Atvirame interviu Ch.Bueno atskleidė – Eurolygoje atsiras Supertaurės turnyras
(6)
Naujasis Eurolygos generalinis direktorius Chusas Bueno vos per kelis mėnesius pradėjo reikšmingus pokyčius Europos krepšinyje. Jo teigimu, organizacija jau užsitikrino ilgalaikį kai kurių svarbiausių klubų įsipareigojimą, o ateityje Eurolyga ketina plėstis, stiprinti Europos taurės turnyrą ir įgyvendinti naują franšizių modelį.
Atvirame pokalbyje su „Eurohoops“ Ch.Bueno papasakojo apie pirmuosius savo darbo mėnesius, Madrido „Real“ situaciją, Eurolygos plėtros planus bei klubų susidomėjimą prisijungti prie lygos ekosistemos.
– Praėjo kiek daugiau nei trys mėnesiai nuo tada, kai tapote Eurolygos vadovu. Kaip jaučiatės šiame poste ir ką pavyko nuveikti?
– Esu labai laimingas ir kupinas entuziazmo. Eurolyga yra nuostabi organizacija ir dar stipresnis prekės ženklas, nei tikėjausi. Jei pažvelgtume į tai, ką nuveikėme per tokį trumpą laiką, turime būti labai patenkinti ne tik rezultatais, bet ir tuo, kaip klubai bei rinka priima mūsų viziją.
Jau pasirašėme naujas sutartis su ASVEL ir „Fenerbahče“, tikimės, kad netrukus prisijungs ir „Real“. Sukūrėme naują franšizių plėtros modelį.
Taip pat bendravome su investuotojais, kurie nori investuoti į arenas ir skirti apie milijardą eurų mūsų projektams. Pakeitėme Europos taurės modelį, kuriame atsiras daugiau ilgalaikių galimybių klubams.
Šiuo metu turime beveik 70 klubų, kurie išreiškė norą tapti mūsų organizacijos dalimi – pirkti klubus, kurti franšizes Eurolygoje arba prisijungti prie Europos taurės.
Verslo srityje pakeitėme pajamų paskirstymo modelį, pertvarkėme skaitmeninę strategiją ir sukūrėme naują produktą – Eurolygos Supertaurę. Ją pristatysime artimiausiu metu.
Didžiausias pasiekimas – visi klubai dabar palaiko bendrą planą. Anksčiau jie dažnai nesutardavo, o šiandien svarbiausi sprendimai priimami vienbalsiai.
– Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad „Real“ ruošiasi pasirašyti dešimties metų licenciją. Kaip vertinate pasikeitusią atmosferą Eurolygoje?
– Žmonės palaiko ne mane, o planą. Svarbiausia yra bendra vizija ir projektas. Aš esu šio proceso veidas, tačiau vienas žmogus nieko nepadarytų. Turime stiprią komandą ir klubų palaikymą.
– Ar esate tikras dėl „Real“?
– Sutartis dar nepasirašyta, tačiau nuo pirmos dienos sakiau, kad „Real“ liks su mumis. Manau, tai geriausias pasirinkimas klubui.
Šiuo metu Madride vyksta rinkimai, todėl procesas kiek užtruko. Tikimės kitą savaitę atnaujinti derybas ir užbaigti susitarimą. Birželio 9 dieną turime pristatyti valdybai atnaujintą turnyro modelį, todėl būtų puiku, jei „Real“ jau būtų oficialiai prisijungęs.
– Daugeliui sirgalių vis dar neaišku, kuo skirsis dabartiniai akcininkai nuo būsimų franšizių. Kaip tai paaiškintumėte paprastai?
– Pagrindinis skirtumas yra stabilumas. Franšizė siunčia aiškų signalą rinkai – mes čia būsime ilgam.
Jeigu klubas turi tik dešimties metų licenciją, jos vertė kasmet mažėja ir pasibaigus terminui tampa lygi nuliui. Franšizės modelyje klubas tampa nuolatiniu sistemos dalyviu.
Tai leidžia investuoti į arenas, pritraukti ilgalaikius partnerius, gauti didesnes paskolas, įsileisti investuotojus. Jei klubas norėtų parduoti dalį akcijų ar visą organizaciją, jo vertė būtų daug didesnė.
