„Ar žinote, kad?“: senosios mokyklos kamuolio burtininko P.Maravičiaus istorija
(6)
Šį trečiadienį Krepsinis.net rubrika „Ar žinote, kad?“ kviečia susipažinti su driblingo ir metimo į krepšį virtuozu Pete‘u „Pistoletu“ Maravičiumi.
Peteris Maravičius gimė 1947 metų birželio 22 dieną Pensilvanijos valstijoje. Jau nuo mažų dienų savo krepšinio sugebėjimais būsimas atletas stebino savo šeimos narius ir draugus. Kuomet Pete'ui buvo septyneri, jo tėvas, buvęs krepšininkas ir treneris Pressas Maravičius, išmokė sūnų krepšinio pagrindų. Pete'as valandomis mokėsi valdyti kamuolį, atlikti perdavimus bei atakuoti krepšį. Būtent artimi, tačiau reiklūs santykiai su tėvu paskatino P.Maravičių siekti sportininko karjeros.
Sunkus jo triūsas nenuėjo veltui – Pete'as jau žaidė mokyklos komandoje, nors teoriškai jam dar trūko vienerių metų, kad galėtų lankyti mokyklą. 1963 metais jo tėvas atsisakė darbo Klemsono universitete ir prisijungė prie Šiaurės Karolinos universiteto trenerių štabo, todėl Maravičių šeima turėjo persikraustyti.
Pete'as buvo priimtas į „Needham B. Broughton“ vidurinę mokyklą, kurioje dėl jo įpročio atakuoti krepšį taip, lyg jis laikytų revolverį, ir „gimė“ jo pravardė – „Pistoletas“. Vėliau krepšininkas įstojo į karo institutą ir per rungtynes rinkdavo po 33 taškus, o kelią į NBA gynėjui nutiesė fenomenalus žaidimas tėvo vadovaujamoje universiteto komandoje.
Pagal tuometinės NCAA taisykles, iškart įstoję studentai galėdavo žaisti tik pirmakursių komandose ir varžytis tarpusavyje. Pirmosiose pirmakursių rungtynėse Pete'as atliko sunkiai suvokiamą trigubą dublį – į Luizianos koledžo krepšį jis įmetė 50 taškų, atkovojo 14 kamuolių ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų.
Vėliau, antraisiais studijų metais, jau persikėlęs į pagrindinę universiteto komandą Pete'as per trejus metus gerindavo NCAA rezultatyvumo rekordus. Paskutiniais studijų metais krepšininkas 50 pelnytų taškų ribą peržengė dešimt kartų iš žaistų 31–erių rungtynių ir buvo pripažintas geriausiu metų koledžo žaidėju bei pagerino NCAA pelnytų taškų per sezoną rekordą (1381 tšk.).
196 cm ūgio krepšininkas per trejus metus universitete iš viso pelnė 3667 taškus. Paskutiniais studijų metais jo taškų vidurkis siekė 44,5 taško per rungtynes. Buvęs universiteto komandos treneris Dale'as Brownas kažkada paskaičiavo, kad per rungtynes P.Maravičius pataikydavo maždaug po trylika tritaškių, kas tuomet, jei tritaškio linija būtų išrasta anksčiau, gynėjui leistų rinkti net po 57 taškus per rungtynes.
1970 metais P.Maravičius dalyvavo NBA naujokų biržoje, kur jį trečiuoju šaukimu pasirinko Atlantos „Hawks“ klubas. Atlantoje Pete'as nesijautė savimi, kur pirmuoju smuiku griežė kitas gynėjas Lou Hudsonas. Tačiau dėl spalvingo, išradingo ir akiai patrauklaus P.Maravičiaus žaidimo „Hawks“ su atletu sudarė 1,9 milijono JAV dolerių sutartį, kas tais laikais buvo itin didžiuliai pinigai, ir sulaukė klubo veteranų pasipiktinimo. Nepaisant to, debiutiniame sezone Pete'as vidutiniškai rinkdavo 23,2 taško ir pateko į geriausią NBA naujokų komandą.
Antrajame sezone NBA P.Maravičiui sekėsi rungtyniauti sunkiau. Jis sezono pradžioje praleido 16 rungtynių, rinkdavo 19,3 taško, o jo atstovaujama komanda iškovojo tik 36 pergales ir patyrė 46 nesėkmes. Nors „Hawks“ į atkrintamąsias prasibrovė, tačiau ten turėjo pripažinti Bostono „Celtics“ pranašumą.
Trečiajame sezone „Pistoletas“ per mačą rinkdavo 26,1 taško ir atlikdavo 6,9 rezultatyvaus perdavimo. Kartu su L.Hudsonu, jiedu viršijo 2 tūkstančių pelnytų taškų ribą sezone ir tapo tik antrasis vienoje ekipoje žaidusių atletų duetas NBA istorijoje, kuriam pavyko pasiekti tokį rezultatą. Tą sezoną Atlantos klubas iškovojo 46 pergales, tačiau savo pasirodymą atkrintamosiose baigė ir vėl ten pat – pirmajame atkrintamųjų varžybų etape.
1974 metais NBA lygos duris pravėrė Naujojo Orleano „Jazz“ klubas, kuris jau pirmaisiais metais norėjo visus nustebinti. O kas galėjo tai padaryti geriau nei studijų laikais Luizianos valstijoje žibėjęs P.Maravičius? Todėl mainais už jį „Jazz“ atidavė Deaną Memingerį, Bobą Kauffmaną ir keturis naujokų biržos šaukimus.
