„Ar žinote, kad?“: Aistringasis „Žalgirio“ dešimtmečio legionierius – T.Beardas ir jo istorija

Kauno „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ šiandien stoja į svarbiausią mūšį 2013–2014 metų sezone, o portalas Krepsinis.net tradicinėje trečiadienio rubrikoje „Ar žinote, kad?“ kviečia prisiminti vieną įsimintiniausių šalies legionierių per pastarąjį dešimtmetį. Tanoka Beardas paliko ryškų pėdsaką tiek „Žalgirio“ klubo istorijoje, tiek ir Eurolygoje.

Trečiadienio vakaras sausakimšoje Kauno sporto halėje. Įtampa sukausčiusi daugiatūkstantinę žaliai baltą Kauno „Žalgirio“ sirgalių minią, įtampa kaustė ir tą vakarą ant drėgno parketo besigrūmusius „Žalgirio“ ir Sopoto „Prokom Trefl“ vyrus.

Tą vakarą „Žalgiris“ galvojo tik apie pergalę. Apie pergalę tądien galvojo ir du vyrai, kuriuos slėgė ne tik rungtynių įtampa. Buvo tik laiko klausimas, kada vienas jų pratrūks. Įtemptose rungtynėse į žaidimą sunkiai sekėsi įsilieti Tanoka Beardui. Amerikiečio žaidimu nepatenkintas Rimantas Grigas ryžosi pasodinti „Žalgirio“ vidurio puolėją ant atsarginių žaidėjų suolelio. Tai buvo lūžio momentas jųdviejų konflikte.

Nepaprastai susierzinęs T.Beardas išreiškė viską, ką kurį laiką gniaužė savyje. Eidamas link atsarginių žaidėjų suolelio amerikietis ėmė demonstratyviai ploti R.Grigui už sprendimą, o įsitaisęs tarp atsarginių „Žalgirio“ žaidėjų, nusiavė sportinę avalynę, apsigaubė galvą rankšluoščiu ir pats nusprendė, jog tą vakarą daugiau į aikštelę nesugrįš.

Po skandalingųjų rungtynių, kurias „Žalgiris“ laimėjo 82:75, R.Grigas nenorėjo veltis į diskusijas ir nukirto, kad toks jau T.Beardo būdas – reikšti nepasitenkinimą, kai yra pakeičiamas.

Tačiau priešingai nei R.Grigas, amerikietis netylėjo. Vėliau krepšininkas atskleidė: tarp jo ir tuometinio „Žalgirio“ stratego juoda katė buvo perbėgusi kur kas anksčiau nei tą lemtingą trečiadienį.

„Man tai nerūpi. Tas vyras man nepatinka. Dabar jau galiu tai pasakyti, nes nebeturiu dirbti su „Žalgiriu“. Tarp mūsų nebuvo jokio bendravimo. Nors manau, kad abudu stengėmės. Juk visą laiką, kol aš žaidžiau Lietuvoje, jis dirbo klube. Abu gerbėme vienas kito vertę komandai, bet kartu jis parodė, kad nejaučia man jokios asmeninės pagarbos. Jeigu negerbi manęs, neturiu gerbti tavęs. Nemanau, kad aš padariau ką nors ypač nepagarbaus. Bet jis viską priėmė asmeniškai, nes taip norėjo“, – tada portalui lrytas.lt savo versiją dėstė T.Beardas.

Amerikiečio išsišokimas „Žalgirio“ tuometiniams vadovams pro akis nepraslydo. T.Beardas buvo suspenduotas, o po savaitės klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su bene ryškiausią pėdsaką „Žalgiryje“ palikusiu legionieriumi.

„Praėję penkeri metai buvo vieni geriausių mano karjeroje. Ačiū visiems: fanams, klubo vadovams. Tačiau labiausiai padėkoti noriu savo komandos draugams. Mes buvome kaip viena šeima: kartu džiaugėmės, kartu pykomės. Dabar atėjo laikas skirtis“, – tada palikdamas antraisiais namais tapusį Kauną sakė T.Beardas.

Karštas amerikiečio charakteris lydėjo krepšininką visą jo karjerą. Su talentingu aukštaūgiu dirbti turėjusiems strategams nuolat tekdavo ieškoti kelių, kaip neįžeisti T.Beardo, tačiau kartu užsitarnauti amerikiečio pagarbą. Tą puikiai suprato su krepšininku tris sezonu dirbęs Antanas Sireika. Specialistas yra kartą pasakęs: T.Beardas vieną sekundę gali kumščiu skylę sienoje išmušti, tačiau po dešimties minučių amerikietis atgailaus ir prašys atleidimo.

