Atviras L.Lekavičius: apie praėjusio sezono sunkumus ir emocijas, aplankiusias nesulaukus kvietimo į rinktinę

Kuomet vasarą viešumai buvo paskelbtas į rinktinės stovyklą kviečiamų kandidatų sąrašas, jame savo pavardės žalgirietis Lukas Lekavičius nerado.

„Lengvas šokas“, – taip savo pirminę ir gana suprantamą būseną dabar įvardina Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas, po pertraukos atvirai prakalbęs apie vasarą patirtas emocijas.

Tačiau visa tai L.Lekavičius išnaudojo naudingai: skyrė laiko individualiam pasiruošimui bei ruošiasi geresniam sezonui nei buvo praėjęs. Ne tik asmeniškai, bet ir komandiškai. „Norisi Eurolygoje pagaliau perkopti tą „Top 16“ etapo ribą“, – sako įžaidėjas.

„Žalgirio“ sirgaliai taip pat tiki, jog kuo daugiau žaliai–baltų dalyvaus „Utenos alaus“ palaikomame surašyme, tuo garsiau skambės klubo vardas ir aistringi sirgaliai būtinai prišauks tikslus įgyvendinti padėsiančias pergales.

L.Lekavičius taip pat papasakojo apie atsiradusius naujus „Žalgirio“ privalumus bei pasikeitimus Šarūno Jasikevičiaus darbe, o taip pat šmaikštavo apie senstančius rinktinės įžaidėjus bei būsimą tandemą su Vaidu Kariniausku.

– Jau ketvirtadienį „Žalgiris“ pradės naująjį sezoną. Kaip praėjo pasiruošimo laikotarpis?

– Turėjome nemažai laiko, todėl pavyko viską susidėlioti gana gerai – fiziškai esame pasiruošę tinkamai. Taip pat ir žaidėjai, grįžę iš olimpiados, įsiliejo į komandą. Kai kuriuos derinius dar šlifuojame, bet manau, jog greitai spėsime įeiti į geriausią formą.

– Šįkart vasarą praleidote be rinktinės. Ar pavyko laiką išnaudoti individualiam pasiruošimui?

– Tikrai taip, nes po sezono pailsėjau kelias savaites ir likusį laiką paskyriau darbui. Stengiausi mažiau dėmesio kreipti į fizinį pasiruošimą, daugiau dirbau su kamuoliu: gerinau driblingą bei metimą. Sezono metu matysime, kiek pavyko patobulėti. Žinoma, kažką kardinalaus padaryti per kelis mėnesius – sunku, tam reikia ne vienos vasaros.

– Jei atvirai: ar Jono Kazlausko sprendimas nekviesti jūsų į rinktinės stovykla tapo papildoma motyvacija tobulėjimui?

– Kai tik sužinojau, jog nepatekau į stovyklą, iš pradžių buvo lengvas šokas. Tačiau tai truko kelias akimirkas ir greitai susitaikiau su tuo, jog nebūsiu su nacionaline komanda. Toks trenerio sprendimas iš dalies mane motyvavo darbui: iškart susiplanavau vasarą, ką per ją turiu padaryti.

Kita vertus, motyvacijos man niekada netrūksta, todėl tai tapo labiau papildomu postūmiu. Visada stengiuosi atidirbti maksimaliai, nepaisant to, ar būsiu pakviestas į rinktinę. Visame kame stengiuosi įžvelgti pozityvius dalykus. Aišku, vienas iš tikslų išlieka sugrįžimas į rinktinę, bet kaip bus, taip (Šypsosi).

– Galima sakyti, kad šiemet jūsų vietą rinktinėje užėmė Vaidas Kariniauskas. Dėl bičiulio buvo labiau džiugu, o galbūt šiek tiek pavydu?

– Mes su Vaidu esame geri draugai, labai dėl jo džiaugiuosi. Kai atvykau į Kauną, Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą, jis man buvo lyg vyresnis brolis, kartu gyvenome. Dėl Vaido galiu tik pasidžiaugti, nes jis olimpiadoje pasirodė visai neblogai.

O pavydo būti negali, nes galbūt kažkada abu būsime rinktinėje. Vis tiek kažkas greitai pasens, reikės naujų įžaidėjų (Juokiasi).

– Grįžkime prie klubinio krepšinio temos. Kaip manote, kuo naujasis „Žalgiris“ skirsis nuo to, kurį matėme praėjusį sezoną?

– Visų pirma, būsime geresni metikai, turime snaiperių ir tapsime pavojingesni puolime. Manau, jog taip pat būsime greitesni, nes žaisime mažesniu penketu. Turime daug įžaidėjų, gynėjų, todėl tai padės tą padaryti. Tuo tarpu gynyboje, manau, stiprūs buvome ir praėjusį sezoną, tokie turėtume ir likti.

Galiu pasakyti, kad labai gerą įspūdį palieka mūsų naujokai: jie tikrai gerai žaidžia, stengiasi ir rodo gerus rezultatus.

– Šarūnas Jasikevičius „Žalgirio“ vyr. treneriu tapo praėjusio sezono viduryje. Dabar jis darbus pradėjo ne po permainų, o nuo pat vasaros, tad ko gero tai šiek tiek palengvins komandos gyvenimą?

– Šarūnas turėjo tikrai daugiau laiko įdiegti savo sistemą, pasikvietė tuos žmones, kuriuos norėjo matyti. Jis pats kaip treneris savo darbe visuomet buvo užtikrintas, net ir kai buvo asistentas, todėl tuo atžvilgiu niekas nepasikeitė. Kai reikia, ir apšaukdavo – tas yra ir dabar (Juokiasi). Treniruočių metu jaučiasi, jog Jasikevičius tobulėja kaip treneris, pratybos nebūna lengvos, jų metu iš visų išreikalaujamas maksimumas.

– Jūsų paties sezonai Kauno klube buvo įvairūs: pirmojo metu įšokote iš NKL į Eurolygą, tada po vasaros rinktinėje sekė ne pats lengviausias laikas.

– Daug kas sako, jog praėjęs sezonas man buvo blogas. Nežinau, man jis buvo geras, su komanda iškovojome LKL žiedus. Gal sezonas buvo šiek tiek banguotas, bet jaunam žmogui tai yra normalu. Buvo ir labai gerų mano asmeninių rungtynių, ir labai blogų.

Manau, kad įtakos tikrai turėjo ir užimta vasara. Pernai pirmąsyk žaidžiau dviejose rinktinėse – to iki tol nebuvo. Tai tikrai galėjo išmušti iš vėžių, nes neturėjau fizinio pasiruošimo. Dabar viskas vyko kitaip, todėl tikiuosi, kad ir sezono metu tai matysis.

– LKL pirmenybėse kasmet vis daugėja komandų, kurios patampo nervus „Žalgiriui“. Pagal pirmą įspūdį, kas bus grėsmingiausios ekipos artėjančio sezono metu?

– „Neptūnas“ žaidžia stabiliai gerai jau ne vienerius metus, „Lietkabelis“ atrodo sustiprėjęs ir rungtyniaus Europos taurėje. Bus ir „Vytautas“, ir, žinoma, „Lietuvos rytas“. Manau, kad laukia labai įdomus sezonas, kuris bus dar įdomesnis nei pernai.