Todėl aš užduočiau kitą klausimą: kokie yra franšizių modelio trūkumai? Kol kas jų nematau. Yra tik privalumai.
– Koks jūsų planas Europos taurei?
– Susidomėjimas viršijo visus lūkesčius. Klubai mums aiškiai pasakė, kad jiems reikia stabilesnio antrojo pagal pajėgumą Europos turnyro.
Jeigu klubas žino, kad Europos taurėje žais trejus ar penkerius metus, jam daug lengviau pritraukti rėmėjus, planuoti biudžetą ar investuoti į infrastruktūrą.
Pradėję diskusijas dėl vidutinės trukmės – trejų–penkerių metų – licencijų, sulaukėme net 41 klubo susidomėjimo. Vėliau paprašėme oficialių ketinimų laiškų ir gavome tiek pat patvirtinimų.
Todėl pradėjome svarstyti plėtrą. Kol kas tikslas – 32 komandų turnyras. Planuojame turėti 20 klubų su vidutinės trukmės licencijomis, o likusias vietas užpildyti kvietimais ir atrankos mechanizmais.
– Kalbant apie Europos taurę, Turkijoje vis dar daug diskusijų dėl „Bešiktaš“. Kokios realios šio klubo galimybės kitą sezoną žaisti Eurolygoje?
– Birželio 9 dieną valdyba turės nuspręsti, kokį kelią pasirinksime. Turime penkis klubus, kurie domisi žaidimu Eurolygoje, o laisvos yra dvi vietos. Visi kandidatai yra skirtingi ir turi savų argumentų.
Taip pat turime įvertinti situaciją su Paryžiaus klubu. Jei „Paris“ gaus vieną iš vietų, reikės nuspręsti, kas užims paskutinę dvidešimtąją poziciją.
Jei „Bešiktaš“ nepavyktų patekti į Eurolygą, klubas jau turi pasirašęs sutartį dėl žaidimo Europos taurėje. Tai reiškia, kad jie vis tiek turės stiprų projektą ir galimybę sportiniu keliu išsikovoti vietą Eurolygoje.
Tai ambicingas klubas su puikiais sirgaliais ir aiškia augimo kryptimi. Dabar viskas priklauso nuo valdybos sprendimo.
– Minėjote penkis kandidatus. Ar tarp jų yra „AS Monaco“, „Paris“, „Hapoel“ ir PAOK?
– Taip. Turime „AS Monaco“, „Paris“, „Bešiktaš“, Jeruzalės „Hapoel“ ir dar vieną kandidatą. Tačiau yra ir daugiau klubų, kurie domisi galimybe žaisti Eurolygoje.
Visi nori būti Eurolygoje, tačiau viena yra norėti, o visai kas kita – pateikti konkretų pasiūlymą raštu ir aiškiai parodyti, ką klubas gali pasiūlyti lygai. Kol kas nenoriu atskleisti daugiau detalių, nes kai kurie klubai apie tai dar nėra paskelbę viešai.
– Ar planuojate sukurti aiškų atrankos kelią į Europos taurę per vietinius čempionatus?
– Taip. Apie tai jau kalbėjomės ne tik su Graikijos ir Adrijos lygomis, bet ir su Ispanijos, Prancūzijos bei Italijos lygomis.
Mūsų tikslas – suteikti nacionalinių čempionatų nugalėtojams galimybę patekti į Europos taurę.
Jei šalies čempionas jau žaidžia Eurolygoje arba Europos taurėje, ar pasirenka kitą turnyrą, tuomet vieta virstų kvietimu. Pirmiausia stengtumėmės ją palikti tos pačios šalies klubui, tačiau tai nebūtų privaloma.
Norime daug glaudesnio bendradarbiavimo su nacionalinėmis lygomis. Kalbame ne tik apie sportinius klausimus, bet ir apie skaitmenines platformas, technologijas bei arenų modernizavimo projektus.
Mūsų tikslas – stiprinti visą Europos krepšinio ekosistemą.
– Ar nacionalinės lygos šią idėją sutiko palankiai?
– Labai palankiai. Tikrai labai palankiai. Esu pasirengęs dirbti kartu.