Po puikaus pasirodymo Atlantoje P.Maravičius „ataušo“ Naujajame Orleane, kur rinkdavo tik po 21,5 taško, o krepšį atakuodavo 41 procento taiklumu – tai prasčiausias rezultatas jo karjeroje. Tą sezoną komandoje žaidė net 22 skirtingi krepšininkai, tačiau tai nepadėjo pasiekti gerų rezultatų – iškovotos 23 pergalės ir patirti 59 pralaimėjimai – prasčiausias rezultatas lygoje.
Vėliau P.Maravičius aikštėje ėmė kurti stebuklus, tačiau jo komanda nebuvo tarp elitinių, o 1977–1978 metų sezone atletas dėl abiejų kelių operacijos praleido 32 rungtynes, nors vėliau grįžęs į aikštę rinkdavo po 27 taškus ir atlikdavo 6,7 rezultatyvaus perdavimo. Daugiausiai P.Maravičiaus perdavimų sulaukdavo komandos naujokas Truckas Robinsonas, kuris užkamšė skyles po krepšiu ir gerai gindavosi, tačiau ir to pritrūko, kad „Jazz“ pirmą kartą istorijoje patektų į atkrintamąsias.
Galiausiai, P.Maravičių ėmė nuolatos kamuoti kelio problemos, dėl kurių gynėjas 1978–1979 m. sezone praleido net 48 susitikimus. Nors atletas iš visų jėgų stengėsi susigrąžinti geriausią sportinę formą, tačiau traumų padariniai darė savo ir P.Maravičius nebuvo toks efektyvus puolime, kaip anksčiau, bet sugebėdavo rinkti 22,6 taško. Jis penktą ir paskutinį kartą pateko į „Visų žvaigždžių“ rungtynes.
„Jazz“ ir toliau nedemonstravo gero žaidimo, todėl komandos vadovai 1979 metais nusprendė persikelti į Jutą, kur P.Maravičiui ne itin sekėsi. Sezono pradžioje sužaidęs 17 rungtynių gynėjas dažniausiai treniruotėse nepersistengdavo dėl ankstesnių traumų, o tuometinis treneris Tomas Nissalke vadovavosi logika „nesitreniruoji–nežaidi“ ir savo auklėtinį ant suolo laikė 24 susitikimus iš eilės, kol galiausiai „Jazz“ P.Maravičių atleido.
Tą patį sezoną Bostono „Celtics“ pasikvietė gynėją į savo gretas, kur tuomet žibėjo ką tik NBA duris pravėręs Larry Birdas. Komanda laimėjo 61 susitikimą, gynėjas rinkdavo po 11,5 taško ir po ilgos pertraukos vėl galėjo žaisti atkrintamosiose, kur Bostono ekipa nukeliavo iki Rytų konferencijos finalo. Būtent 1979–1980 metų sezone NBA įvedė tritaškio liniją, tačiau nuolatinių kelio skausmų kamuojamas P.Maravičius stengėsi atakuoti iš dviejų taškų zonos. Iš viso tą sezoną jis pataikė 10 tolimų metimų iš 15.
Po sezono P.Maravičius suprato, kad jo keliai daugiau profesionalaus krepšinio krūvio neatlaikys, todėl pakabino sportbačius „ant vinies“. Per savo dešimties metų karjerą jis vidutiniškai rinkdavo 24,2 taško, atkovodavo 2,7 atšokusio kamuolio ir atlikdavo 5,4 rezultatyvaus perdavimo. 1985 metais „Jazz“ iškėlė žaidėjo marškinėlius į arenos palubes, 1987 m. P.Maravičius buvo išrinktas į „Šlovės muziejų“.
1988 metų sausio 5 dieną, P.Maravičius, žaisdamas „trys prieš tris“, patyrė širdies smūgį ir iškeliavo Anapilin...
Ar žinote, kad?
– Vietoje pavardės ant krepšininko marškinėlių puikavosi jo pravardė – „Pistol“
– Atletas praktikavo jogą ir buvo induistas.
– Krepšininkas kurį laiką buvo vegetaras, o laisvalaikiu intensyviai domėjosi nežemiškosiomis civilizacijomis bei neatpažintais skraidančiais objektais (NSO).
– „Pistoletas“ pelnė 68 taškus prieš „Knicks“ komandą, kurioje tuo metu žaidė keturi „Šlovės muziejaus“ nariai – Billas Bradley, Waltas Frazieris, Earlas Monroe ir Bobas McAdoo
– P.Maravičius kino teatre žiūrėdamas filmą mušinėjo kamuolį tarp kojų visos juostos metu.
– Atletas laimėjo lažybas, sugebėjęs valandą be sustojimo išsukti kamuolį ant savo pirštų ir krumplių
– Būdamas 11 metų P.Maravičius sugebėjo pataikyti 500 baudos metimų iš eilės
– Gynėjas su „Hawks“ klubu sudarė 1,9 mln. JAV dolerių kontraktą. Tuo metu tai buvo pelningiausia sutartis su žaidėju, kuris į NBA atėjo iš koledžo.
– Atleto kaimynai prisimena, kaip P.Maravičius mušinėjo kamuolį, iškišęs ranką iš 20 mylių per valandą greičiu važiuojančios mašinos.
– P.Maravičiui priklauso 11 NCAA rekordų
Norėdami komentuoti prisijunkite.