„Ar žinote, kad?“: neįvertintas revoliucionierius – O.Robertsonas
(9)
Penktasis dešimtmetis Jungtinėse Amerikos Valstijose vis dar skendėjo giliai įsišaknijusios rasinės priešpriešos liūne. Juodaodžiai šalies gyventojai gyveno skurde, buvo atskirti baltaodžių visuomenės. Jiems nebuvo leidžiama tai, kas buvo leidžiama baltiesiems. Tuo metu Indianapolio lušnynų rajone vietos po saule karšlygiškai ieškojo berniukas vardu Oscaras.
Oscaras Palmeris Robertsonas augo visiškame skurde. Tuo metu turtingesnių šeimų berniukai būdavo siunčiami į beisbolo treniruotes. Krepšinis buvo neturtingų vaikų žaidimas. Tačiau Oscarui teko augti tokiomis sąlygomis, kad krepšinio treniruotės net jo šeimai būtų buvusi didžiulė prabanga. Vaikas neturėjo net krepšinio kamuolio, todėl nuo pat mažens į apskritimą, pritvirtintą ant medžio, mėtė teniso kamuoliukus ir lipnia juosta apklijuotus skarmalų gniužulus.
Su krepšiniu artimiau Oscaras susipažino būdamas aštuonerių. Berniukas lankė juodaodžių mokyklą ir atstovavo jos krepšinio komandai. Mokyklos treneris savo vaikams skiepijo požiūrį krepšinyje daug dėmesio skirti detalėms, stengtis kiekvieną judesį atlikti teisingai ir apgalvotai. Teisingi krepšinio įgūdžiai vėliau tapo O.Robertsono vizitine kortele. 1955 m. vaikino mokykla tapo pirmąja juodaodžių mokymosi įstaiga, laimėjusia JAV mokyklų krepšinio čempionatą. Tokį patį rezultatą O.Roberstono vedina mokykla pakartojo ir kitą sezoną, tačiau tapo didžiulės pagiežos ir pykčio objektu. Su juodaodžių bendruomene norėjusia istorinį triumfą atšvęsti mokyklą Indianapolio valdžia išvijo iš miesto.
Baigęs vidurinę mokyklą O.Robertsonas pasirinko Sinsinačio universitetą, kuriame vaikinas ir toliau nerado sau lygių. Per trejus universitete praleistus metus gynėjo vidurkis siekė 33,8 pelnyto taško per vienerias rungtynes. Tai yra trečias aukščiausias rezultatas aukštųjų mokyklų krepšinio istorijoje. Visus trejus metus O.Robertsonas susišlavė rezultatyviausio pirmenybių krepšininko apdovanojimus ir pasiekė 14 NCAA rekordų. Su nuostabiai žaidusiu krepšininku priešakyje Sinsinačio universitetas per trejus metus iškovojo 79 pergales ir patyrė vos 9 pralaimėjimus. Universitetas du kartus žaidė NCAA finaliniame ketverte, tačiau nei karto taip ir netapo stipriausia aukštųjų mokyklų komanda šalyje. Tarp gausybės įspūdingų O.Robertsono pasirodymų NCAA, ko gero, ryškiausiai krepšinio metraščiuose spindi 45 taškų, 23 atkovotų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų šou rungtynėse su Indianos universitetu.
Baigęs universitetą Oscaras buvo pakviestas atstovauti JAV rinktinei 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse. 42,4 taško vidurkiu varžovus traiškiusi rinktinė be vargo pasidabino aukso medaliais, o O.Robertsonas, kartu su Jerry Lucasu, buvo rezultatyviausi komandos žaidėjai.
Vasara su JAV rinktine buvo O.Robertsono svajonės išsipildymo pradžia. 1960 m. NBA naujokų biržoje gynėją teritoriniu šaukimu pašaukė Sinsinačio „Royals“ komanda. Debiutiniame sezone pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje O.Robertsonas ėmė dominuoti – rinko 30,5 taško, 10,1 atkovoto kamuolio ir 9,7 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. Nesulaikomai žaidęs vaikinas buvo pripažintas geriausiu sezono naujoku, tačiau jo komanda pasirodymą baigė reguliariajame sezone iškovojusi 33 pergales ir patyrusi 46 nesėkmes.