– Atėnų finalo ketvertas buvo ir sėkmingas, ir probleminis. Sulaukėte daug kritikos dėl teisėjavimo bei bilietų platinimo. Kaip ketinate spręsti šias problemas?
– Pirmiausia sutinku, kad atmosfera buvo fantastiška, rungtynės puikios, o pats renginys – įspūdingas.
Tačiau taip pat neslepiu, kad turėjome rimtų problemų su bilietais. Atsiprašiau tuomet ir dar kartą atsiprašau visų sirgalių, kurie dėl to patyrė nepatogumų.
Šiuo metu atliekame tiek vidinį, tiek išorinį auditą. Analizuojame skaičius, procesus ir naudotą platformą. Artimiausiomis dienomis turėčiau gauti pirmąsias išvadas.
Kita vertus, televizijos auditorijos, žiniasklaidos ir skaitmeninių platformų rodikliai buvo labai geri. Šioje srityje rezultatais esame patenkinti.
– Daugiausia diskusijų kilo dėl teisėjavimo. Kaip ketinate didinti pasitikėjimą šioje srityje?
– Per tris su puse mėnesio išgirdau labai daug kalbų apie teisėjus ir jų paskyrimus.
Todėl vienas iš kitam sezonui planuojamų sprendimų – dirbtinio intelekto naudojimas teisėjų paskyrimams.
Norime, kad niekas negalėtų kelti klausimų dėl galimų pašalinių įtakų. Asmeniškai visiškai pasitikiu mūsų organizacijos žmonių sąžiningumu, tačiau siekiame pašalinti net ir menkiausias abejones.
Sistema teisėjus parinks pagal iš anksto nustatytus kriterijus, dėl kurių susitarsime su klubais. Taip pat daugiau dėmesio skirsime sirgalių švietimui. Norime aiškiau paaiškinti, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai rungtynių metu. Skaidrumas ir komunikacija kuria pasitikėjimą.
– Ar nemanote, kad dalis problemos slypi ir klubų mentalitete?
– Gali būti, tačiau svarbiausia yra apsaugoti žaidimo integralumą. Žmonės gali klysti. Mes visi klystame. Tačiau niekada neturi būti abejojama žaidimo sąžiningumu. Jeigu Eurolyga tampa vis vertingesniu verslo produktu, visi privalome saugoti šią vertę – tiek klubai, tiek lyga, tiek būsimos franšizės.
– Ar planuojate kompensuoti nuostolius sirgaliams, nukentėjusiems dėl bilietų problemų?
– Tai įvertinsime gavę galutinę ataskaitą. Yra keli skirtingi aspektai. Viena grupė žmonių apskritai negalėjo patekti laiku. Kita pateko pavėlavusi. Trečia susidūrė su problemomis jau arenoje.
Man svarbiausia buvo užtikrinti, kad visi sirgaliai, turėję galiojančius bilietus, galiausiai patektų į rungtynes.
Pirmojoje ataskaitoje, kurią gavau praėjus vos 20 valandų po incidentų, buvo nurodyta, kad paveikti buvo 187 žmonės. Tačiau tai buvo tik preliminarūs duomenys. Galutinė analizė parodys tikrąjį mastą ir tuomet spręsime dėl tolesnių veiksmų.
– Ar yra naujienų dėl Abu Dabio?
– Abu Dabis išlieka 2027 metų finalo ketverto šeimininku. Žinoma, stebime situaciją regione ir nuolat konsultuojamės su vietos partneriais. Šiuo metu girdime, kad padėtis gali stabilizuotis per vieną ar dvi savaites.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalėtume ten vykti, svarstytume alternatyvas, tačiau kol kas tokio poreikio nėra. Abu Dabis ir toliau planuoja rengti UFC, NBA, Formulės-1 bei kitus didelius renginius, todėl tikimės, kad viskas vyks pagal planą.
– Ar galite atskleisti daugiau detalių apie planuojamą Eurolygos Supertaurę?
– Tikimės surengti pirmąjį turnyrą jau artimiausiu metu. Nenorime skubėti ir organizuoti renginio nepasiruošę. Jei šiemet nespėsime, debiutas bus nukeltas metams. Tačiau šiuo metu viskas rodo, kad Supertaurė jau gali atsirasti kito sezono kalendoriuje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.