Bronzą Kėdainiams padovanojęs V.Ginevičius: dar turiu ambicijų žaisti aukštesniame lygyje

Vidas Ginevičius padarė viską, kad „Kėdainių-Triobet“ komanda vėl galėtų džiaugtis apdovanojimais. Pelnęs 14 taškų, atkovojęs 6 kamuolius ir atlikęs 4 rezultatyvius perdavimus, naudingiausias mažojo LKF taurės turnyro finalo žaidėjas padovanojo Kėdainiams bronzos medalius.

„Kiek žinau, komanda gan seniai buvo kažką laimėjusi, todėl tai labiau dovana Kėdainiams. Įsivaizduoju, kad Kėdainiams daug ką reiškia ši pergalė. Aišku, ir pačiam, ir komandai medalis yra svarbu“, - po pergalės portalui Krepsinis.net teigė V.Ginevičius.

- Ar pusfinalyje prieš „Žalgirį“ taupėte jėgas mažajam finalui?

- Tikrai ne. Aišku, „Žalgiris“ yra „Žalgiris“ – sunku kovoti ir panašiai, bet tai vienos rungtynės, pabandyti galima.  

- Ar „Rūdupis“ neatrodė pavargęs po pusfinalio, nes rungtynes prieniškiai pradėjo labai vangiai?

- Sunku pasakyti, čia jau jų reikėtų to klausti. Aišku, po tokio apmaudaus pralaimėjimo vienu tašku, kai beveik visą mačą pirmavo, ne kiek atsiliepia fiziškai, bet sumuša per psichologiją. Ką ir matėme pradžioje, jiems buvo sunku nusiteikti šiam mačui. Na, galbūt ir mes gerai žaidėme. Čia yra duag niuansų. Pamatę, kad gali pralaimėti, varžovai bandė kabintis. 

- Kai „Rūdupis“ panaikino deficitą, nebuvo minčių, kad galbūt „paleidote“ rungtynes?

- Ne, šiuolaikiniame krepšinyje 14 ar 16 taškų nėra labai daug. Prieš savaitę tai įrodėme Šiauliuose. Aišku, galima sakyti, kad tai buvo stebuklas, bet panaikinome 11 taškų, o šiandien „Rūdupis“ per kelinį panaikino 14 taškų. Taip jau išėjo – padarėme keletą klaidų, jie užpuolę ir atsidūrę „ant sparnų“ prisivijo. 

- Ar dar turite ambicijų žaisti aukštesniame lygyje, ar labiau traukia žaisti arčiau namų?

- Tai aišku, kad turiu. Jėgų yra, todėl kodėl gi nežaisti? Apie kitą sezoną dar negalvoju, nes reikia gelbėti šį. Sezono pradžia komandai buvo prasta, todėl dabar reikia taisyti padėtį.

- Laikas bėga, o Vidas Ginevičius ir toliau gerai žaidžia. Kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?

- Nežinau, kaip ir visą laiką atiduodu visas jėgas, o kaip išeina, taip.

- Kaip švęsite?

- Dar nežinau, net nespėjau iki rūbinės normaliai nueiti. Žiūrėsime (šypsosi). 

Donatas Urbonas, Krepsinis.net



 

„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui