Aukštaūgių rokiruotė „Žalgiryje“: Kauną ko gero paliksiantis „centras“ į priekį judės motyvuotas jį nukonkuravusio L.Biručio pavyzdžio
(31)
„Kažkada norėčiau dar grįžti į „Žalgirį“, – prieš pusantrų metų sakė Martynas Sajus, tuo metu buvęs Mindaugo Budzinausko auklėtiniu Lenkijoje. Sugrįžimo ilgai laukti neteko – jau praėjusią vasarą Kauno klubas nusprendė susigrąžinti savo išugdytą aukštaūgį ir paskirti jam komandoje trečio „centro“ vietą.
Vidurio puolėjas niekada nevengdavo save vertinti kritiškai ir apie jokias Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) svajones nekalbėjo. Eurolyga yra pagrindinis karjeros tikslas – tą sakęs yra 22-ejų M.Sajus, šį sezoną turėjęs galimybę nors ir neženkliai, bet prisidėti prie įspūdingų „Žalgirio“ pasiekimų.
„Grįžti į Lietuvą visada malonu, o ką jau kalbėti apie „Žalgirį“. Čia dirba puikūs žmonės ir dėl to, manau, atmosfera komandoje yra tokia gera. Grįžau čia įgavęs daugiau pasitikėjimo, patobulinęs judesius ir komandinį darbą“, – pasikeitimus per vienerius metus Lenkijoje įvardino jis.
Ten vietinėse pirmenybėse jis fiksavo 9,9 taško, 6,3 atkovoto kamuolio ir 14,3 naudingumo balo vidurkius per 23 minutes.
Vis tik lauktas sugrįžimas į laikinąją sostinę kiek apkarto dėl kojos traumos: ant parketo M.Sajus išbėgti galėjo tik lapkričio viduryje ir tą padarė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Tik vėliau pavyko užsitarnauti ir simbolines minutes Eurolygoje, o taip pat – LKL pirmenybėse.
M.Sajus neslepia, jog pirmoje sezono dalyje nebuvo lengva atsikratyti kojos traumos padarinių.
„Reabilitacija klostėsi sėkmingai, bet po jos buvo gana sunku sugrįžti į „Žalgirio“ treniruotes, nes ten ir greičiai, ir žaidimo kokybė – kitokie. Todėl idealus variantas buvo prisijungti prie dublerių. Kiek įtakos man padarė trauma, sunku pasakyti, bet reikėjo nemažai laiko, kol grįžau į gerą formą“, – pripažįsta „centras“.
Tačiau galiausiai viskas susiklostė taip, kad nemažą dalį sezono M.Sajus ir praleido NKL čempionate. Ten jis sužaidė 25 mačus, kuriuose per 26 minutes metė po 12,9 taškus, atkovodavo po 7,2 kamuolio ir rinko 17,2 naudingumo balo, taip savo komandoje nusileisdamas tik Gyčiui Masiuliui.
LKL čempionate jis sužaidė 19 rungtynių, bet aikštėje praleisdavo vos po 8 minutes, per kurias spėdavo įmesti 3,4 taško ir atkovoti 2,1 kamuolio, o solidesnes minutes – daugiau nei 15 – M.Sajus gavęs yra vos dukart.
Aukštaūgis sako, jog grįždamas į „Žalgirį“ jis svarbaus vaidmens nė nelaukė, bet kažkiek daugiau progų gauti norėjosi. Kodėl nepavyko? M.Sajui atsakyti sunku.
„Žinojau, kad svarbaus vaidmens negausiu, bet taip pat žinojau, jog dirbsiu su aukšto lygio treneriu ir žaidėjais. Galbūt tikėjausi daugiau laiko aikštelėje, bet yra kaip yra. Kodėl taip nutiko, geriau pasakytų treneris: gal dariau per daug klaidų, gal nebuvau pakankamai energingas“, – svarstė jaunas vidurio puolėjas.
Vis dėlto galimybę dirbti su „Žalgirio“ treneriais bei kitais dviem klubo „centrais“ – Antanu Kavaliausku ir Brandonu Daviesu – M.Sajus ypatingai vertina.
„Labai dažnai sulaukdavau jų patarimų ir pataisymų žaidžiant nugara į krepšį. Taip pat stebėdavau, kokius sprendimus jie atlieka vienoje ar kitoje situacijoje, kaip reikia paduoti užslėptą perdavimą“, – išmoktas pamokas įvardino M.Sajus, iš arti galėjęs stebėti ir nerealiai spartų B.Davieso tobulėjimą. Jis žaidžia su tokia didele energija, kad atrodo, jog jis yra visur – kolega žavisi M.Sajus.
22-ejų aukštaūgis grįžęs į savo svajonių lygą – Eurolygą – čia sužaidė 12 rungtynių ir pasirodė ant parketo poroje atkrintamųjų kovų. Tuo tarpu Belgrade iškovota bronza M.Sajus džiaugėsi nuo suolo.
Kol vieni žalgiriečiai šios akimirkos buvo laukę daugiau nei 10 metų, M.Sajui pavyko būti vienu jauniausių finalo ketverto komandos narių. Belgrade patirtą jausmą aukštaūgis vadina nepamirštamu ir prideda – tokių akimirkų karjeroje norėtųsi dar.
„Žaisti atkrintamosiose buvo vau! O ką jau kalbėti apie finalo ketvertą. Smagu matyti taip besidžiaugiančius sirgalius ir draugus, tokie momentai karjeroje pasitaiko retai, todėl jų norėtųsi kuo daugiau“, – sako jis.
LKL finalo serija ir visas sezonas artėja prie pabaigos ir greičiausiai M.Sajui teks palikti savo mylimą komandą. Jo sutartis su klubu baigiasi, o ir jau jokia ne paslaptis, jog į „Žalgirį“ kitą sezoną atvyks „Šiauliuose“ vertę su kaupu įrodę Laurynas Birutis.
Kur pasisuks M.Sajaus karjera, dar neaišku, tačiau šie metai „Žalgiryje“ jam neabejotinai tapo naudinga patirtimi. Tuo tarpu jį netiesiogiai, bet pranokusio L.Biručio darbo rezultatai, užtikrinę šiauliečiui vietą „Žalgiryje“, M.Sajui tapo tik papildoma paspirtimi ateičiai. Juolab, kad į „Žalgirį“ visiems lietuviams visada norisi sugrįžti.
„Vien treniruotis su tokia komanda yra didelė patirtis: sustiprėjau ir individualiai, ir fiziškai, turėjau galimybę sustiprinti savo silpnąsias vietas. Sezonas dar nesibaigė, nežinau, kur pakryps mano krepšininko kelias.
Laurynas parodė labai didelį progresą, manau, jog jis įrodė, kad yra pasiruošęs žaisti čia. Man tai tapo gera motyvacija, kaip reikia dar daugiau dirbti ir tobulėti“, – teigė M.Sajus.
Gynybinio tipo aukštaūgis turėtų greitai sulaukti ir LKL klubų dėmesio, o dabar belieka laukti sezono pabaigos, kurią greičiausiai pavyks paženklinti antruoju savo LKL auksu – dabar serijoje „Žalgiris“ pirmauja jau 3:1. Laukia šiek tiek poilsio ir jau netrukus M.Sajus vėl kibs į darbus.
„Sunku būtų įsivaizduoti vasarą be sporto, nes tai puiki galimybė padirbėti ten, kur sezono metu nespėjai“, – sako darbui motyvacijos pasisėmęs „centras“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.