T.Beardo pagarbą užsitarnavo ir „Žalgiryje“ 2006 m. nesėkmingai dirbęs Ainaras Bagatskis. Tada latvio vadovaujama laikinosios sostinės komanda sunkiai skynė pergales Eurolygoje, tačiau T.Beardas nebuvo iš tų, kurie kalė latvį prie kryžiaus.

„Manau, kad su Ainaru reikėjo pratęsti sutartį. Turėjome neužbaigtų reikalų. Jam tiesiog labai nepasisekė ateiti į komandą sunkiu laikotarpiu“, – paramą treneriui tada reiškė T.Beardas.

Su T.Beardo karštu temperamentu itin glaudžiai teko susipažinti 1996 metais su juo kartu dirbusiems Badalonos „Joventut“ krepšininkams bei treneriams. Vienas jų pasakojo, kad amerikietis kartą savo visą griaunančiu įtūžiu nustebino net visko mačiusius „Joventut“ narius.

Ispanijos pirmenybių rungtynėse T.Beardui teko anksčiau palikti aikštelę dėl išnaudoto asmeninių pražangų limito. Teisėjo lemtingas švilpukas, pasiuntęs amerikietį atsarginių žaidėjų suolelio link, taip įsiutino T.Beardą, kad šis vos nesuplėšė savo marškinėlių, o juos grubiai nusivilkęs, sviedė į tribūnas. Tada įtūžio apimtas krepšininkas demonstratyviai patraukė rūbinės link ir ten surengė dar vieną pasirodymą. Po rungtynių į drabužinę grįžę „Joventut“ krepšininkai prieš savo akis išvydo Tanoką su stalu rankose virš galvos. Staiga su didžiule jėga jis sviedė stalą į sieną. Amerikiečio komandos draugai nusprendė kuriam laikui palikti Tanoką vieną: „Mes buvome sukrėsti. Jo jėga ir pyktis buvo tarsi ne iš šio pasaulio.“

Tačiau treneriai, kuriems pavykdavo T.Beardo milžinišką energiją nukreipti tinkama linkme, skindavo gardžius komandinės sėkmės vaisius.

T.Beardas „Žalgirio“ treniruočių salės duris pirmą kartą pravėrė 2003 metų sausį. Tai buvo metai, kuomet Kauno komanda susigrąžino dominuojančias pozicijas LKL pirmenybėse. 2003–2005 m. LKL finaluose „Žalgiris“ su T.Beardu priešakyje nepalikdavo lygių Vilniaus „Lietuvos rytui“, o amerikiečio kovingumas tapo pavyzdžiu, kai krepšinis yra žaidžiamas su milžiniška aistra ir maksimaliu atsidavimu.

„Pirmas dalykas, kurį jaunas žaidėjas turi įsikalti sau į galvą – žaisti su aistra. Tą labai gerai atspindi kova dėl kamuolių. Tada tu privalai išmokti jausti žaidimo ritmą. Su maksimalia aistra žaidimui ir noru bet kokiais būdais padėti komandai laimėti tu gali pasiekti labai daug. Būtent kovodamas dėl kamuolių gali labai padėti komandai – suteikti savo ekipos draugams papildomus šansus pelnyti taškus. Esminis dalykas – turėk šiam žaidimui nepaprastą aistrą“, – kartą patarimus jauniems krepšininkams dalino T.Beardas, kuris apie aistrą žaidimui mokėjo ne tik kalbėti. Amerikietis buvo vienas iš tų retų legionierių, kurie kartais atiduoda daugiau nei vietiniai žaidėjai.

Rungtyniaudamas su „Lietuvos rytu“ T.Beardas negailėdavo varžovų. Kartą krepšininkas prisipažino, jog jo tikslas – apginti komandos draugus.

„Jie labai nepagarbiai elgėsi su Marcelinho Machado. Supraskite, aš nenoriu užsidirbti tų techninių pražangų, tačiau negaliu nieko nedaryti, kai yra negražiai elgiamasi su mano komandos draugais. Aš esu kapitonas ir turiu juos užstoti“, – 2007 metų LKL finalo serijos metu tvirtino T.Beardas.

Tada Aleksandro Trifunovičiaus vadovaujami „Lietuvos ryto“ krepšininkai užkūrė tikrą pirtį žalgiriečiams, tačiau serijoje iki keturių pergalių ketvirtą kartą per penkerius T.Beardo metus „Žalgiryje“ turėjo pripažinti Kauno komandos pranašumą.

2004-ųjų sausio 22-oji diena visiems laikams auksinėmis raidėmis bus įrašyta Kauno „Žalgirio“ istorijoje. Tądien Kauno komanda atvyko į Boloniją žaisti Eurolygos reguliariojo sezono dešimtojo turo rungtynių su vietos „Skipper“ klubu.