1961–1962 m. sezone O.Robertsonas tapo pirmuoju ir vieninteliu krepšininku iki šiol, kuris sugebėjo pasiekti trigubo dublio sezono vidurkį – 30,8 taško, 12,5 atkovoto kamuolio ir 11,4 rezultatyvaus perdavimo. „Royals“ pasiekė atkrintamąsias varžybas, tačiau jau pirmajame etape buvo eliminuoti Detroito „Pistons“. Galiausiai, po metų, didvyriškos O.Robertsono pastangos davė vaisių. Jo komanda pasiekė Rytų diviziono finalą, kuriame turėjo pripažinti Bostono „Celtics“ ir legendos Billo Russello pranašumą.
1963–1964 m. sezone O.Robertsonas savo komandoje pirmą kartą karjeroje sulaukė aukšto lygio pagalbininkų. „Royals“ reguliarųjį sezoną baigė kaip antra Rytų diviziono komanda, o O.Robertsonas laimėjo naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimą ir tapo vieninteliu, išskyrus B.Russellą ir Wiltą Chamberlainą, tapusiu naudingiausiu sezono krepšininku 1960–1968 m. laikotarpyje. Atkrintamosiose „Royals“ dar kartą nesugebėjo perlipti „Celtics“ barjero.
Nuo 1964–1965 m. O.Robertsono karjera „Royals“ komandoje smigo žemyn. Nepaisant puikaus lyderio žaidimo, Sinsinačio klubas 1965–1967 m. buvo eliminuotas jau pirmajame atkrintamųjų varžybų rate, o 1968–1970 m. atkrintamųjų varžybų nepasiekė. 1969–1970 m. sezone „Royals“ sirgalių gretos smarkiai išretėjo, tad komandos vadovybė susidomėjimą klubu nusprendė grąžinti pasikviesdama 41-erių metų nublankusią „Celtics“ žvaigždę Bobą Cousy, kuris turėjo imtis trenerio vaidmens, tačiau nusprendė konkuruoti su O.Robertsonu aikštelėje ir septynerioms rungtynėms apsivilko komandos marškinėlius.
Prieš prasidedant 1970–1971 m. sezonui „Royals“ šokiravo krepšinio pasaulį paskelbdama apie O.Robertsono mainus į Milvokį. Nors klubas nepateikė jokio oficialaus mainų paaiškinimo, buvo spėjama, jog prie to daugiausiai prisidėjo O.Robertsono šešėlyje nenorėjęs tūnoti B.Cousy. Vėliau pasirodė pranešimų, kad Sinsinačio klubas už Oscarą iš „Lakers“ komandos reikalavo W.Chamberlaino arba Jerry Westo, tačiau Los Andželo ekipa atsisakė mainyti savo žvaigždes.
Atvykęs į Milvokį O.Robertsonas sudarė galingą duetą su būsima NBA superžvaigžde Kareemu Abdul-Jabbaru. Jų vedina „Bucks“ iškovojo 20 pergalių iš eilės ir sezoną baigė kaip geriausia lygos komanda – 66 pergalės ir 16 pralaimėjimų. Galiausiai, 1971 m. atkrintamosiose O.Robertsonas iškovojo pirmąjį savo karjeros NBA čempionų žiedą, su „Bucks“ komanda finale 4:0 sutriuškinęs Baltimorės „Bullets“ krepšininkus.
Be istorinės O.Robertsono pergalės NBA čempionate kur kas svarbesnė krepšininko pergalė buvo pasiekta teisme. Tuo metu Oscaras vadovavo lygos žaidėjų asociacijai ir padavė į teismą NBA. O.Robertsonas reikalavo reformų, kurių pagrindinė – ABA ir NBA lygų susijungimas. 1976 m., galiausiai, šios dvi JAV krepšinio asociacijos susijungė, atsirado O.Robertsono reikalauta laisvųjų agentų rinka, o krepšinis šalyje pasiekė naują lygį.
1973–1974 m. sezonas tapo paskutiniu šlovingoje O.Robertsono karjeroje. Jo vedina „Bucks“ iškovojo 59 pergales reguliariajame sezone ir pasiekė 1974 m. NBA finalą. Jame Oscaras turėjo simbolinę progą karjerą baigti iškovodamas antrąjį čempionų žiedą, tačiau septynerių rungtynių serijoje Milvokio komanda turėjo pripažinti „Celtics“ pranašumą.
Karjerą baigęs O.Robertsonas dėjo visas pastangas, siekdamas pagerinti juodaodžių gyvenimo sąlygas Indianapolyje, kurį laiką dirbo komentatoriumi. Vėliau jo kelias pasuko į verslą.
Krepšininko marškinėlius į arenos palubes iškėlė Kansaso „Kings“ (buvusi Sinsinačio „Royals“, o dabar – Sakramento „Kings“) bei Milvokio „Bucks“ komandos. 1994 m. priešais Sinsinačio universiteto krepšinio areną iškilo O.Robertsono statula. 2000 m. JAV krepšinio trenerių asociacija gynėją pripažino „amžiaus žaidėju“. 2006 m. legendinis Oscaras buvo įtrauktas į krepšinio šlovės muziejų. 2006 m. ESPN buvusį krepšininką pripažino antruoju visų laikų NBA atakų organizatoriumi, po Magico Johnsono.
Ar žinote, kad?
– O.Robertsonas yra daugiausiai trigubų dublių atlikęs NBA žaidėjas per visą jos istoriją – 181 trigubas dublis. Per pirmus penkis karjeros NBA metus trigubas dublis buvo krepšininko vidurkis.
– Nepaisant to, kad buvo žvaigžde, milžiniškų pinigų per savo karjerą O.Robertsonas neuždirbo. Atleto alga nesiekdavo 250 tūkstančių JAV dolerių per sezoną.
– Gynėjas yra vienintelis NBA krepšininkas, per sezoną atlikęs 900 rezultatyvių perdavimų ir atkovojęs 900 atšokusių kamuolių.
– O.Robertsonas savo dukrai išgelbėjo gyvybę, paaukodamas jai savo inkstą.
– Buvęs O.Robertsono komandos draugas Gregas Smithas pasakoja: „Mes kartu kilome liftu dangoraižiu ir Oscaras staiga pravirko. Aš paklausiau: „Kas nutiko?“ Ir jis atsakė: „Gregai, šis čempionų žiedas – tai viskas, ko aš visą gyvenimą siekiau.“
– Sunkiausiais metais „Royals“ komandoje O.Robertsonas susilaukė kritikos lavinos už tai, jog mėgdavo ilgai kontroliuoti kamuolį ir juo su komandos draugais dalindavosi tik pačioje atakos laiko pabaigoje. Kurį laiką JAV sporto apžvalgininkai „Royals“ nesėkmes vertė ant O.Robertsono pečių.
– O.Robertsono motina kartą paprašė savo sūnaus būti krepšinio Jackie Robersonu. Šis žmogus tapo pirmuoju juodaodžiu beisbolo žaidėju pajėgiausioje JAV beisbolo lygoje (MBL). Jis ne tik sulaužė ilgametes rasiniu pagrindu paremtas nerašytas taisykles beisbole, tačiau tapo vienu geriausių visų laikų beisbolininku.
– Bene skaudžiausias ir nemaloniausias O.Robertsono karjeros momentas – išvyka su universiteto komanda į Sietlą. Su ekipos draugais atvykęs į vieną Sietlo viešbučių O.Robertsonas išgirdo griežtą verdiktą – juodaodžiams viešbutyje vietos nėra. Oscaras tikėjosi savo komandos draugų užtarimo, tačiau galop liko vienui vienas nuošaliame bendrabutyje, kai jo baltaodžiai aikštelės kolegos mėgavosi šiltomis lovomis ir sočia vakariene viešbutyje.
– Nors O.Robertsonas pasižymėjo puikiu šuoliu – galėjo alkūne nesunkiai liesti lanką, jis niekados nedėdavo į krepšį. Legendinis krepšininkas vėliau pasakojo, jog yra kartą įdėjęs tik treniruočių metu, kad parodytų, jog gali tai daryti. Nenorą dėti į krepšį jam įskiepijo mokyklos treneris, kuris itin akcentuodavo žaidimą pagal griežtas taisykles.
– Per visą savo karjerą O.Robertsonas baudų metimus metė 84 proc. taiklumu. Krepšininko teigimu, baudų metimai buvo vienas svarbiausių jo sėkmės receptų. Jis stengdavosi veržtis į baudos aikštelę ir provokuoti pražangas, kurias versdavo taškais. Anot jo, baudų metimai buvo vienas svarbiausių elementų, ties kuriais Oscaras dirbdavo: „Aš kiekvieną dieną keletą valandų skirdavau baudų metimams.“
Norėdami komentuoti prisijunkite.