Atsakomybę juntantis B.Manekas: apie variklį S.Francisco, nuoširdų A.Trinchieri ir šansą sukurti ypatingą sezoną

Kauno „Žalgiris“ praeitą savaitę Milane iškovojo įspūdingą pergalę, o šios rungtynės tapo pirmosiomis, kuriose ant parketo Eurolygoje šį sezoną išbėgo Brady Manekas.

Snaiperis kurį laiką gydėsi traumą, tad tik ketvirtajame ture sužaidė pirmąsias sezono minutes Eurolygoje. Ir tai iškart tapo maču, kurio jis neužmirš ilgai.

„Dabar žinome, kad viskas yra įmanoma, manau, jei ateityje turėsime deficitą, puikiai suprasime, kad galime iš jo išsikapstyti“, – įpūstą pasitikėjimą „Žalgiriui“ akcentavo jis.

26 metų 206 cm ūgio puolėjas dar kovo mėnesį sukirto su „Žalgiriu“ dėl pratęstos sutarties. Tai – tiek džiugus įvertinimas, tiek atsakomybė, pripažįsta B.Manekas. Praeitą sezoną Eurolygoje jis per 19 minučių pelnė 7,5 taško (41 proc. trit.), atkovojo 3,4 kamuolio ir rinko 6,9 naudingumo balo.

„Viena vertus, esi ramus ir gali nesijaudinti, ką rasi, kita vertus, tu nori įrodyti, kad esi to vertas ir stengiesi atiduoti visą save. Manau, atvykau su tinkamu nusiteikimu, mentalitetu ir noru kautis“, – sako B.Manekas, bandantis atgauti ritmą po čiurnos traumos.

Krepsinis.net portale – pokalbis su „Žalgirio“ puolėju apie praeito sezono skaudžią Vilniaus „Ryto“ pamoką, norą tapti elitiniu Eurolygos snaiperiu, Kauno ekipos potencialą, nuoširdų Andrea Trinchieri, žibantį Sylvainą Francisco ir Dovydą Giedraitį.

Manekas

– Pradėjote antruosius savo metus Kaune. Ar jaučiate, kad per šį laiką pripratote prie Kauno, organizacijos, žmonių bei jaučiatės komfortiškai?

– Taip, buvimas ten pat antrus metus tikrai padeda jaustis geriau. Gyvenu tame pačiame bute, sutikau tuos pačius žmones, kuriuos jau pažinau, pasikeitė tik keli žaidėjai, o likę žmonės – tie patys, tarp jų ir treneris. Kadangi žinojau, kad čia liksiu, man tai padėjo susikoncentruoti į tapimą geresniu ir nesijaudinti dėl to, kas naujo manęs laukia.

– Kaip pripratote prie lietuviško gyvenimo būdo ir kultūros?

– Jei atvirai, nematau daug skirtumo. Būnu arenoje, prekybos centruose, restoranuose, mieste, man visai tai primena namus. Plius, mane aplanko ir šeima, tad jaučiu visiškai normalų įprastą gyvenimą. Vienintelis skirtumas nuo namų – oras, tačiau pastaraisiais metais nebuvo taip blogai.

– Ar yra kažkokių dalykų, kurių lietuviuose nesuprantate?

– Daugiau mažiau viskas aišku, tik dar neragavau jūsų rožinės sriubos, nežinau, ar tai darysiu. Nesuprantu, kodėl ji šalta ir yra su burokėliais. Tai vienintelis dalykas, kurio nesuprantu (Juokiasi). Bet bandžiau kitų dalykų, kaip keptą duoną – visa kita man patinka.

– Praeiti metai jums buvo pirmieji Eurolygoje. Kaip ši patirtis jus paaugino kaip žaidėją?

– Tai buvo produktyvūs metai. Manau, kad atradau savo vietą ir vaidmenį komandoje, kaip galėčiau jai padėti ir žaisti gerai. Metai galėjo būti geresni, tačiau pamačiau, kas tai per turnyras, kokios komandos čia žaidžia, kokie yra mano tiesioginiai oponentai. Tikrai įgavau daugiau pasitikėjimo, kurį atsinešiau į šį sezoną.

– Kokius iššūkius legionieriai gauna, atvykdami į tokį klubą kaip „Žalgiris“? Kur dėmesio ir lūkesčių iš žmonių visada yra labai daug, kur krepšinis yra toks svarbus.

– Tai yra savotiškas iššūkis, nes nori laimėti visas LKL rungtynes, tada su geru ritmu eiti į Eurolygos kovas ir kautis ten dėl atkrintamųjų. Supranti, kad turi būti tarp 5–7 komandų, kurios kaunasi dėl bilietų į atkrintamąsias ir kur viena pergalė ar net tarpusavio rezultatas lemia, kas žengs tolyn. Metai – ilgai, turi nuolat kautis ir kiekviena pergalė ir skirtumas yra beprotiškai svarbus. Tokioms komandoms kaip mūsų Eurolygos sezonas tikrai yra iššūkis, bet žaisti tokiame mieste kaip Kaunas, kur sirgaliai taip palaiko klubą, yra smagu.

– Kaip jūs asmeniškai tvarkotės su lūkesčiais, kokius komandai ir jums pačiam kelia sirgaliai? Galbūt tai kažkiek kelia įtampą, o gal kaip tik mėgaujatės konkurencingumu.

– Žinoma, streso yra, nes „Žalgiris“ turi didelę istoriją, pergalingą istoriją LKL, tu irgi nori būti jos dalimi. Manau, kad kartais turime būti labiau susikoncentravę vietinėms rungtynėms, negalime atsipalaiduoti prieš jokias komandas ir turime kovoti tiek, kiek galime. Taip pat – tu nori gerai kovoti ir Eurolygoje, patekti į atkrintamąsias. Kažkiek spaudimo juntama, bet tai – suprantama. Kokioje komandoje bežaistumei, spaudimas bus. Plius, kuomet Eurolyga yra tokia konkurencinga, dauguma komandų jaučia spaudimą ir nori patekti į atkrintamųjų gretas.

– Kokių patarimų turėjote žaidėjams, kurie į „Žalgirį“ atvyko pirmiems savo metams čia?

– Turi būti pasiruošęs kovoti vietiniame turnyre. Yra kelios komandos, kurios visada kibs tau į atlapus. Turime siekti laimėti kiek įmanoma daugiau LKL rungtynių ir susigrąžinti titulą. O kas dėl Eurolygos, vaikinai jau žino, kas tai per dalykas, ypač – Bryantas, kuris čia praleido daug metų, tad kažko naujo pasakyti nelabai ir galėčiau.

Ulanovas, Žalgiris

– Daug minite vietinio čempionato svarbą ir neabejoju, jog prie to prisidėjo praeitų metų finalo patirtis. Jaučiate, kad turite neužbaigtų reikalų LKL?

– Šiais metais norisi, kad grįžtume į tą poziciją, kurioje klubas buvo prieš tai. Esame nusivylę dėl praeitų metų, bet turime šansą tai pataisyti dabar.

– Ar pralaimėtas praeitų metų finalas skaudina iki šiol?

– Sakyčiau, kad taip. Tada praradome Keenaną, turėjome kompensuoti jo netektį. Manau, kad šiemet atsidūrę lemiamoje atkarpoje išliksime maksimaliai pasiruošę, susikaupę, tikiuosi, sveiki, ir šiemet laimėsime.

– Šį sezoną jau patyrėte pralaimėjimą „Rytui“. Kaip neįsivaryti savotiško komplekso ir neatrasti baimės žaisti prieš varžovus, kurie jus jau ne kartą yra įveikę?

– Turime naujų vaikinų, bet jie jau galėjo pamatyti, koks geras „Rytas“ ir kitos LKL komandos gali būti. Turime suprasti, kad kautis turime būti pasiruošę visada. Visos tokios rungtynės bus karštos, sirgaliai jų laukia ir tikiuosi, pagaliau tokius mačus laimėsime.

– Jūsų akimis, koks žvėris šiuo metu yra Eurolyga? Turime klubų, kurie surinko įspūdingas komplektacijas, turime kitų turtingų ekipų, kurios neabejotinai kovos dėl finalo ketverto.

– Yra komandų kaip „Barcelona“, „Anadolu Efes“, „Panathinaikos“, „Olympiacos“ ir pan., kurios turi ilgus suolus. Kuomet turi didelę rotaciją, realu, kad net tie žaidėjai, kurie rungtyniauja mažiau, kitose ekipose turėtų svarbesnį vaidmenį. Smagu žaisti prieš tokius varžovus, bet visada supranti, kiek ginklų jie turi, nors tikrai stengiesi laimėti tokius mačus. Šio sezono Eurolyga nusimato labai įdomi, nes gerų žaidėjų turi daug komandų.

Manekas

– Dėl čiurnos traumos buvote iškritęs iš rikiuotės. Kaip jaučiatės sugrįžęs?

– Smagu. Vis dar dirbu, kad būčiau toks, koks iki traumos, nes turėjau tikrai gerą vasarą ir pasirengimo etapą. Traumą patyriau ankstyvoje stadijoje, tad dabar tiesiog stengiuosi grįžti į ritmą.

– Pirmąsias sezono Eurolygos rungtynes pats sužaidėte Milane. Kaip šis magiškas mačas atrodė jūsų akimis?

– Mums labai padėjo spaudimas, pataikyti metimai, kažkiek – ir sėkmė. Tiesiog žaidėme kietai paskutines 15 minučių, leidomės į greitas atakas, perėmėme kamuolius, susimetėme reikalingus taškus ir tai mums labai padėjo.

– Ar tai įspūdingiausias išsigelbėjimas jūsų karjeroje?

– Ko gero, kad taip. Nedaug komandų sugeba panaikinti 27 taškų deficitą ir dar tai padaro per tokį trumpą laiką. Tai buvo tikrai įspūdinga pelnyti tiek taškų lemiamoje atkarpoje ir išplėšti pergalę.

– Ar tokia pergalė pridėjo „Žalgiriui“ pasitikėjimo?

– Tikrai taip. Dabar žinome, kad viskas yra įmanoma, manau, jei ateityje turėsime deficitą, puikiai suprasime, kad galime iš jo išsikapstyti.

– Žmogus, kuriam pasitikėjimo nestinga ir dabar, yra Sylvainas Francisco. Komandos lyderis, krentantis kovoti kiekviename epizode ir net baigiantis rungtynes su skausmu. Kiek jus žavi šis vyrukas?

– Labai. Jis labai gudrus, puikus perdavimų dalintojas, puikus metikas, galintis prasiveržti pro varžovų gynybą ir turintis nervus metant baudas. Jis tikrai galingas mūsų ginklas, žaidžiantis puikų sezoną.

– Ar kažkiek išsigandote, kuomet jis skaudžiai krito Milane?

– Truputį. Žinojau, kad jau Bolonijoje jis jautė skausmą ten pat, tad nerimo buvo, bet džiugu, kad nieko rimto nenutiko.

Francisco

– Eurolygos sezonas tik prasidėjo, o traumų jau yra sočiai: iškrito Scottie Wilbekinas, Nicolasas Laprovittola, kraupiai iš pradžių atrodė ir Joelio Bolomboy‘aus situacija. Kaip manote, ar tai yra sutapimas, ar iliustracija didžiulių pastarųjų metų krūvių, kuriuos išgyvena žaidėjai?

– Kartais traumos yra tiesiog dėl nesėkmės viename ar kitame epizode, bet manau, kad kažkiek įtakos turi ir visas krepšinio kiekis: pasirengimas, sezono krūvis. Džiaugiuosi, kad aš rimtų problemų išvengiau, o likusiems vaikinams linkiu sveikatos ir grįžti kuo greičiau.

– Ar pats po praeito sezono jautėte, kad jūsų kūnas pavargo labiau nei anksčiau?

– Taip, sutikčiau. Sezono metu daug dirbi, nėra tiek laiko atsistatymams, bet šią vasarą truputį pailsėjau, nebežaidžiau Vasaros lygoje kaip anksčiau, dirbau labiau individualiai. Ir manau, kad man tai padėjo atvykti geriau pasiruošusiam į Kauną. Tik tada nutiko trauma, tad dabar tiesiog noriu grįžti į tai, koks buvau.

– Žmogus, kuris, atrodo, nejaučia jokio nuovargio, yra Dovydas Giedraitis, nešantis komandai milžinišką naudą ne vien gynyboje, bet ir puolime. Ką manote apie jo produktyvumą ir dėtą žingsnį į priekį?

– Esu labai sužavėtas juo. Jau anksčiau žinojome, kad jis gali gintis prieš geriausius varžovų žaidėjus, jis geriausias mūsų gynėjas, bet tokio potencialo puolime anksčiau nematėme. Dabar jis pataiko puikius metimus ir vis dar gali išlaikyti solidžią gynybą. Mums labai reikia jo tokio, labai juo žaviuosi.

– Kaip sužinojote, kad komandą palieka Tyrone‘as Wallace‘as ir kaip reagavote į tai?

– Sužinojau labiausiai iš socialinės medijos, vis dar pats nežinau tikslių priežasčių. Buvau nustebęs. Man jis labai patiko, jis puikus komandos draugas ir vyras. Nežinau, kas nutiko, bet linkiu jam sėkmės.