Abi komandos įnirtingai grūmėsi dėl vietos „Top 16“ etape. Daugelis krepšinio ekspertų tada prognozavo įdomią, dviejų panašaus pajėgumo ekipų dvikovą. Tačiau, ko gero, niekas nesitikėjo, jog šiose ypatingo rezultatyvumo rungtynėse bus pagerintas naujas Eurolygos naudingumo rekordas. Po dramatiškos kovos „Žalgiris“ 107:117 nusileido Italijos klubui, tačiau liūdesio Kauno krepšininkų akyse nebuvo. Jie ką tik buvo tapę įspūdingiausio individualaus pasirodymo Eurolygos istorijoje liudininkais.

Neįtikėtiną vieno žmogaus šou tądien sukūrė T.Beardas. Amerikietis per 38 minutes pelnė 35 taškus (11/14 dvitaškiai, 13/13 baudų metimai), po krepšiu atkovojo 19 kamuolių, išprovokavo 11 varžovų pražangų, blokavo 2 metimus, perėmė 2 kamuolius, triskart prasižengė ir surinko net 63 naudingumo balus! Tąkart „Žalgiris“ turėjo verstis be naudingiausiai Eurolygoje žaidusio Arvydo Sabonio, o atsivėrusią skylę po krepšiu T.Beardas užlopė rungtyniavęs kaip už du.

Amerikiečio pasiektas rezultatas – iki šiol nepajudintas. 2004 metais arti jo buvo atsidūręs kitas buvęs žalgirietis Marko Popovičius, kuris atstovaudamas Zagrebo „Cibona“ komandai, reguliaraus sezono rungtynėse su Madrido „Estudiantes“ surinko 54 naudingumo balus.

Su M.Popovičiumi T.Beardui kartu „Žalgiryje“ teko praleisti kiek daugiau nei sezoną. 2006 m. į Kauną kroatas atvyko kaip vienas perspektyviausių Europos gynėjų. Jo partneriu aikštelėje tapęs T.Beardas negailėjo M.Popovičiui pagyrų.

„Manau, kad Marko turi potencialą tapti labai geru atakų organizatoriumi. Jis turi aistrą ir kovotojo charakterį. Jis yra nugalėtojas, be jokio abejonės. Mane stebina Marko sugebėjimas taip drąsiai ir užtikrintai imtis iniciatyvos bei nulemti rungtynių baigti tokio jauno amžiaus. Juk jam dar tik 24-eri. Marko turi nepaprastai daug potencialo“, – kartą M.Popovičiaus galimybėmis žavėjosi T.Beardas. Amerikiečiui taip pat labai patiko rungtyniauti kartu su Mindaugu Timinsku. – Mindaugas yra vienas tų žmonių, su kuriais kartu dirbti man buvo smagiausia karjeroje. Į žaidimą jis įnešdavo tiek daug, kad padarydavo visus likusius aplink jį geresniais krepšininkais. Mindaugas „Žalgiryje“ buvo tarsi klijai, net ir tada, kai čia žaidė pats Sabonis.“

Su M.Timinsku T.Beardui kartu teko išgyventi skaudžiausią „Žalgirio“ nesėkmę istorijoje. Prabėgus vos keturiems mėnesiems po istorinio T.Beardo pasirodymo Eurolygoje, „Žalgiris“ stojo į vieną svarbiausių mūšių komandos istorijoje.

2004 m. balandžio 18 dieną Tel Avive A.Sireikos auklėtinius pasitiko sausakimša ir itin triukšminga „Maccabi“ sirgalių minia, tačiau Arvydas Sabonis ir legendinio Lietuvos krepšininko vedini žalgiriečiai didžiąją rungtynių dalį kontroliavo situaciją „Nokia“ arenoje.

Iki lemtingųjų 11 sekundžių. „Žalgiris“ turėjo 5 taškų pranašumą, tačiau dvitaškį pataikė Nikola Vujčičius. Šarūnas Jasikevičius netrukus pažeidė taisykles prieš Giedrių Gustą ir jau ėjo sveikinti „Žalgirio“ trenerių štabo su istorine pergale. Likus žaisti 2,2 sekundės, G.Gustas prametė abu baudų metimus, o T.Beardas sulaukė nemalonaus arbitrų švilpuko – „Žalgirio“ vidurio puolėjas per anksti įžengė į baudos aikštelę.

„Maccabi“ sužibo viltis išsigelbėti. N.Vujčičius iš už užribio per pusę aikštelės pasiuntė kamuolį į Derricko Sharpo rankas, o šis pataikė sudėtingą tolimą šūvį, išplėšusį „Maccabi“ komandai pratęsimą. Euforijos įkvėpti Tel Avivo krepšininkai su Šarūnu Jasikevičiumi priešakyje pratęsime dominavo ir eliminavo „Žalgirį“ iš kovos dėl Eurolygos čempionų trofėjaus.

