitos tašku.

Priešų „Delije“ turi ir daugiau, tad reikia suprasti, kad konfliktas su „Žalgirio“ sirgaliais jiems tėra vienas iš daugelio ir toli gražu ne didžiausias.

Pagrindinė schema čia būtų paprasta. Didžiausi istoriniai „Delije“ priešai yra „Partizan“, „Dinamo“, Splito „Hajduk“, Poznanės „Lech“ aistruoliai. Taip pat galima dar būtų pridėti Sarajavo bei Željezničaro futbolo klubų ultras.

Oficialią draugystę „Delije“ turi su Pirėjo „Olympiacos“, Maskvos „Spartak“ ir Neapolio „Napoli“ sirgaliais. Natūralu, kad iš to išplaukia ir daugiau priešpriešų, o visas draugų ir priešų tinklas pasidaro dar gerokai platesnis ir sudėtingesnis. Visas Europos futbolo bei krepšinio ultrų žemelapis yra apraizgytas draugystėmis ir priešpriešomis, kurios dažniausiai vis tiek atsiremia į politinius bei istorinius kontekstus.

„Orthodox Brothers“ – taip vadinama draugystė tarp „Delije“, „Olympiacos“ ultrų „Gate 7“ ir Maskvos „Spartak“ – „Fratria“.

Visus klubus bei grupuotes sieja tos pačios spalvos bei jau minėtas stačiatikybės akcentas. Vis tik graikų ir serbų klubų ultrų tarpusavio draugystė yra gerokai senesnė, o „Fratria“ prisijungimas įvyko jau šiame tūkstantmetyje, kai būtent ir iškilo „Fratria“ vardas. Draugystė su „Spartak“ ultromis dera su „Crvena Zvezda“ klubo prorusiškumu, o skanduotės „Serbija – Rusija, broliai amžinai“ yra dažnos tiek futbolo stadione, tiek krepšinio arenoje. Vis tik svarbu suvokti priežasties ir pasekmės ryšį. „Delije“ yra prorusiška ne todėl, kad turi draugystę su „Fratria“, o draugystę su šia grupuote turi todėl, kad yra prorusiška.

NATO vėliava

Santykis su „Žalgiriu“ ir konflikto pradžia

Iš to, kas pateikta anksčiau, akivaizdu, kad „Žalgiris“ ir jo sirgaliai toli gražu nėra „Delije“ priešų sąrašo viršūnėje. Dauguma šios grupuotės priešpriešų turi gerokai daugiau istorinio pagrindo ir atkeliavo iš futbolo stadionų. Tuo tarpu istorija su „Žalgiriu“ yra visiškai šviežia ir pagrindinė konflikto priežastis – skirtingas tiek klubų, tiek sirgalių požiūris į karą Ukrainoje.

2022 metų balandžio 3 dieną vykusiose Eurolygos rungtynėse Kaune „Crvena Zvezda“ žaidėjai atsisakė laikyti Ukrainos vėliavų spalvų transparantą, raginantį sustabdyti karą. Tai iššaukė audringas reakcijas tribūnose, o „Žalgirio“ ultrų sektoriuje per trumpą laiką sugebėjo atsirasti ir NATO vėliava.

Būtent pastaroji sulaukė labai daug reakcijų. Nuotraukos iš „Žalgirio“ sirgalių sektoriaus sparčiai apskriejo interneto platybes ir pasiekė didžiausius ultrų forumus visame pasaulyje. Galima neabejoti, kad NATO vėliavą GWB sektoriuje pamatė daugiau žmonių negu pačių rungtynių rezultatą. Realu, kad tai buvo apskritai pirmas kartas istorijoje, kai šios organizacijos vėliava buvo iškelta kurio nors klubo ultrų tribūnoje.

Nuo to viskas ir prasidėjo. Nuo žinučių socialiniuose tinkluose iki to, kad tribūnos Belgrade dažėsi Rusijos vėliavos spalvomis, skambėjo sovietinės armijos dainos, o Kaunas svečius iš Serbijos sostinės pasitikdavo su gausybe ukrainietiškos simbolikos bei specialiomis choreografijomis.

Būtent serbų klubo prorusiškumas ir požiūris į karą Ukrainoje tapo pleišto tema, o „Žalgirio“ ir „Crvena Zvezda“ akistatos įgavo gerokai daugiau ir politinio atspalvio. 

Nors kol kas visa kova vyksta socialiniuose tinkluose bei aiškiomis žinutėmis arenoje, tačiau drąsiai galima teigti, kad „Beogradska“ šiuo metu yra nesaugiausia vieta bet kuriam „Žalgirio“ gerbėjui.

Kaip jau minėta, Serbijoje atskirtis tarp ultrų ir paprastų klubo sirgalių nėra tokia didelė kaip Lietuvoje, todėl net ir eiliniam „Žalgirio“ aistruoliui, kuris neturi nieko bendro su ultromis, Belgrade apie savo saugumą verta pagalvoti ir į provokacijas geriausia tiesiog nesivelti.