„Atleisti negalima palikti“: kur kablelį A.Trinchieri istorijoje dės „Žalgiris“

Per vargus, didžiąją laiko dalį atsilikdamas, bet Kauno „Žalgiris“ laimėjo Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempiono žiedus.

Iš pažiūros atrodo, kad savo vietinius tikslus kauniečiai įgyvendino, bet viskas buvo padaryta per vieną taiklų tritaškį arba vieną netaiklų tolimą metimą toje pačioje arenoje į tą patį krepšį. Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) titulas iškovotas po Deivido Gailiaus netikslaus metimo, o LKL finalą išgelbėjo Sylvaino Francisco tritaškis.

Eurolygoje „Žalgiris“ antrajame rate sužaidė tragiškai – pergalių skaičiumi aplenkė tik Berlyno ALBA – 4 pergalės ir 13 pralaimėjimų. Galutinė 13-ta pozicija (15/19) nėra tai, ko tikėjosi sirgaliai. Ir nors Andrea Trinchieri teisinosi, kad komanda kovoje dėl vietos įkrintamosiose buvo iki 31 turo, realios galimybės dingo gerokai anksčiau.

Du iš trijų tikslų įgyvendinti, bet po finalo pagrindinis klausimas dabar yra ne kurie žaidėjai papildys „Žalgirį“ arba kurie paliks komandą, o kas laukia vyriausiojo trenerio iš Italijos.

Pasirodo, kad strategas galėjo nesulaukti net finalo serijos pabaigos: „Ilgosios pertraukos“ podkaste Jonas Lekšas teigė, kad „Žalgiris“ norėjo atsisakyti trenerio paslaugų po trečiųjų LKL finalo serijos rungtynių, bet tuomet Paulius Jankūnas užstojo strategą ir jis pabaigė savo darbą. Vadovai nebetikėjo treneriu, o kaip gi žaidėjai?

„Jeigu nebūtume tikėję, serija būtų pasibaigusi 0:3. Matėte, kaip grįždavome į rungtynes, netikėjimo nebuvo nė vienos akimirkos. Mes sugebėjome grįžti iš tokių situacijų, kur retai taip nutinka“, – po finalo sakė kapitonas Edgaras Ulanovas.

Vėliau apie darbą kartu su A.Trinchieri teigiamai pasisakė tiek S.Francisco, tiek Alenas Smailagičius. Žinoma, kad kitokių atsakymų tikėtis ir neverta, nes iškart po finalo serijos į kamerą niekas nežers kritikos strategui, su kuriuo galbūt tau reikės dirbti ir kitą sezoną.

Vis dėlto vieno fakto nuneigti negalima – „Žalgiris“ šioje serijoje atsiliko 85 proc. laiko, bet sugebėjo laimėti tris susitikimus. Vilniuje išlipo iš 17 taškų deficito, lemiamame mače – 10. Jeigu komanda nebūtų tikėjusi A.Trinchieri, rodyti charakterį ir kovoti iki galo nebūtų didelės motyvacijos, serija būtų seniai baigta vilniečių triumfu. Čia jau tik patys žaidėjai žino, kiek jie tikėjo ar netikėjo italu.

Dar vienas faktas, kad A.Trinchieri finalo serijoje buvo dorojamas „Ryto“ vyr. trenerio Giedriaus Žibėno. Kauniečiai turėdavo taikytis prie sostinės ekipos žaidimo, o būtent „Rytas“ gerai apnuogindavo žalgiriečių visas problemas tiek gynyboje, tiek puolime. Tuo tarpu „Žalgiris“ laikėsi savo tarsi į akmenį įkalto startinio penketuko ir idėjų puolime su S.Francisco prieš akis. Tik po tragiškos pasirodymo trečiosiose rungtynėse ir beveik atleidimo lapelio A.Trinchieri sugebėjo atlikti permainas startiniame penketuke, kurie ir davė naudos Lauryno Biručio ir E.Ulanovo vaidmenyje.

Vis dar nesuprantama, kaip „Žalgiris“ nesugebėjo pasinaudoti tuo, kad „Ryto“ gretose tiek daug minučių gaudavo 172 cm ūgio Parkeris Jacksonas-Cartwrightas. A.Trinchieri tik sakė, kad jis ginasi prieš žmogų, kuris neturi kamuolio. „Žalgiris“ nesugebėjo sudaryti sąlygų, kaip atakuoti žemiausią ir trapiausią kūną turintį žaidėją. Turbūt nereikia net sakyti, kuris treneris būtų naudojęs šią „Ryto“ silpnybę tiek, kiek šis amerikietis būtų ant parketo.

Kur dingo A.Trinchieri genialumas, kuris leido su Miuncheno „Bayern“ ekipai patekti į Eurolygos ketvirtfinalius? Kur dingo nestandartiniai ėjimai, kai Ognjenas Jaramazas traukia komandą serijoje su Barselonos „Barcelona“?

Tikrai niekur. A.Trinchieri vis dar yra puikus krepšinio taktikas ir šį sportą supranta elitiniu lygiu, bet liko ir sena yda dar nuo darbo Vokietijoje laikų – jis užknisa visus greičiau nei tai supranta pats. Krepsinis.net šaltiniai pasakojo, kad nuo A.Trinchieri arogancijos, bendravimo kultūros ir galvojimo, jog jis viską supranta geriausiai, greitai pavargo žmonės tiek Bamberge, tiek Miunchene. Nors specialistas gali teisinti pralaimėtus Vokietijos lygos finalus Paulo Zipserio trauma arba kitomis aplinkybėmis, faktas buvo labai paprastas – eilę sezonų pralaimėtos lemiamos serijos ir tai tapo tendencija, kai „Bayern“ su didžiausiu biudžetu nesugebėjo užkariauti turnyro viršūnės. Vis realiau atrodo pasakojimai, kad žaidėjai ir net trenerių štabas tiesiog pavargdavo nuo A.Trinchieri sulig pavasariu.

A.Trinchieri galima turėti daugybę pretenzijų ir tam, kokią sudėtį jis subūrė šiam sezonui – pernelyg gynybinę ir be realaus talento puolime. 5 mln. eurų biudžeto komanda turėjo daugiau variantų puolant nei 17 mln. eurų ekipa.

Akivaizdu, kad A.Trinchieri vizija buvo surinkti gynybinę sudėtį ir būtent per veiksmus savoje aikštelės pusėje skintis kelią į pergales Eurolygoje, bet visiškai nebuvo pagalvota, kad su gynybiniais žaidėjais ir, ypatingai, gynybiniais penketukais buvo perlenkta lazda. Tragiškas kauniečių puolimas, kai penketuke buvo trys gynybiniai krepšininkai badė akis Eurolygoje ir tik sėkminga sezono pradžia leido dar laikytis aukščiau, bet antras ratas sustatė viską į savo vietas, kai varžovai prisitaikė ir atrado, kur galima rizikuoti ir kaip priversti kentėti „Žalgirį“ puolime.

Sunku suvokti, kaip „Žalgiris“ nematė akivaizdžios problemos priekinėje linijoje, kai visi Lietuvos podkastai ir sirgaliai pirštais badė dėl centrų grandies. Krepsinis.net žiniomis, „Žalgirio“ vadovai siūlė A.Trinchieri įsigyti pajėgesnį vidurio puolėją, bet italas pageidavo Bryanto Dunstono, neva jo patirtis ir tvirtos užtvaros yra tai, kas ves į sėkmę kauniečius. Taip A.Trinchieri uždarė save į dėžutę, kai neturėjo nei pirmo, nei antro, nei trečio centro – visi trys žaidėjai buvo be stabilaus vaidmens ir stabilių minučių, o tai neleido jiems jaustis užtikrintai. Tas pats L.Birutis visai kitokį veidą rodė pernai komandos vairą perėmus italui ir tikrai per sezoną jis netapo tokiu prastu, ką parodė ir LKL finalo seriją, kur L.Birutis buvo vienas svarbiausių faktorių.

Logiška, kad „Žalgiris“ koncentruojasi į Eurolygą ir logiška, kad puolimo talentu vargiai nuversi kalnus, bet balansas privalo būti sudėtyje. Dabar finalo serijoje pats A.Trinchieri turi būrį į krepšį negalinčių pataikyti žaidėjų ir viskas atsiremia į S.Francisco talentą. Gali strategas pasidžiaugti, kad Deividas Sirvydis patraukė komandą antrajame serijos mače, o vienu metu už dvyliktuko brūkšnio likdavęs Ignas Brazdeikis nenuleido rankų, nesupyko ir sugebėjo antroje sezono dalyje ir finale tapti antra puolimo galimybe po prancūzo „vienas prieš vieną“. Tai, kas turėjo būti vaistu Eurolygoje, vos netapo nuodu LKL finale – kad ir kiek tavo gynyba gera, krepšinio esmė yra įmesti kamuolį į krepšį.

„Turime būti greita žuvis, kurios didelis ryklys taip lengvai nepagautų. Reikia būti kūrybingiems ir galvoti neįprastai“, – rugsėjo 3 dieną pirmajame naujojo sezono pokalbyje su žurnalistais sakė A.Trinchieri.

„Galvoti neįprastai“ tapo Matto Mitchello žaidimas nuo įžaidėjo iki centro, D.Sirvydžio 12 sekundžių aikštelėje, Brady Maneko pasirodymas nuo starto penketo iki neregistruojamo žaidėjo, penketukas su trimis gynybiniais žaidėjais, I.Brazdeikio nustūmimas į paraštes ar silpnos priekinės linijos turėjimas.

Akivaizdu, kad iš klaidų pasimokė tiek „Žalgirio“ biuras, tiek pats A.Trinchieri, kuris kitam sezonui jau pasirinko žaidėjus – Nigelas Williamsas-Gossas pridės kūrybos, kurios labai stigo, taip pat gali ir pats rinkti taškus. Mosesas Wrightas pagaliau bus vidurio puolėjas, kuris ne tik atsikovos kamuolius, bet ir pats galės įmesti į krepšį, o Dustinas Sleva turėtų būti geresnė B.Maneko versija. Tik lieka neįminta mįslė, kodėl buvo pratęstas kontraktas su Isaiah Wongu, kuris A.Trinchieri schemose daug pasireikšti negavo. Realu, kad kalbos apie skolinimą Londono „Lions“ komandai, yra pagrįstos. Galbūt tokiu būdu bus apšaudytas žaidėjas Europos taurėje su svarbiu vaidmeniu, nes matomas potencialas, jog 2026–2027 m. sezone tai gali tapti jau „Žalgirio“ rotacijos krepšininku.

„Žalgiris“ yra praktiškai sukomplektavęs komandą kitam sezonui, turi sutartį ir A.Trinchieri, bet strategas po finalo spaudos konferencijoje visiškai atsisako kalbėti apie ateitį. Tai turėtų kažką reikšti? Tikrai taip. Įprasta, kad po paskutinio finalo mačo žurnalistai paklausia trenerio apie ateitį: „Ką reikėtų pagerinti sudėtyje, kad kitas sezonas komandai būtų sėkmingesnis?“ – įprastas klausimas, į kurį atsakydavo tiek Šarūnas Jasikevičius, tiek Kazys Maksvytis, kurie turėjo sutartis kitam sezonui. Tuo tarpu A.Trinchieri griežtai nukerta tokias kalbas. Akivaizdu, kad pats italas nėra tikras, kad rudenį grįš darbuotis į Kauną.

Turimas kontraktas įpareigotų „Žalgirį“ susimokėti A.Trinchieri 800–900 tūkstančių eurų. Buvo galimybė, kad kažkuris klubas išpirks stratego kontraktą, bet dabar toks ėjimas yra mažai tikėtinas – Eurolygoje tos ekipos, kurios galėtų mokėti išpirką, jau turi strategus. Vargu, ar A.Trinchieri gali sudominti NBA klubus, kurie irgi galėtų sumokėti kompensaciją, tad „Žalgiris“ atsisakyti trenerio gali tik susimokėjęs viso sezono algą, nes vargu, ar pats strategas sutiktų derėtis dėl mažesnės sumos, kai pats puikiai supranta, kad Eurolygoje darbo jis negaus mažiausiai iki pirmos atleidimų bangos lapkritį–gruodį. Sumokėti kompensaciją „Žalgiris“ gali sau leisti, nes kitame sezone, Krepsinis.net duomenimis, ketina disponuoti 21 mln. eurų biudžetu. Vis dėlto tai būtų skaudus ėjimas, nes reikėtų išmokėti algą vienam treneriui ir dar mokėti kitam, kas jau yra itin dideli kaštai.

Kaip A.Trinchieri patenka į situaciją, kad sunkiai rastų dabar darbą Eurolygoje, taip ir „Žalgiris“ yra padėtyje, kai nėra kuo pakeisti šį trenerį. Kauniečiai neplanavo A.Trinchieri atleidimo, apie ką skelbė ir Krepsinis.net, bet viskas pasikeitė būtent LKL finalo metu. Dabar reikia rasti, kas pakeis strategą, kai jau kalendorius rodo birželio 23-ąją.

Reikia galvoti „už dėžės“, bet tokie variantai jau vieną kartą sugadino sezoną su Martinu Schilleriu, o Eurolygoje dirbusių trenerių pasirinkimas labai skurdus – Luca Banchi, Saša Obradovičius, Sergio Scariolo ir Xavieras Pascualis. Pastarasis po karo Ukrainoje pradžios liko dirbti Sankt Peterburgo „Zenit“ klube, tad jo variantą atmeskime. S.Scariolo būtų labai abejotinas variantas, S.Obradovičius bučiuoja Belgrado „Crvena Zvezda“ logotipą net ir dirbdamas kitame klube, tad L.Banchi yra tas vienintelis likęs logiškas variantas, bet italas irgi kelia nemažai klausimų, kai pernai su Bolonijos „Virtus“ turėjo puikų pirmąjį Eurolygos ratą, bet tragišką antrąjį, o šiemet su Stambulo „Anadolu Efes“ puikiai pasirodė antrajame rate ir ketvirtfinalio serijoje bei liko per plauką nuo Eurolygos finalo ketverto, bet Turkijos lygos pusfinalyje nusileido Stambulo „Bešiktaš“.

Lietuvių variantų taip pat nėra – Tautvydas Sabonis keliaus į „Lions“, kur jam labai gera proga pasimokyti ir išgryninti savo idėjas, Dainius Adomaitis pratęsė sutartį su Tokijo „Alvark“, o Kazys Maksvytis dar pernelyg neseniai buvo atleistas, jog įvyktų jo sugrįžimas. Kaip sakoma liaudyje, „nesuėjo senatis“.

Dabar iš „Žalgirio“ galima laukti ne tik naujų pirkinių oficialių paskelbimų, ar atsisveikinimų su ekipą paliekančiais žaidėjais, bet ir naujienų dėl vyr. trenerio, nes A.Trinchieri likimas Kaune tikrai nėra aišku.

„Atleisti negalima palikti“ – pažiūrėsime, kur šiame sakinyje kablelį padės „Žalgiris“.

„Ilgoji pertrauka“: dėmesys „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“. Naują klubą radęs panevėžiečių sporto direktorius, laukiančios permainos sudėtyje ir galintys atvykti žaidėjai. „Neptūno“ temoje – gandai apie Petrausko ateitį, norą susigrąžinti Maksvytį ir laukiančias sudėties permainas