– Nematėte ženklų, kad taip gali nutikti?

– Ne, nemačiau.

Trinchieri

– Andrea Trinchieri į „Žalgirį“ atvyko praeito sezono viduryje. Ko Kaunui įnešė šis italas?

– Jis įnešė kovingumo, jis mus spaudžia tapti vis geresniais. Jis visada nuoširdus ir norintis, kad visi taptų geriausiomis savo versijomis. Andrea padėjo mums atrasti savo vaidmenis ir kaip turime žaisti.

– Kokias 5 esmines šio trenerio charakterio savybes išskirtumėte, ko galbūt neturi kiti strategai?

– Andrea kietas, nuoširdus, reiklus, protingas ir norintis laimėti.

– Ar teko matyti visą situaciją, kuri persikėlė į dvi spaudos konferencijas: pirmojoje vyko apsižodžiavimas su žurnalistu, antrojoje – susitaikymas?

– Taip, mačiau. Treneris mėgsta vyną, tad tai buvo gera susitaikymo forma (Šypsosi). Andrea yra atviras, kaip ir sakau, jis visada sako, ką galvoja, bet mums kaip komandai, manyčiau, tai yra gerai. Geriau yra sakyti tiesiai, ką galvoji, nei meluoti.

– Ar sutiktumėte, kad kartais A.Trinchieri tampa savotišku šoumenu, bet ne blogąja to žodžio prasme? Žvelgiant į jo pasisakymus, elgesį, net tą patį išėjimą rungtynėse su Panevėžio komanda, kuomet teisėjai jį išvarė.

– Manau, kad jis tiesiog toks žmogus, kokį jį matome. Jis labai atsidavęs treniravimui, užsivedęs buvimu čia ir kovingas. Toks jis jau yra. Mes tokį jį matome kasdien.

Manekas

– Jūs pats pratęsėte sutartį su „Žalgiriu“ dar kovo mėnesį. Kiek svarbu buvo jausti, kad treneris ir organizacija taip anksti jumis patiki ir nori susieti ateitį toliau?

– Buvau laimingas. Kaip jau minėjau, tai man leido grįžti į vietą, kurią pažinojau, kur jaučiausi gerai, galėjau nebesijaudinti dėl ateities, grįžęs namo vasarą, galėjau tiesiog dirbti. Man tai labai padėjo ir esu dėkingas už tokį pasitikėjimą.

– Ar toks ankstyvas susitarimas įpučia daugiau ramybės, ar kaip tik atsakomybės, suprantant, kad organizacija išreiškia pasitikėjimą tavimi?

– Sakyčiau, susideda abu dalykai. Viena vertus, esi ramus ir gali nesijaudinti, ką rasi, kita vertus, tu nori įrodyti, kad esi to vertas ir stengiesi atiduoti visą save. Manau, atvykau su tinkamu nusiteikimu, mentalitetu ir noru kautis.

– Ar turite tikslą tapti vienu geriausių Eurolygos snaiperių?

– Taip, norėčiau. Manau, gerai pradėjau praeitus metus, turėjau vieną geriausių procentų savo karjeroje ir stengsiuosi į tai grįžti. Noriu būti žaidėjas, kuris padėtų savo komandai tolimais metimais.

– Žinoma, kad tai tik sezono pradžia, bet kaip jaučiatės matydamas, kad „Žalgiris“ šiuo metu yra tarp geriausių komandų?

– Smagu, nes laimėjome svarbias ir sunkias rungtynes, tikiuosi, tokių pergalių bus daugiau. Manau, jog turime visus šansus šį sezoną nuveikti šį tą ypatingo. Turime toliau judėti ta linkme ir žiūrėti į rungtynes po rungtynių.

– Ar šis tas ypatingo yra Eurolygos atkrintamosios?

– Manau, turime potencialo tam. Kaip sakiau, yra būrys komandų, kurios aktyviai kausis dėl bilieto į atkrintamąsias ir tame būryje būti galime ir mes. Turime šansų.

– Paskutinis smagesnis dalykas: prieš sezoną pasikeitęs jūsų įvaizdis neliko nepastebėtas. Ar daug žmonių komandoje jums nešė rodyti Algirdo Brazio nuotraukas, rodydami panašumus?

– Visi (Juokiasi). Kai tik atvykau pirmą dieną medicininei apžiūrai, visi manęs klausė, ar tai labiau Larry Birdas, ar treneris Brazys. Visi treneriai ir žaidėjai man tai rodė.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.