Skaudžiausio karjeros pralaimėjimo T.Beardas nepamiršo dar ilgai.

„Aš dažnai mintimis sugrįžtu į tas rungtynes. Tai yra situacija, kurioje tu nenori atsidurti būdamas sportininku. Priartėji prie kažko ypatingo ir visos viltys sudūžta taip skaudžiai. Tačiau tos rungtynės mane įkvėpė žaisti geriau, jos taip pat leido suprasti, kad kartais net ir sunkiausias darbas gali nueiti šuniui ant uodegos. Džiaugiuosi šia patirtimi, nes ji nuolat verčia mane stengtis būti geresniu nei vidutinioku“, – vėliau fiasko Tel Avive prisiminė T.Beardas.

Per ketverius metus ir keletą mėnesių „Žalgiryje“ T.Beardas keturis kartus tapo LKL čempionu, kartą triumfavo Baltijos krepšinio lygoje (BBL), laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę. Krepšininkas pagerino ne vieną rekordą, laimėjo gausybę individualių apdovanojimų.

Vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius T.Beardas sužaidė 73 rungtynes Eurolygoje, kuriose vidutiniškai pelnė 15,2 taško, atkovojo 9,1 kamuolio ir rinko 18,5 naudingumo balo. 2004–2005 m. sezone T.Beardas per rungtynes atkovodavo 10,6 kamuolio ir pagal šį rodiklį pirmavo turnyre.

2007 m. apleidęs „Žalgirį“ T.Beardas patraukė į Izraelį, kur papildė Holono „Hapoel“ komandos gretas. 2008 m. T.Beardas išmėgino jėgas Puerto Rike, o karjerą baigė 2009 m. su Tarto „Rock“ ekipa iškovodamas Baltijos krepšinio lygos (BBL) bronzos medalius.

Per 16 metų karjerą T.Beardas gynė 15 komandų garbę. Be iškovotų titulų rungtyniaujant „Žalgiryje“ amerikietis yra tapęs Turkijos pirmenybių čempionu, Ispanijos taurės laimėtoju, dukart buvo pripažintas naudingiausiu Ispanijos pirmenybių krepšininku.

Ar žinote, kad?:

– Tanoka Beardo vardas reiškia „bebaimį kovotoją“.

– 2005 m. LKL „Visų žvaigždžių“ renginio metu T.Beardas pametė naudingiausio rungtynių žaidėjo taurę. Ją vėliau rado arenos darbuotojai ir krepšininkui atidavė.

– T.Beardo tėvai – dvasininkai. Krepšininkas užaugo labai religingoje aplinkoje Ogdeno mieste, Jutoje. Tuo metu Jutos valstijoje juodaodžių buvo labai nedaug ir jie susilaukdavo didelės rasinės priešpriešos.

– Persikėlęs į Holono komandą T.Beardas tapo kraupaus įvykio liudininku. Prieš amrikiečio akis sprogo užtaisas, kurį arenos darbuotojas mėgino išnešti iš arenos. Sprogmuo nutraukė tris apsaugos darbuotojo pirštus, o T.Beardas ir kiti keli „Hapoel“ amerikiečiai norėjo palikti klubą. Krepšininkui ir komandai po kraupaus įvyko teko konsultuotis su psichologu.

– Holono komandos arenos palubėse kabėjo daugybė kibirų, kurie rinko varvantį vandenį pro arenos stogą.

– 2003 m. vasarą T.Beardui gimtinėje teko praleisti naktį areštinėje, kai jo įrašų kompanijos surengto koncerto metu įsiplieskė konfliktas su pareigūnais, į kurį įsivėlė ir „Žalgirio“ legionierius.

– Savo gimtajame mieste Ogdene T.Beardas yra įkūręs krepšinio komandą, kurioje krepšinį žaidžia įvairių protinių bei fizinių sutrikimų turintys jauni žmonės.

– T.Beardas garsėjo pomėgiu rungtyniaudamas ant galvos mūvėti skarelę.

– T.Beardas ne kartą prisipažino, kad jam nepatinka žiūrėti krepšinio. Amerikiečiui patinka tik jį žaisti.

– T.Beardas Lietuvoje įrašė dainą su Linu Adomaičiu ir Simona Jakubėnaite. Krepšininkas nuolat dalyvaudavo įvairiuose muzikiniuose projektuose. Viename interviu T.Beardas prisipažino, kad džiaugiasi Lietuvoje vyravusia hiphopo kultūra.